- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- I1-1436-561/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00587-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teismui nurodo, kad 2025 m. vasario 7 d., pusryčiu metu, jam buvo pateiktas ne tas maisto davinys, pareiškėjas gavo maistą nepritaikytą veganams, negavo šiltų makaronų bei arbatos su cukrumi.
Pareiškėjas paaiškina, kad jis pusryčių metu pateikė pretenzijas, kad jam paduotas maistas yra netinkamo svorio ir paprašė maistą pasverti, tačiau tai padaryta nebuvo. Pareiškėjas rytinio patikrinimo metu nurodė pareigūnui, kad jam nebuvo pateikti pusryčiai. Pareigūnas pažadėjo pareiškėjui išsiaiškinti šias aplinkybes. Vėliau priėjo maisto dalintojas ir pateikė pareiškėjui maistą, tačiau tai buvo ne pareiškėjui skirtas maitinimas – buvo pateikta 2 gabalėliai baltos duonos, 2 gabalėliai margarino, 3 virti kiaušiniai, 2 gabalėliai sūrio ir 2 gabalėliai varškės. Pareiškėjas tokio maisto atsisakė, nes jis yra veganas. Pasakė pareigūnui, kad prie pateikto maisto trūksta arbatos su cukrumi. Pareigūnas pareiškėjui pasakė, kad atneš arbatos, o jis ją pats pasigamins. Pareiškėjas nesutiko, kad pareigūnas jam duotų savo asmeninę arbatą. Ne jam priklausančių pusryčių pareiškėjas atsisakė.
Paaiškino, kad liko nevalgęs, todėl patyrė psichologinį pažeminimą, smurtą, pasityčiojimą ir buvo kankinamas alkiu. Nurodo, kad šias aplinkybes galima patikrinti peržiūrėjus vaizdo registratoriaus duomenis. Pareiškėjas teikė skundus dėl minėtų aplinkybių, tačiau nei Pravieniškių kalėjimo viršininkas, nei Lietuvos kalėjimų tarnyba skundų netenkino.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui 2025 m. vasario 7 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2025 m. vasario 7 d., po rytinio patikrinimo, prie jo priėjo pareigūnas su maisto dalintoja ir atnešė maisto, kuris jam nepriklausė, todėl jis atsisakė jį priimti.
Pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir 2025 m. vasario 12 d. jam pateiktas atsakymas Nr. SN-23-501 (toliau – ir Atsakymas). Atsakyme pareiškėjui buvo nurodyta, kad siekiant objektyviai išsiaiškinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl 2025 m. vasario 7 d. galimai pareiškėjui nepateikto maisto davinio, buvo apklaustas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atliekantis direktoriaus budinčio padėjėjo funkcijas, kuris nurodė, jog pareiškėjas dėl galimai nepateikto maisto davinio nesikreipė ir paaiškino, kad nuteistųjų maitinimas įvyko sklandžiai, maistas buvo patiektas pagal tą dieną numatytą valgiaraštį, maisto svoris, kokybė ir temperatūra atitiko normas, nusiskundimų dėl maitinimo iš nuteistųjų tą dieną nebuvo gauta. Taip pat buvo apklausti ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai vykdę tarnybą tą dieną, kurie paaiškino, jog pareiškėjui buvo pateiktas jam priklausantis maisto davinys, kuris atitiko svorį bei normas.
Turto valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. pažymoje Nr. LV-28776 nurodoma, jog 2022 m. gegužės 25 d. pareiškėjas valgiaraštį nedirbantiems vyrams prašė pakeisti į veganinį maitinimą. 2022 m. gegužės 25 d. informacija buvo perduota valgyklos administratorei ir nuo minimos dienos pareiškėjas maitinamas pagal veganinį valgiaraštį vyrams. Duomenų, jog 2025 m. vasario 7 d. rytinio maitinimo metu, galimai valgiaraščiai buvo sukeisti, ar buvo trūkumas maisto davinių, kažkam būtų pristigę maisto davinio, Turto valdymo skyriaus darbuotojai neturi. Skundų dėl maisto pritrūkimo būtent tą dieną ar per klaidą atiduoto ne to valgiaraščio maisto davinio, skundų nebuvo. Pareiškėjui 2025 m. vasario 7 d. buvo pateikta: makaronų košė, balta duona, virtos pupelės, margarinas, arbata su cukrumi.
Lietuvos kalėjimų tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą 2025 m. kovo 27 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-2133, kuriame nurodė, kad pareiškėjas skunduose yra nurodęs, jog jam buvo atneštas maistas, tačiau jis pats jo atsisakė teikdamas, kad tai ne jam priklausantis maisto davinys. Pareiškėjui buvo pasakyta, jog arbatą paduos pareigūnas, tačiau pareiškėjas grįsdamas atsisakymą savo subjektyviu aplinkybių interpretavimu, jog galimai bus paduota pareigūno asmeninė arbata, jos taip pat atsisakė.
Atsakovės atstovas neturi jokio pagrindo abejoti pareigūnų ir darbuotojų pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas tą dieną gavo tinkamą maisto davinį, kuris priklausė pareiškėjui pagal tos dienos valgiaraštį. Surinkti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjo skundo argumentai, dėl neva gauto netinkamo maisto davinio, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1070 patvirtintų apsaugos ir priežiūros instrukcijų „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 124 p., tarnybiniai vaizdo registratoriai perduodami kalėjimo atsakingam darbuotojui, kuris vaizdo registratorių įrašytą vaizdo medžiagą saugo 30 dienų. Šiuo laikotarpiu negavęs nurodymo konkretų vaizdo įrašą saugoti ilgiau, duomenis ištrina arba užprogramuoja įrangą, kad įrašai būtų ištrinami automatiškai, todėl vaizdo registratoriaus įrašo pateikti nėra galimybės.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kuriose nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1342/2012).
Pažymi, kad nenustačius bent vienos iš anksčiau nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirasti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri jam padaryta dėl netinkamų laikymo Pravieniškių kalėjime sąlygų – 2025 m. vasario 7 d. pareiškėjui nebuvo pateikti pusryčiai.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes atsakovės atstovė neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. 2025 m. vasario 7 d. jam nebuvo pateikti pusryčiai.
Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 straipsnio 1 dalis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Taigi, valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
BVK 92 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios BVK redakcijos 92 straipsnio 10 dalis).
Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444. Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (Taisyklių 312 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas); laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus (322 punktas).
Nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių kalėjime gauna veganišką maitinimą. Pareiškėjas teismui nurodo, kad 2025 m. vasario 7 d. jam buvo pateikti pusryčiai, tačiau jis jų atsisakė, nes neva maisto dalintojas atsisakė pasverti patiektą maistą. Vėliau jam buvo pateikti pusryčiai, kurie nėra skirti būtent jam, t. y. veganui, todėl pareiškėjas šių pusryčių taip pat atsisakė.
Atsakovė su pareiškėjo argumentais nesutinka ir teigia, kad šie pareiškėjo argumentai yra paneigti ne tik pareiškėjui pateiktame Atsakyme ir Tarnybos 2025 m. kovo 27 d. atsakyme Nr. 2S-2133, bet šias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų paaiškinimai.
Pažymėtina, jog teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad vaizdo registratoriaus duomenis nėra išlikę, įpareigojo atsakovę pateikti teismui paaiškinimus dėl atsiliepime nurodomų aplinkybių. Atsakovė pateikė teismui pareigūnų paaiškinimus dėl pareiškėjo keliamo ginčo, t. y. dėl 2025 m. vasario 7 d. pusryčių pateikimo pareiškėjui.
UAB „CNC Cetering“ valgyklos administratorės pateiktame paaiškinime Nr. SV-23-14688 nurodoma, kad vadovaujantis valgiaraščiais ir technologinėmis maisto kortelėmis 2025 m. vasario 7 d., rytinio maitinimo metu, visiems nuteistiesiems buvo pateikta: makaronų košė, varškė, balta duona, fermentinis sūris, margarinas, arbata su cukrumi. Nurodoma, kad maistas buvo pateiktas karštas, maisto davinių netrūko, visi nuteistieji pamaitinti priklausomais maisto daviniais pagal patvirtintus maisto išdalinimo grafikus. Pravieniškių kalėjimo tarnybos specialistai taip pat pateikė Tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodoma, kad 2025 m. vasario 7 d. nuteistųjų maitinimas vyko sklandžiai, maistas buvo pateiktas pagal tą dieną numatytą valgiaraštį, nusiskundimų dėl maitinimo iš nuteistųjų tą dieną negauta, o pareiškėjas į pareigūnus dėl galimai nepateikto maisto davinio nesikreipė.
Taigi, pateikti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, kad pareiškėjui nebuvo pateikti pusryčiai. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas teismui taip pat nurodo, kad pusryčiai jam buvo pateikti, tačiau jis jų atsisakė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas su skundais dėl pusryčių pateikimo kreipėsi tiek į kalėjimo administraciją, tiek į Tarnybą. Pareiškėjo skundai minėtose institucijose nebuvo pripažinti pagrįstais. Teismui nėra pateikiami įrodymai, kad pareiškėjas būtų skundęs institucijų priimtus atsakymus teismui, todėl daroma išvada, kad su atsakymuose pateiktu aplinkybių įvertinimu pareiškėjas sutiko.
Pažymėtina, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs ir paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovės atstovė veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.