- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- I-6979-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01720-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Algis Markevičius, Gintaras Čekanauskas
- Atsakovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- L.B.
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.B. patikslintą skundą atsakovui Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 5 d. patikslintu apygardos administracinio teismo prašė:
1) panaikinti 2018 m. liepos 27 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės sprendimą Nr. 18-IL-20-01803-e Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus;
2) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo L.B. 2018 m. liepos 3 d. prašymą Nr. 18-G-20-04192-e Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 19-22) nurodė, kad atsakovas skundžiamą sprendimą argumentavo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Ši teisės norma numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas taip pat rėmėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriaus 16 -19 punktais. Atsakovas skundžiamame sprendime apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, visiškai neargumentavo, nepagrindė jokiais įrodymais, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgus į tai, kad policijos įstaiga, kuriai yra priskirta funkcija spręsti dėl leidimų įsigyti, laikyti, (nešioti) ginklus, yra viešojo administravimo subjektas, ji privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio reikalavimais, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Nurodė, kad ginčijamame sprendime nurodytos vien tik faktinės aplinkybės, nepateikiant jokio jų vertinimo, papildomų motyvų, pagrindžiančių galimai keliamą grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl vien faktinių aplinkybių konstatavimas negali būti laikomi pakankami ir objektyviai pagrįsti. Sprendimas buvo priimtas nesilaikant imperatyvaus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimo nurodyti atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Nebuvo pakankamai įvertinta esama faktinė padėtis, nevertinta teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma, buvo nukrypta nuo bendro teisingumo principo, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis lygiateisiškumo, nekaltumo prezumpcijos principus, todėl turi būti panaikintas. Taip pat atsakovo sprendime nėra nurodyta nuoroda į atitinkamą GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies punktą, o tik bendrai pažymėta, kad GŠKĮ 17, 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Išvadą, kad pareiškėjas charakterizuojamas neigiamai ir tai sudaro pagrindą manyti, jog kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui atsakovo padaryta dėl to, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų bei Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registruose užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2013 m. vasario 13 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio l dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso normomis (3 str. l d. 1 p., 3 str. l d. 5 p., 3 str. l d. 6 p.). 2014 m. sausio 31 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pareiškėjas buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK Centro PK, tačiau ir šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsniu. Atsakovas rėmėsi ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. (per devynerius metus) buvo baustas 7 kartus administracine tvarka, iš kurių: vieną kartą už vairavimą transporto priemone išgėrus, viešosios tvarkos pažeidimą, tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą, automobilio vairavimą viršijant nustatytą greitį.
Pabrėžė, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra aiškiai pasisakęs, kad GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyti duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu ir jie neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje, bet ir tai, jog GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu faktinės aplinkybės (asmens patraukimas baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn) neturi tiesioginės reikšmės. Jos gali turėti tik papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį) įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę (žr. 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014).
Akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neteistas, neįrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos centro įskaitą dėl alkoholizmo, narkotinių priemonių vartojimo, psichikos ligų. Su alkoholio vartojimu sietini administraciniai teisės pažeidimai yra praradę aktualumą administracinės atsakomybės taikymo prasme, kiti administracinės teise pažeidimai nėra šiukštus, mažareikšmiai. Vien tai, jog praeityje buvo baustas administracine tvarka, administracinių pažeidimų skaičius, bei faktinių aplinkybių konstatavimas, neapibudina pareiškėjo, kaip asmens keliančio grėsmę aukščiau nurodytoms vertybėms ir nesudaro pagrindo atsakovui, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Be to, nustatinėdamas menamą pareiškėjo grėsmę visuomenei, atsakovas nevertino aplinkybių, jog: 2016 metais Vytauto Didžiojo universitete pareiškėjas baigė Ekonomikos ir vadybos bakalauro studijas, įgijo aukštąjį išsilavinimą, yra dirbantis UAB “Girioms ir sodams”, užima atsakingas pareigas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai - kaip sąžiningas, pareigingas, nekonfliktiškas, mėgstamas kolektyvo, 2017 metais susituokė, yra atsakingas vyras, rimtai į gyvenimą žiūrinti socialus asmuo, o išimtinai rėmėsi tik praeities nuobaudomis, todėl susidarė apie pareiškėją klaidingą ir nepagrįstą nuomonę. Poreikis turėti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei sietinas su tuo, kad pareiškėjas priklauso Medžiotojų klubui – būreliui ,,(duomenys neskelbtini)”, atliko stažuotės praktiką, aktyviai dalyvauja klubo veikloje, puoselėja medžioklės tradicijas, aktyviai dalyvauja papildomoje veikloje, rūpinasi laukinių gyvūnų šėrimu, domisi laukinių gyvūnų populiacija, taip pat dalyvauja medžioklėse kaip varovas. Šia veikla, kuri tapo jo hobiu, sudomino uošvis, kuris yra patyręs medžiotojas. Pareiškėjas išklausė medžioklės taisyklių kursus, išlaikė egzaminą, turi medžiotojo bilietą, atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus.
Nurodė, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, vadovavosi formaliais, subjektyviais faktais, nepateikė jokio jų vertinimo, papildomų motyvų, pagrindžiančių galimai pareiškėjo keliamą grėsmę (kokią grėsmę kelia ir kaip ji pasireiškia) kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, o vien tik faktinių aplinkybių konstatavimas nėra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, todėl šios materialinės teisės normos taikymo prasme bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimų pagrindu sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, todėl yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2018 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 18-IL-01803-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau - Taisyklės) IV skyriaus 16-19 punktais, buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Nurodė, kad siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui gali būti neišduodamas, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad 2013 m. vasario 9 d. apie 1 val. 30 min. pagal privataus fizinio asmens pranešimą į Kauno AVPK Kauno miesto Centro policijos komisariatą pristatytas pareiškėjas, kuriam nustatytas 1,45 prom. girtumas. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 22-1-00152-13 metu nustatyta, kad pareiškėjas spardė kojomis gulinčiam nukentėjusiajam į ranką, nugarą ir kojas bei sudavė buteliu per galvą. 2013 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 407 straipsniu. 2014 m. sausio 31 d. apie 3 val. 59 min. pagal privataus fizinio asmens pranešimą į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK pristatytas pareiškėjas, kuriam nustatytas 2,27 prom. girtumas. Dėl šio įvykio atlikus tyrimą nustatyta, kad 2014 m. sausio 30 d. pareiškėjas sugadino svetimą turtą, tačiau materialinę žalą atlygino, todėl nukentėjusysis atsisakė rašyti pareiškimą ir 2014 m. vasario 25 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 22-AT-00251-14, vadovaujantis BPK 407 straipsniu.
Pabrėžė, kad 2018 m. gegužės 19 d. į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK pristatytas pareiškėjas, kuriam nustatytas 1,44 prom. girtumas, ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23446-18, kuriame 2018 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjui pareikštas įtarimas nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taip pat Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2009 metų iki 2017 metų pareiškėjas 7 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus: 2009 m. liepos 8 d. už KET pažeidimus, vairuojant mopedą, 2012 m. sausio 25 d. už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, 2015 m. vasario 27 d. už nedidelį chuliganizmą (nustatytas 1,12 prom. neblaivumas), 2016 m. sausio 30 d., 2016 m. gegužės 5 d. už automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio priemone rankomis, 2017 m. gruodžio 12 d. už greičio viršijimą.
Akcentavo, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma, yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz., 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas padarė šiurkščius teisės pažeidimus, susijusius su smurtu prieš asmenis, su viešosios tvarkos ir visuomenės saugumu. Be to, iš surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas linkęs girtauti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs: girtavimas - visuotinai pripažintas kaip socialinis blogis; asmens girtumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų neigiamai veikia žmogų (jis nesugeba savęs kontroliuoti, neadekvačiai suvokia susidariusią situaciją, susilpnėja jo veiksmų koordinacija, savitvarda, neretai dėl tokio apsvaigimo atsiranda įvairių neigiamų pasekmių, dėl jo pažeidžiami ir įstatymai) (Konstitucinio Teismo 1997 m. gruodžio 3 d., 2008 m. balandžio 29 d. nutarimai); alkoholio vartojimas gali sukelti visiems žinomus neigiamus padarinius žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. balandžio 29 d. nutarimai). Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebeaktualūs, atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A143- 974/2014 nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo padarytų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos jais kėsintasi, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Pareiškėjo argumentai, jog jis įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų veikų pobūdį, neleidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai yra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumą. Pareiškėjo argumentai, kad jis domisi ir rūpinasi laukiniais gyvūnais, tapo medžiotoju, o ginklas jam reikalingas tik medžioklei, nepakankami, nes teisė medžioti gali būti realizuojama ir kitais įstatymo leistinais būdais bei įrankiais. Poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių. Šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 3 d. pateikė atsakovui Prašymą dėl leidimo išdavimo (b. l. 28). 2018 m. liepos 27 d. atsakovas priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą (b. l. 68-69), kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Priimdamas neigiamą sprendimą atsakovas rėmėsi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Faktiniu tokio sprendimo pagrindu atsakovas laikė pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, alkoholinių gėrimų vartojimą.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b. l. 29-37, 52-55, 58-62), ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių sprendimų (b. l. 38-51, 56-57), Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro (b. l. 63-64), nutarimų skirti nuobaudas (b. l. 65-67) duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 8 d. padarė tyčinę smurtinę nuskalstamą veiką, veikdamas grupėje asmenų (be jokios priežasties sumušė asmenį). 2014 m. sausio 30 d. tyčia sunaikino svetimą turtą, o 2018 m. gegužės 19 d., būdamas girtas, tyčia sužalojo apsaugos darbuotoją (b. l. 73-77). Be to, laikotarpiu nuo 2009 iki 2017 metų pareiškėjas viso net 7 kartus buvo nubaustas už administracinių nusižengimų padarymą (už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat viešosios rimties trikdymą, esant apsvaigusiam nuo alkoholio).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas imperatyviai numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Priimdamas procesinį sprendimą šioje administracinėje byloje, teismas vadovaujasi GŠKĮ redakcija, galiojusia ginčijamo sprendimo priėmimo metu – nuo 2018 m. sausio 1 d.).
GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą.
Administracinėje byloje esantys pareiškėją charakterizuojantys duomenys neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai akivaizdžiai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui (ABTĮ 56 str.). Paminėtų procesinių ir registrų dokumentų duomenų analizė patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs sistemingai daryti tyčines nusikalstamas ir administracinius nusižengimus, vartoti fizinį smurtą prieš asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek nusikalstamos veikos, tiek ir administraciniai nusižengimai nėra atsitiktiniai (netyčiniai), tačiau daromi sąmoningai. Dalis pavojingų visuomenei veikų buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Tai duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas yra linkęs nusikalsti, negerbia visuomenėje priimtų elgesio normų (ABTĮ 56 str.).
Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Tuo tarpu sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2833/2012). Pareiškėjo skundo argumentai ir pateikti dokumentai (santuokos liudijimas, charakteristika, stažuotės pažyma) šiuo konkrečiu atveju atsakovo išvadų nepaneigia bei nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti atsakovo sprendimą dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti šaunamąjį ginklą. Leidimą atsisakyta išduoti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, todėl nepriekaištingos reputacijos buvimas (arba nebuvimas) nėra teisiškai reikšminga aplinkybė šio ginčo kontekste (ABTĮ 56 str.).
Šioje administracinėje byloje ginčijamas 2018 m. liepos 27 d. sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio principines nuostatas, pagrįstas GŠKĮ normomis, todėl laikytinas pagrįstu, teisėtu bei teisingu ir naikinti jį skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ir išvestinį patikslinto skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujos išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 3 d. prašymą (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L.B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.