- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- A-3726-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00091-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės N. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. A. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę N. A. (toliau – ir Užsienietė), apgyvendinant kartu su ja jos nepilnamečius vaikus I. T. (gimimo data nenustatyta) ir E. T. (gimimo data nenustatyta) (toliau kartu – ir Vaikai), Centre iki 2021 m. rugsėjo 23 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas Užsienietės prieglobsčio byloje.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. birželio 23 d., apie 17 val. Centro teritorijoje Užsienietė sukėlė riaušes ir jose dalyvavo. Riaušių metu Užsienietė reiškė nepasitenkinimą dėl savo dukros ir H. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), sulaikymo iki 48 val. ir neklausė teisėtų pareigūnų nurodymų nustoti atlikti minėtus neteisėtus veiksmus; užsieniečių bandymas šturmu išeiti iš Centro teritorijos nepavyko; Užsienietė buvo izoliuota nuo kitų užsieniečių.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Užsienietė kartu su savo Vaikais į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 3 d., veikdama 19 asmenų grupėje, (duomenys neskelbtini) mstl. prieigose, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Užsienietė buvo sulaikyta, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendinta Centre.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad Migracijos departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr.14VaR „Dėl nuomonės pateikimo“ pažymi, jog Užsienietė piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, pasinaudodama nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų patarimais ar paslaugomis, Lietuvoje nesiekė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, naktį kirto Lietuvos valstybės sieną, sulaikyta paaiškino, kad išvyko iš savo šalies dėl (duomenys neskelbtini) gydymo Europoje, bei teikė miglotus paaiškinimus apie savo kelionės dokumento praradimo aplinkybes. Migracijos departamentas vertino, kad šios aplinkybės pagrindžia prielaidą, jog, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali pasislėpti arba, net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas nurodė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, pažymėjo ir tai, kad alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokiems asmenims, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie negresia valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos ir šių dokumentų iki šiol nepateikė.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo teikimą – sulaikė Užsienietę Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, ir kartu su ja apgyvendino Vaikus.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo sulaikyti Užsienietę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, 5 dalies 8, 10 ir 12 punktuose nustatytais pagrindais. Aptaręs nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai.
9. Teismas nurodė, kad sulaikymas yra griežčiausia priemonė, tačiau pažymėjo, jog taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių nėra teisinio pagrindo, kadangi jos taikomos tais atvejais, kai, be kita ko, nustatyta užsieniečio tapatybė. Teismas akcentavo, kad, nors Užsienietė turi Vaikų ir šiuo požiūriu priklauso šeimai, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, ir kurie pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, Įstatymas net ir tokiu atveju nenumato alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo asmenims, kurių tapatybės nenustatytos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Užsienietė 2021 m. birželio 23 d. nesilaikė nustatytos tvarkos, nesutikdama su sprendimais sulaikyti asmenis, inicijavo riaušes.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietė buvo faktiškai sulaikyta 2021 m. birželio 3 d., nustatė sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 3 d.
III.
11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietės apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
12. Užsienietė, tvirtindama, kad jai turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą ir pažymi, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Kadangi teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatė, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir savo kaip ultima ratio prasmės, nebuvo proporcingas.
13. Užsienietė akcentuoja, kad, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir nenurodė specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti Užsienietę su Vaikais.
14. Užsienietė teigia, kad, nors jos tapatybė nėra nustatyta, tai yra tik formalus reikalavimas sprendžiant dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsienietė pažymi, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė nagrinėjamu atveju būtų proporcinga, atitiktų tiek Migracijos departamento, tiek Užsienietės ir jos Vaikų interesus.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas teigia, kad, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, nėra jokio pagrindo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, nes jos asmens tapatybė nėra nustatyta.
17. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjama situacija yra ypatinga tuo, kad Užsienietė, būdama apgyvendinta Centre, kur galėjo nevaržomai judėti, kartu su kitais savo tautiečiais sukėlė ir dalyvavo riaušėse. Buvo nustatyta, kad Užsienietė buvo viena iš pagrindinių riaušių organizatorių, kurių metu reiškė nepasitenkinimą ir neklausė teisėtų pareigūnų nurodymų nustoti atlikti minėtus neteisėtus veiksmus. Tokio Užsienietės elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu.
18. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, išanalizavęs visą turimą informaciją, pateikė nuomonę, kad Užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo procedūra, bei, vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali pasislėpti arba, net nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties, todėl šiuo atveju egzistuoja Užsienietės sulaikymo pagrindai.
19. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Užsienietė, būdama sulaikyta, kartu su Vaikais yra apgyvendinta naujausios statybos pastate, kur gyvena kitos sulaikytos šeimos, pastate yra užtikrintos visos reikiamos paslaugos, Užsienietė kartu su Vaikais nėra uždaryta kambaryje, ji gali laisvai judėti po pastatą, taip pat išeiti į lauką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Centro teikimas sulaikyti Užsienietę Centre iki 2021 m. rugsėjo 28 d., kartu su ja apgyvendinant jos nepilnamečius Vaikus sulaikymo Centre terminą iki 2021 m. rugsėjo 28 d., pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad, nors Užsienietė ir patenka į pažeidžiamų asmenų sąrašą, tačiau, nenustačius Užsienietės asmens tapatybės, negali būti sprendžiamas klausimas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo.
22. Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo poreikio sulaikyti ypatingumo ir nenurodė specialiųjų sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, kad egzistuotų būtinumas sulaikyti Užsienietę su Vaikais.
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
24. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
25. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
26. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 6 dalį užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, šio Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino teikimą sulaikyti Užsienietę, kartu su ja apgyvendinant Vaikus, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais pagrindais.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 18² dalį pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Taigi, nagrinėjamu atveju, Užsienietė, turinti du nepilnamečius Vaikus, priskiriama pažeidžiamų asmenų grupei.
29. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti savaiminio jų taikymo. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti, kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrųjų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamų asmenų, tačiau kai jie sulaikomi, tai pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį ir Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.
30. Pabrėžtina, kad ypač svarbios yra vaiko teisės į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, kurias įtvirtina Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausi yra vaiko interesai.
31. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3540-525/2021).
32. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju Užsienietės sulaikymas yra pagrįstas, nes Užsienietės tapatybė nenustatyta, be to, būdama sulaikyta, Užsienietė buvo viena iš riaušių organizatorių t. y. nagrinėjamoje byloje susiklostė ypatinga situacija.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat siekdama užtikrinti geriausius Vaikų interesus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti Užsienietės veiksmai nėra tiek pavojingi, kad būtų pagrindas sulaikyti Užsienietę kartu su Vaikais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinti Užsienietę Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje ir kartu su ja apgyvendinti Vaikus.
34. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vaikų interesus, todėl priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimas keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) pilietės N. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti.
Nedelsiant paleisti iš sulaikymo (duomenys neskelbtini) pilietę N. A. ir kartu su ja apgyvendintus jos nepilnamečius vaikus (I. T. (gimimo data nenustatyta) ir E. T. (gimimo data nenustatyta)).
Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę N. A. ir jos nepilnamečius vaikus (I. T. (gimimo data nenustatyta) ir E. T. (gimimo data nenustatyta)) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. rugsėjo 3 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.