Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2019-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-25-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
1-25-462/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Nukentėjusysis
S. V.
Kaltinamasis
J. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-25-462/2019
Procesinis numeris 1-01-1-45959-2018-6(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui,nukentėjusiajai S. V.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, teistas 11 kartų, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto stadione, adresu Salomėjos Nėries g. 5, Klaipėda, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. V., tai yra tyčia vieną kartą peiliu dūrė jai į pilvą, padarydamas nukentėjusiajai pilvo sienos kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją S. V. pažįsta 8–9 metus. Kartu gyvena išnuomotame bute netoli Trinyčių tvenkinio. 2018 m. rugsėjo 22 d. kartu su nukentėjusiąja vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė stiprų alų stadione. Išgėrė 6–7 butelius alaus. Susiginčijo su nukentėjusiąja dėl cigarečių. S. jį siuntė cigarečių, o jis nėjo. Neprisimena, kaip įdūrė nukentėjusiajai peiliuku į pilvą, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Peiliukas buvo mažiukas, lenktinis, baltos spalvos. Peilis buvo reikalingas valgant, pasipjaustyti lauke. Kur išmetė peilį, neprisimena. Po įdūrimo peiliu iš stadiono nuėjo link autobusų stoties. Kažką buvo susitikę ir S. parodė durtinę žaizdą. Kas iškvietė greitąją pagalbą, neprisimena. Dėl to labai gailisi. Su nukentėjusiąja susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. J. kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji S. V. parodė, kad 2018-09-22 su J. vartojo alkoholį. Gėrė stiprų alų. Paskui įvyko konfliktas. Negali pasakyti, kad dėl cigarečių, kaip aiškino kaltinamasis. Tai būtų nelogiška. Jau negali tiksliai pasakyti, dėl ko įvyko konfliktas. Kaltinamasis buvo agresyvus, turėjo peiliuką ir dūrė į šoną. Jie sėdėjo ant žolės vienas prieš kitą, kai įdūrė peiliuku. Kai jai įdūrė, užsiėmė už šono ir bėgo link stoties ieškoti pagalbos. Įbėgo į sporto klubą „(duomenys neskelbtini)as“ ir paprašė pagalbos. Neatsimena, ar ten jai iškvietė pagalbą. Ėjo link stoties, sutiko pažįstamą V., kuris iškvietė greitąją pagalbą. J. buvo netoliese. Ją išvežė į ligoninę, o J. sulaikė policija. Ji su J. susitaikė, pretenzijų neturi, ieškinio dėl žalos nereiškia. Su J. kaip šeima gyvena jau 9 metus. Paskutiniu metu gyvena prie Trinyčių tvenkinio. Dieną rinkdavo kartu su J. „bambalius“, gelžgalius, parduodavo ir gaudavo pinigų. Gautus pinigus leisdavo kartu su J. maistui, alkoholiui, cigaretėms.

Liudytoja G. T. parodė, kad jai dirbant „(duomenys neskelbtini)“ sporto klube, į patalpas atėjo moteris ir pasakė, kad ją padūrė. Buvo labai stresinė situacija. Moteris buvo pasikėlusi paltuką ir užsiėmusi už šono. Kraujo nematė. Ji paskambino greitajai medicinos pagalbai ir policijai. Moteris išėjo iš patalpų ir tuo pat laiku privažiavo policija ir greitoji.

Liudytojas A. V. parodė, jog Klaipėdoje prie autobusų stoties kavinės sutiko nukentėjusiąją S.. S. pasakė, kad J. ją su peiliu sužalojo. Ji parodė žaizdą. Padėjo sustabdyti kraujavimą. Pažįstamas turėjo telefoną, iškvietė pagalbą. J. buvo netoliese. Jis J. sudavė kelis kartus į sprandą už tai, ką padarė. J. nuėjo į kitą kelio pusę. Atvykus policijai parodė, kur nuėjo J.. Policiją J. sulaikė. S. su kaltinamuoju nuolat vaikšto kartu. Ir dabar jie kartu vaikšto, mato kiekvieną dieną.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1885/2018 (03) nustatyta, kad S. V. buvo nustatyta kiaurinė durtinė-pjautinė pilvo žaizda iš kairės. Sužalojimas padarytas paveikus S. V. pilvą aštriu duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu / įrankiu vienu traumuojančiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas S. V. padarytas iki 2018-09-22 19.14 val. (GMP iškvietimo data ir laikas). Dėl kiaurinio durtinio pilvo sužalojimo S. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9. punktas) (b. l. 81–82, t. 1).

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais visiškai įrodyta, kad būtent nuo kaltinamojo J. J. peiliu tyčia suduoto smūgio nukentėjusioji S. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis išaiškina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Apie tai, kas galėtų būti pripažįstama bendru gyvenimu neįregistravus santuokos (partneryste), galima spręsti iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3 knygos („Šeimos teisė“) VI dalies, kuri vadinasi „Kitų šeimos narių teisės ir pareigos“. XV skyriaus „Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ 3.229 straipsnis „Taikymo ribos“ nustato: „Šio skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Iš šio apibrėžimo išeina, kad partneriais pagal šeimos teisę laikytini asmenys, gyvenantys kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir ketinantys kurti šeimą. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis kartu gyveno kaip šeima apie 9 metus. Todėl kaltinamojo J. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas šeimos nariui, sugyventinei.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prašo priteisti iš J. J. 614,85 Eur. Nustatyta, kad dėl kaltinamojo J. J. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. V. nuo 2018-09-22 iki 2018-11-15 buvo gydoma VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Už gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas, įrodytas baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Teismas, skirdamas kaltinamajam J. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tyčią, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis J. J. nedirba, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka baustas 20 kartų, anksčiau teistas, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą teistumui neišnykus, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuota laisvės atėmimo bausmė. Kadangi yra nustatytos dvi lengvinančios aplinkybės, viena sunkinanti aplinkybė, nukentėjusioji nepareiškė nustatyta tvarka ieškinio dėl padarytos turtinės žalos, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, nusikalstama veika padaryta spontaniškai, kilus konfliktui tarp sugyventinių, todėl kaltinamajam terminuotos laisvės atėmimo bausmės laikas skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimas sankcijos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301– 308 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems (3) metams.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. J. sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti.

Ieškinį dėl žalos tenkinti. Priteisti iš J. J. į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą 614,85 Eur padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis