- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2SA-7-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2SA-7-40/2007
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2007 m. vasario 20 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Romualdos Janovičienės, Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3136-433/06 pagal pareiškėjo D. S. skundą, suinteresuotieji asmenys antstolis V. M. , S. S. , Z. P. , dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti antstolio V. M. 2006-03-06 patvarkymą neteisėtu ir panaikinti pareiškėjui nepriklausančių negyvenamų patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) areštą. Nurodė, kad 2006 m. vasario mėn. 7 d. iš savo sutuoktinės S. S. sužinojo, jog vykdant 2005-12-19 Vilniaus apygardos teismo nutartį, antstolis V. M. areštavo pareiškėjo žmonai asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Antstolio patvarkymas neteisėtas, kadangi jis areštavo ne skolininkui, o kitam asmeniui priklausantį turtą – areštas uždėtas skolininko žmonos asmeniniam turtui. Antstolis neteisingai interpretavo teisės normas, reguliuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Arešto uždėjimo metu antstolis turėjo informaciją, kad turtas registruotas nekilnojamo turto registre pareiškėjo žmonos vardu, turto registre nėra įrašo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Areštuotas patalpas žmona įsigijo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje ji nurodyta įsigyjamo turto pirkėja. Nurodytos patalpos buvo įkeistos bankui, jo sutuoktinei atliekant vienasmeniškus veiksmus, ir tai patvirtina, kad patalpos nėra laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Antstolis gavo informaciją iš nekilnojamo turto registro ir nurodytas sutartis, todėl turėjo pakankamą informacijos kiekį tam, kad padarytų pagrįstas išvadas, jog pareiškėjas nėra areštuotų patalpų savininkas. Atlikdamas procesinius veiksmus ir areštuodamas turtą antstolis nesilaikė CPK nuostatų, įtvirtinančių specialią turto arešto procedūrą ir reikalavimus arešto tinkamam įforminimui. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie sutuoktinei priklausančių patalpų areštą, o sutuoktinė sužinojo šią informaciją atsitiktinai, gavusi išrašą iš nekilnojamo turto registro. CPK 679 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad turto arešto aktas įteikiamas skolininkui pasirašytinai. Iki šios dienos skolininkas iš antstolio nėra gavęs jokio pranešimo apie tai, kad buvo areštuotas ne jam priklausantis nekilnojamas turtas. Nesuprantamas antstolio 2006-03-06 patvarkymo argumentas, kad turto apyrašas buvo išsiųstas S. S. gyvenamuoju adresu, nes CPK nuostatos įpareigoja antstolį apie turto areštą informuoti skolininką, o ne jo sutuoktinę. Atkreiptinas dėmesys, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantis S. S. motinos namas yra išnuomotas Vokietijos ambasadai. Antstolis nepateikė jokių įrodymų, jog pranešimai šiuo adresu buvo siųsti. Pažymėtina, kad antstolis areštavo įkeistą bankui turtą ir nepranešė jam apie savo veiksmus, nors CPK 675 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, kad apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša įkaito turėtojui. Antstolis, neinformuodamas pareiškėjo apie turtą, kuris yra areštuojamas vykdant nutartį dėl laikinų apsaugos priemonių, pažeidė procesines skolininko teisių garantijas – pareiškėjas negalėjo dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; negalėjo iš karto pateikti informacijos apie turto priklausomybę bei reikšti prašymų, nušalinimų ir kt. Atlikdamas neteisėtus veiksmus, antstolis sukūrė prielaidas atsirasti žalai. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų, susidarė visos prielaidos tam, kad skolininko sutuoktinė negalės tinkamai įvykdyti kredito sutarties ir jai atsiras neigiamos tokio veiksmo pasekmės.
Suinteresuotas asmuo antstolis V. M. teismui atsiliepimo į skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. pateiktame atsiliepime nurodė, kad skundas yra pagrįstas, prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Z. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo D. S. skundą atmetė. Nurodė, kad iš Antstolio V. M. 2006-03-06 patvarkymo matyti, kad antstolio patvarkymas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jis yra motyvuotas, todėl negali būti panaikintas formaliais pagrindais. D. S. praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį trisdešimties dienų terminą skundui dėl antstolio 2006-01-17 turto aprašo pateikti. Skundas dėl antstolio 2006-03-06 patvarkymo pripažinimo neteisėtu yra pateiktas nepraleidus įstatymų nustatyto termino. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotasis asmuo S. S. dėl patalpų priklausymo turi kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateikto Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-08-02 pažymėjimo matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos kaip asmeninė S. S. nuosavybė. Minėtos patalpos įsigytos santuokos su D. S. metu, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, kad 2005-07-21 Kredito sutartyje, kuri sudaryta tarp S. S. ir AB SEB Vilniaus bankas (kreditas išduotas patalpoms pirkti) yra sutuoktinio D. S. parašas, jog jis susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, sutinka su visomis sąlygomis. Teismas kritiškai vertino pateiktas pinigų dovanojimo sutartis, sudarytas tarp I. R. ir S. S. , nes I. R. yra S. S. motina, todėl yra suinteresuota padėti savo dukrai, kad jos sutuoktinio skolos išieškojimas būtų nukreiptas tik į jų bendrą turtą. Be to, patalpos įsigytos paėmus paskolą iš banko ir ši paskola iki šiol negrąžinta, o bendros pinigų sumos, nurodytos dovanojimo sutartyse, neužtenka paskolai padengti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0013/05/01505 medžiagos matyti, kad pranešimas „Dėl turto aprašo“ buvo išsiųstas skolininkui D. S. vienintelių antstoliui žinomu adresu. Pažymėtina, kad skolininkas D. S. 2006-01-09 antstoliui rašytame atsakyme nenurodė jokios savo gyvenamosios vietos, o iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vienintelė jo žinoma gyvenamoji vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) (CPK 644 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 16 d. nutartį atmesti, skundą patenkinti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad antstolis apskritai neinformavo skolininko apie aprašytas ir areštuotas patalpas – informaciją buvo bandyta siųsti S. S. , o ne skolininkui - D. S. . Visi antstolio patvarkymai buvo perduoti pagal adresą, kuris antstoliui buvo nurodytas kaip kontaktinis – (duomenys neskelbtini), todėl antstolis žinojo kontaktinį skolininko adresą, neatliko imperatyviai CPK 679 straipsnyje įtvirtintos pareigos – turto arešto aktą įteikti skolininkui pasirašytinai. Teismas nepasisakė, kaip vertina tą aplinkybę, kad antstolis aprašydamas įkeistas negyvenamas patalpas neinformavo apie tai įkaito turėtojo. Pirmos instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai ir kiti įrodymai, patvirtinantys, jog nekilnojamasis turtas priklauso skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise: išrašas iš nekilnojamo turto registro, kuriame nurodyta, kad nekilnojamo turto savininkė yra S. S. ir nenurodyta, kad turtas yra bendra jungtinė nuosavybė; kredito sutartis, kurios gavėja yra S. S. , D. S. nėra nei laiduotojas, nei kitaip atsakingas už kredito grąžinimą asmuo; piniginės sumos, už kurias grąžinamas kreditas, yra tiesiogiai mokamos S. S. motinos I. R. . Teismas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo padaryti išvadai, kad namas yra ne S. S. nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismo teiginys, jog S. S. turėtų kreiptis į teismą ieškininės teisenos tvarka yra nepagrįstas, nes tokio pobūdžio ieškinį asmuo reiškia ne tik išieškotojui, bet ir skolininkui. Tačiau tarp skolininko ir sutuoktinės nėra teisinio ginčo. Nagrinėdamas skundą teismas buvo neobjektyvus ir nešališkas, nes teismas visų proceso dalyvių akivaizdoje nuolat reiškė savo išankstinę nuomonę dėl pateiktų įrodymų vertinimo ir ginčo esmės, teikė skolininkui procesinius įpareigojimus, kurių įgyvendinti nėra įmanoma. Toleravo, kad antstolis neįvykdė savo procesinės pareigos ir nepateikė atsiliepimo į skundą, o antstolio pozicijos nežinojimas apsunkino galimybę skundą išnagrinėti nešališkai.
Atsiliepimas
Antstolis V. M. atsiliepimu atskirojo skundo prašė netenkinti. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2005-12-19 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo areštuotas turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atsisakytina tenkinti.
Vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį (vykdomosios bylos Nr. 13-1505/05 l. 2-3) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolis V. M. 2006-01-17 areštavo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Antstolis priimdamas 2006-03-06 patvarkymą atsisakė tenkinti skolininko prašymą panaikinti 2006-01-17 turto aprašą, kuriuo aprašytos negyvenamos patalpos. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas atmetė D. S. skundą, kuriuo skolininkas prašė pripažinti antstolio V. M. 2006-03-06 patvarkymą neteisėtu ir panaikinti pareiškėjui nepriklausančių negyvenamų patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) areštą (l. 99-103).
Apeliantas D. S. atskirajame skunde nurodė, kad antstolis neinformavo skolininko apie aprašytas ir tuo pagrindu areštuotas patalpas, todėl pažeidė Civilinio proceso kodekso 679 straipsnyje nustatytas imperatyvias įstatymo nuostatas. Šis apelianto argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Iš vykdomosios bylos Nr. 0013/05/01505 matyti, kad pranešimas dėl turto arešto buvo išsiųstas skolininkui D. S. vieninteliu antstoliui žinomu adresu. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog tuo metu, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolis buvo informuotas apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jo teiginiai yra bendro pobūdžio ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo pažeisti Civilinio proceso kodekso 679 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Be to, Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtame straipsnyje įstatymų leidėjas įsakmiai nurodo, jog pareiga nurodyti tinkamą adresą tenka skolininkui, todėl kilusios pasekmės dėl to, jog skolininkas netinkamai įvykdė minėtą pareigą, tenka pastarajam.
Apeliantas nurodė, kad antstolis aprašė ir areštavo ne skolininkui, o jo sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, tai yra turtą asmens, kuris nėra susijęs su prievolės įvykdymu. Šis atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, paneigiančius prezumpciją, kad areštuotas turtas nėra jo ir S. S. bendroji jungtinė nuosavybė. Iš pateikto Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-08-02 pažymėjimo (l. 21-22) matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos registre kaip asmeninė S. S. nuosavybė. Minėtos patalpos įgytos santuokos su D. S. metu, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šią aplinkybę patvirtina ir faktas, jog 2005-07-21 sudarytoje Kredito sutartyje (l.11-13) yra sutuoktinio D. S. parašas, jog jis susipažino su sutarties sąlygomis, jas suprato, su jomis sutinka. Byloje nėra duomenų apie tai, jog sutuoktiniai D. S. ir S. S. minėtą turtą būtų pasidaliję, todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad areštuotos patalpos yra asmeninė S. S. nuosavybė. Pareiškėjui bei jo sutuoktinei nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą ir priėmęs nutartį buvo nešališkas, yra nepagrįsti, atmestini. Apeliantas buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui, tačiau pagrindų nušalinti teisėją, numatytų Civilinio proceso kodekso 65 straipsnyje, nustatyta nebuvo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisėjo šališkumą ir neobjektyvumą. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.