Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alė Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 6 d. paduotu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Drsutila“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Dzūkijos medis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas, jog ieškovė ginčijamo mokėjimo pavedimo metu dar nebuvo nemoki, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 ir 5 straipsnius, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 punktą ir CPK 182 straipsnio 2 punktą. Teismas netinkamai įvertino Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir ja nustatytas aplinkybes, nepagrįstai faktą dėl UAB „Drustila“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo prilygino prejudicinio fakto forma nustatytam faktui, kad tuo metu įmonė buvo moki. ĮBĮ 5 straipsnio 3 punkto nuostata negali būti aiškinama taip, kad, iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, laikoma, kad įmonė buvo moki ir ateityje apribojama galimybė įrodinėti, kad tuo metu įmonė jau buvo nemoki. Teismas, nenustatęs skolininkės BUAB „Drustila“ turtinės padėties, buvusios ginčo mokėjimo metu, ir ginčo sandorio įtakos skolininkės turtinei padėčiai, nusprendęs, kad ginčo sandoris buvo privalomas dėl to, jog skolininkė BUAB „Drustila“ turėjo prievolę atsiskaityti su atsakove pagal subrangos sutartis, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį. Taip pat teismas nepagrįstai atsakovei netaikė CK 6.67 straipsnio 5 dalyje nustatytos nesąžiningumo prezumcijos, todėl netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės teigimu, teismas, netinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą nustatant sandorio privalomumą kaip būtiną actio Pauliana taikymo sąlyga, pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnius.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.