Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. priėmė nutarimą (Nr. A2.6.-3635-201/2016), kuriuo P. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 289 Eur (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 d., BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl V. D. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad nuo nuobaudos atimti teisę vairuoti transporto priemonę paskyrimo praėjo pusė laiko. Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma patvirtina, kad P. K. vairuoti gali be apribojimų (b. l. 27), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas patvirtina, kad P. K. atestuota pagal 8 valandų Privalomojo mokymo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą (b. l. 28), papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažyma patvirtina, kad P. K. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 29). Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad P. K. teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu nebuvo baustas administracine tvarka bei paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo (b. l. 23-26). Tačiau byloje nepateikti duomenys, kad P. K. išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Minėtus duomenis privaloma pateikti teismui, kadangi jie svarbūs vertinant ar paskirta nuobauda jau pasiekė savo tikslus. Konstatuotina, kad V. D. neįvykdė net formalių įstatyminių reikalavimų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatas.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neįvykdė net formalių įstatyminių reikalavimų, tačiau šiuo atveju teismas aptars pažeidėjo asmenybę, tiek aplinkybę, ar sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,93 prom.), tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Pažymėtina ir tai, kad P. K. ankščiau ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dėl to darytina išvada, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo gyvenimo būdo ir atsainaus požiūrio į teisės normas, visuomenės saugumą. Nors kai kurios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau jos apibūdina P. K. kaip vairuotojo asmenybę. Tai, kad P. K. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Aplinkybę, kad P. K. prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir dėl to gailėjosi, teismas jau įvertino priimdamas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ir paskirdamas minimalią baudą.

P. K. prašyme nurodė, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui. Teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, P. K. nurodytas argumentas nelaikytinas išimtiniu, vienareikšmiai suponuojančiu specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

P. K. skunde nurodyti argumentai yra nepakankami išvadai, kad tai yra tokios aplinkybės, kurioms esant P. K. išimtinai būtų galima sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutaria:

P. K. (P. K.) prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.