- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-15
- Bylos Nr.
- e2YT-6673-1231/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01452-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., R. Č., E. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. K., R. Č., E. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), tuoj po savo sutuoktinio P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama A. K., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjas priėmė jos palikimą paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure. Pareiškėjo pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas į A. K. palikimą nėra išduotas. A. K. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, t. y. 0,7000 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), 1,0300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,1700 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,2000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). A. K. gyvenamąjį namą su visais ūkio pastatais įsigijo (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu, gyvendama santuokoje su P. K. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) ir galiojo iki (duomenys neskelbtini)), todėl gyvenamasis namas su priklausiniais yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. P. K., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį P. K. testamento sudaręs nebuvo. Po P. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. A. K. mirus sutuoktiniui P. K. liko gyventi jų bendrai įsigytoje sodyboje, kurioje kartu su sutuoktiniu gyveno nuo 1978 m. pavasario, todėl jai liko visi sutuoktinio turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai, žemės ūkio padargai, ir pan. Jie gyveno ūkiškai, ūkiniuose pastatuose augino kiaules, laikė karvių, prieauglio, paukščių. Po P. K. mirties, visas jų turėtas ūkis perėjo A. K., ji toliau gyveno ūkiškai, įregistravo ūkininko ūkį, ne vieną kartą remontavo ūkio pastatus, jie visi iki šiol yra išlikę geros būklės bei naudojami pagal paskirtį. Gyvenamas namas kūrenasi kietu kuru, A. K. pirkdavo malkas, granules namo šildymui žiemai, kurą sandėliuodavo viename iš ūkio pastatų. Maistas buvo gaminamas ant dujinės viryklės, vanduo naudojamas iš šulinio, į namą nėra įvestas vandentiekis ir kanalizacija, todėl buvo mokama tik už suvartotą elektros energiją. A. K. sudarė naują elektros energijos tiekimo sutartį, todėl senos elektros atsiskaitymo knygelės nėra išlikę. Ji taip pat drausdavo visą sodybą, mokėjo už šiukšlių išvežimą. Gyvenamasis namas po P. K. mirties buvo remontuojamas eilę kartų, pakeisti visi namo langai, atnaujinta namo vidaus apdaila. Motina rūpinosi namų valdos, kurioje randasi, sodyba išpirkimu, (duomenys neskelbtini) sumokėjo už sklypą 37,50 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, (duomenys neskelbtini) sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. K. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo R. Č. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinis faktas.
Suinteresuotas asmuo E. K. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai. Patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo VMI prie FM teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad dėl išdėstyto prašymo tenkinimo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., kuri nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su P. K., būdami santuokoje jiedu susilaukė vaikų – R. K., R. Č., E. K. ir L. K. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. vardu, nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,7000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 1,0300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1700 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,2000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog aukščiau paminėtas registruotinas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – A. K. ir P. K., nuosavybė. Iš Prienų rajono 3-ojo notaro biuro notarės A. B. 2024 m. balandžio 20 d. liudijimo matyti, kad A. K. palikimą priėmė sūnus L. K., paduodamas pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ajam notarų biurui, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. 2024 m. liepos 1 d. atsakymo matyti, kad paveldėjimo byla po P. K. mirties neužvesta. Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos apie pastatų priregistravimą matyti, kad pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu (duomenys neskelbtini) yra registruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), rūsys (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai: šulinys (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu A. K. įsigijo gyvenamąjį namą, tvartą, malkinę, esančius (duomenys neskelbtini). Būsto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. K. nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo apdraudusi gyvenamąjį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta A. K. įregistruoti ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema nuo (duomenys neskelbtini). Pateikti mokesčių mokėjimo pranešimai ir mokėjimų kvitai patvirtina, kad A. K. po palikėjo P. K. mirties, toliau prižiūrėjo registruotiną nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Palikėjo P. K. palikimas atsirado iki 2000 metų CK įsigaliojimo, todėl šalių paveldėjimo santykiams taikomas 1964 metų CK, kurio 573 straipsnis numatė, jog paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis buvo mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. P. K. palikimo atsiradimo momentu 1964 metų CK buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (1964 metų CK 587 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme buvo įtvirtinta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 metų CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimas turėjo būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 metų CK 587 straipsnio 3 dalis).
Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjo P. K. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog A. K. faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. A. K. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.