- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2A-1639-450/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01711-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo T. K. susidariusią skolą ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėn., kol ji mokosi vidurinėje, profesinėje ar aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje, tačiau neilgiau nei jai sueis 24 metai. Ieškovė nurodė, kad yra pilnametė, tačiau ieškinio padavimo metu lankė Vilniaus Naujininkų vidurinę mokyklą. Ji yra išlaikoma mamos, o tėvas ir iki jos pilnametystės neteikė išlaikymo, nors yra dėl išlaikymo priimtas teismo sprendimas. Ji jokio brangaus turto, kuris jai padėtų šiai dienai išsilaikyti, neturi. Pažymėjo, kad mokosi VšĮ Socialinių mokslų kolegijoje, už mokslus moka po 299 Lt per mėnesį. Šiuo metu dirba UAB „Palink“, darbo užmokestis yra 900 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas T. K. nurodė, kad jis nevengia mokėti išlaikymo vaikams, tačiau šiuo metu gyvena Baltarusijos Respublikoje ir gaunamas darbo užmokestis yra labai mažas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovės J. K. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo T. K. ieškovei J. K. išlaikymo įsiskolinimą 4224 Lt sumai, susidariusį nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2011 m. birželio 10 d. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovo dukra. Ieškovė 2010 m. birželio 18 d. tapo pilnamete. Ieškinio pareiškimo metu J. K. mokėsi vidurinėje mokykloje, todėl teismas sprendė, kad ji, būdama abituriente, neturėjo galimybės dirbti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi, o pradėjo dirbti nuo 2011-06-10, teismas darė išvadą, kad nuo 2010-06-18 iki 2011-06-10 ieškovei buvo reikalingas išlaikymas. Aplinkybes, kad nurodytu laikotarpiu išlaikymą ieškovei teikė tik jos motina, nurodė ieškovė bei pripažino atsakovas. Vertindamas atsakovo finansinę padėtį, teismas nustatė, kad T. K. iki 2011-01-19 dirbo UAB „Lemminkainen Lietuva“, o iki 2011 metų rugsėjo mėnesio dirbo Baltarusijos Respublikoje, todėl sprendė, kad atsakovas nuo 2010-06-18 iki 2011-06-10 turėjo pajamų ir galėjo teikti paramą ieškovei. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, teismas įvertino ir tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-26 sprendime civ. byloje Nr. 2-5322-827/2010 išlaikymo įsiskolinimas ieškovei buvo 360 Lt per mėnesį arba 12 Lt per dieną, šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad toks išlaikymo įsiskolinimas ją tenkina, todėl teismas darė išvadą, kad jos reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt per mėnesį nėra visiškai pagrįstas. Teismas pažymėjo ir tai, kad civ. byloje Nr. 2-5322-827/2010 atsakovas taip pat patvirtino, kad ieškovei 2010 m. galėjo mokėti išlaikymą, kurio dydis būtų apie 360 Lt per mėnesį. Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovas ieškovei nuo 2010-06-19 turėjo ir galėjo teikti po 360 Lt per mėnesį arba 12 Lt dydžio išlaikymą į dieną tol, kol ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, t.y iki 2011 metų birželio mėnesio. Teismui nustačius, kad ieškovė nuo 2011-09-01 studijuoja Socialinių mokslų kolegijos Vilniaus filialo Bankininkystės studijų programą neakivaizdiniame skyriuje, t.y. ieškovės studijų forma nėra dieninė, ji turi sąlygas dirbti ir dirba, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovei būtina tėvų parama dėl kitų aplinkybių, todėl teismas pripažino, kad nuo 2011-06-10 ieškovė neteko teisės į tėvų išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti: vietoje 4224 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisti 1760 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 18 d. iki 2011 m. birželio 10 d. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad jis yra finansiškai nepajėgus nurodytą laikotarpį mokėti teismo priteistą sumą. Paaiškino, kad šiuo metu jis gyvena ir dirba Baltarusijoje. Gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro 1075200 rublių [apie 340 Lt]. Nepilnamečio sūnaus D. K. išlaikymui skiria po 400 Lt kas mėnesį ir tai į skolą, nors padeda dabartinė žmona T. K. ir mama G. K. Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis yra labai prasta ir jis objektyviai neturi galimybių sumokėti ieškovei priteistą įsiskolinimą. Pažymėjo, kad priteista 4224 Lt įsiskolinimo suma iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį ir tokia suma neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė J. K. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo T. K. apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą dalyje, kuria priteista ieškovei iš atsakovo [apelianto] 4224 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteistą išlaikymą sumažinant iki 1760 Lt sumos. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi finansinių galimybių sumokėti priteisto išlaikymo įsiskolinimo 4224 Lt sumą.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 str. 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl paramos priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.194 str. 3 d. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liečiančius bylos nagrinėjimo dalyką, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2011 m. birželio 10 d. ieškovė mokėsi Vilniaus Naujininkų vidurinėje mokykloje ir jai buvo reikalingas išlaikymas, tuo tarpu atsakovas, nors privalėjo ir galėjo teikti išlaikymą, išlaikymo neteikė, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 4224 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės gauti paramą pagal CK 3.194 str. 3 d., sprendime naudojo netinkamą sąvoką [terminą]. Pagal CK 3.194 str. 3 d. teismas turi teisę priteisti paramą [o ne išlaikymą] pilnamečiui vaikui, jeigu šis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nors šis netikslumas nekeičia sprendimo esmės ir neturi įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, tačiau, teismo vertinimu, jis taisytinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė J. K. yra atsakovo T. K. dukra [b.l. 4]. Ieškovė tapo pilnamete 2010 m. birželio 18 d., o 2011 m. balandžio 1 d. ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl paramos ir paramos įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo T. K. [b.l. 2]. Byloje ginčo dėl ieškovės teisės gauti paramą pagal CK 3.194 str. 3 d. nėra, t.y. apeliantas neginčija aplinkybių, kad ieškovė [jo dukra] nurodytu laikotarpiu nuo pilnametystės dienos [2010 m. birželio 18 d.] iki 2011 m. birželio 10 d., kai ji pradėjo dirbti, mokėsi vidurinėje mokykloje ir jai buvo reikalinga parama. Pažymėtina tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, atsakovas pripažįsta savo pareigas ieškovės atžvilgiu, sutinka, kad jis, kaip tėvas, turi pareigą išlaikyti savo dukrą, teikti jai materialinę paramą. Apeliantas taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2011 m. birželio 10 d. jis neteikė paramos savo dukrai [ieškovei]. Nesant ginčo šiose apimtyse, teismas plačiau nenagrinėja tokių aplinkybių.
Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas ieškovei nuo 2010-06-19 turėjo ir galėjo teikti po 360 Lt per mėnesį arba 12 Lt dydžio paramą į dieną tol, kol ieškovė mokėsi vidurinėje mokykloje, t.y iki 2011 metų birželio mėn. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatyto dydžio paramos suma, kuri, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, laikytina protinga bei pagrįsta. Nors byloje nėra pateikta duomenų bei įrodymų apie konkrečius ieškovės poreikius, jos būtinas išlaidas per mėnesį, tačiau vertinant tai, kad nustatyta 360 Lt per mėnesį paramos suma yra daugiau nei per pusę mažesnė nei šiuo metu esanti MMA [800 Lt], turint omenyje ir kiekvieno suaugusio asmens elementarius ir būtinus poreikius pragyvenimui [būstui, maistui, drabužiams, higienai, vaistams], teismas sprendžia, kad 360 Lt per mėnesį paramos suma tokioms išlaidoms tenkinti yra labiau minimali, nei pakankama. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2011 m. birželio 10 d. ieškovė J. K. [b.l.69] neturėjo jokių pajamų, jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ar kilnojamojo turto nebuvo [b.l. 7]. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad materialinę paramą jai teikė tik motina [b.l. 68], nors nagrinėjamu laikotarpiu ieškovės motinos L. K. turtinė padėtis taip pat nebuvo gera. Kaip patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu, jos motinos, dirbančios kirpykloje, atlyginimas buvo minimalus [b.l. 69]. Ieškovės motina nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau jos vardu buvo registruotas automobilis VW Vento, v.n. (duomenys neskelbtini) [civ. byla Nr.2-5322-827/10, b.l. 55; 57; 73]. Atsakovo T. K. vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo [civ. byla Nr.2-5322-827/10, b.l.56; 59; 73]. Atsakovas, pagrįsdamas savo sunkią padėtį, akcentavo tai, kad jis turi išlaikyti ir kitą savo vaiką [sūnų D. K.], be to gyvena Baltarusijos Respublikoje ir ten dirba, tačiau gaunamas darbo užmokestis yra labai mažas. Iš civ. bylos Nr. 2-5322-827/2010 matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp atsakovo T. K. ir L. K. bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šios Sutarties 2.2 p. atsakovas įsipareigojo teikti savo sūnui D. K. 400 Lt dydžio išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo 2010 m. birželio 1 d. Taigi atsakovas, teikdamas teismui tvirtinti tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sutiko su Sutarties sąlygomis, t.y. pripažino, jog turi bei gali teikti tokio dydžio išlaikymą vienam iš savo vaikų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tos pačios Sutarties 2.3.1. p. atsakovas taip pat sutiko sumokėti savo dukrai J. K. išlaikymo įsiskolinimą 2400 Lt sumai [kas sudarytų 360 Lt sumą per mėn.] už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės dienos. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad jis šiuo metu gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje. Darbovietėje AB „Gorožanin-Stroj“ dirba nuo 2010 m. spalio 4 d., o 2011 m. spalio mėn. darbo užmokestis sudarė 935.424 rublių, kas atitiktų 298,81 Lt [b.l. 84]. Tokiu būdu vertinant tik pastarąsias darbines pajamas, akivaizdu, kad toks darbo užmokestis yra itin mažas [lyginant su Lietuvos MMA], tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. sausio 19 d. atsakovas dirbo ir kitoje įmonėje, t.y. UAB „Lemminkainen Lietuva“ [b.l. 23]. Taigi laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2011 m. sausio 19 d. atsakovas dirbo dvejose darbovietėse. Civ. byloje Nr.2-5322-827/10 esanti pažyma iš SODROS rodo, kad atsakovo darbo užmokesčio suma darbovietėje UAB „Lemminkainen Lietuva“ paskutiniu laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. sudarė nuo 1080 Lt iki 2000 Lt sumos [b.l. 52]. Nustačius pastarąsias aplinkybes, kad didžiąją dalį laikotarpio, už kurį priteistas paramos įsiskolinimas iš atsakovo ieškovei, atsakovas dirbo dvejose darbovietėse, bei įvertinus visas gaunamas darbines pajamas [jų dydį] ir teiktino išlaikymo dydį kitam vaikui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2011 m. birželio 10 d. atsakovas turėjo pareigą bei finansines galimybes teikti 360 Lt dydžio paramą savo dukrai J. K., todėl už pastarąjį laikotarpį priteista 4224 Lt paramos suma ieškovei iš atsakovo yra pagrįsta.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino visas paramos pilnamečiam vaikui dydžio nustatymui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo T. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundą atsakovas T. K. sumokėjo 127 Lt žyminį mokestį, kai šiuo atveju mokėtinas žyminis mokestis nuo ginčijamos 2464 Lt sumos sudarė 74 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 53 Lt, grąžintina atsakovui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, „kad iš atsakovo T. K. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (duomenys neskelbtini) priteistinas paramos įsiskolinimas 4224 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt keturi litai), susidaręs nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2011 m. birželio 10 d.
Grąžinti atsakovui T. K. (duomenys neskelbtini) 53 Lt žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2011 m. gruodžio 8 d. per AB Swedbank.