Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. L., R. K. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad 2013-11-08 apie 23.11 val., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas 2008-05-20 baustas administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir nuobaudai galiojant (nesumokėta bauda, neperlaikytas egzaminas vairuotojo pažymėjimui atgauti), vėl, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Zafira, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą J. L. vardu.

Skunde teigiama, kad nutarime jos paaiškinimas aprašytas paviršutiniškai ir netiksliai. Nurodoma, kad iš tikrųjų pažeidėją R. K. pažįsta tik kaip draugės S. P. sugyventinį. Paskolino automobilį, nes paskambino S. P. ir pasakė, kad serga jų dukra P. L. ir su sugyventiniu nori ją nuvežti pas gydytoją. Raktelių atėjo abu – S. P. ir R. K., kuris buvo blaivus, jokio įtarimo jai nekėlė. Suprato, kad automobilį vairuos R. K., privalėjo pareikalauti iš R. K. parodyti vairuotojo pažymėjimą, tačiau tuo metu net neįtarė, kad jis gali sėsti už vairo neturėdamas tam teisės. Įstatymo ir teismų praktikos analizė duoda pagrindą tvirtinti, kad numatydamas sankciją – transporto priemonės konfiskavimą, įstatymo leidėjas taikė ne tretiesiems asmenims (savininkams, kurių kaltės dėl pažeidimo nėra), o neblaiviems pažeidėjams, vairuojantiems nuosavą transporto priemonę.

Skunde nurodoma, kad kreiptis pareiškimu į policiją dėl automobilio negrąžinimo ar vagystės nebuvo jokio pagrindo dėl to, kad jos automobilis pagrobtas nebuvo. Ji pasitikėjo S. P. ir neturėjo jokio pagrindo kuo nors R. K. įtarti. Joks administracinės teisės pažeidimo protokolas už tai, kad perdavė automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, jai nesurašytas. Ji nurodo, kad jai automobilis labai reikalingas, nes ji dirba (duomenys neskelbtini) centro pagalbos namuose lankomosios priežiūros specialiste nuo 2008 m. Vykdant tiesiogines darbines funkcijas jai būtina nuolat lankyti neįgalius senyvo amžiaus asmenis. Ji ruošiasi egzaminams vairuotojo pažymėjimui gauti, nes be transporto priemonės dirbti labai sunku. Dėl to darbdavys – (duomenys neskelbtini) centras už ją laiduoja. Ji netekėjusi augina dvi 2001 m. gimusias nepilnametes dukras (dvynukes), dukros auga, jų poreikiai didėja (lanko būrelius, dalyvauja užklasinėje veikloje). Be to, viena iš dukrų neįgali, neįgalumas pakartotinai nustatytas iki 2019 metų, ją privalo nuolat vežti pas gydytojus tiek Kaune, tiek Vilniuje. Gauna minimalų atlyginimą, automobilio pirkimui (7000 Lt) skolinosi pinigų. Nurodo, kad R. K. patrauktas kaltinamuoju pagal BK 260 str. 1 d., todėl padarytos žalos jis jai niekada neatlygins. Jos neatsargus elgesys savo pobūdžiu nėra šiurkštus, R. K. jo padarytu pažeidimu niekam konkrečios žalos nepadarė. Mano, kad yra pagrindas jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir automobilio jai grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

J. L. ir R. K. apeliaciniai skundai netenkintini.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize, ir yra motyvuotos. Byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. K. kaltę padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, to neneigia ir jis pats.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs apeliacinių skundų ir skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančias normas, įtvirtintas ATPK 30, 30² straipsniuose, ir pagrįstai R. K. skyrė administracinio arešto bausmę. Taip pat pagrįstai teismas konfiskavo J. L. priklausančią transporto priemonę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (administracinė byla Nr. N575-1980/2011); turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir bylą išnagrinėjus nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2012). Skundžiamas nutarimas priimtas 2013-11-28, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pranešta, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2013-11-28 8:30 val., su posėdžio vieta ir laiku asmuo buvo supažindintas pasirašytinai, jam buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jam nustatytas lengvas girtumas, todėl laikytina, kad apeliantas apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Transporto priemonės savininkė J. L. apie teismo posėdį buvo informuota ir jame dalyvavo, todėl priešingai nei teigiama skunde, ji turėjo galimybę ginti savo teises ir turėti savo atstovą.

ATPK 300 str. nustatyta, jog teismo posėdžio protokolas rašomas tada, kai kai bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo metu yra apklausiami liudytojai ar nukentėjusysis duoda paaiškinimus. Kitais atvejais teismo posėdžio protokolas gali būti rašomas teisėjo nuožiūra. Kadangi 2013-11-28 posėdžio metu nebuvo apklausiami ATPK 300 str. numatyti asmenys, protokolas galėjo būti rašomas teisėjo patvarkymu. Šiuo atveju teisėjas turi teisę ir galimybę nuspręsti, ar būtinas protokolo rašymas. Kadangi jo byloje nėra, reiškia teisėjo patvarkymo rašyti tokį protokolo nebuvo. Tai nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, sutrukdžiusiu J. L. įgyvendinti savo teises, nes ji, kaip matyti iš nutarimo turinio, neprašė daryti pertraukos ar leisti jai pasinaudoti advokato pagalba. Todėl nėra pagrindo teigti, jog jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, pasisamdyti atstovą, pateikti įrodymus. Jos teisės nebuvo esmingai pažeistos.

Apygardos teismo nuomone, skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo taikytas ne R. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas. J. L. savo prašymą nekonfiskuoti jai priklausančios transporto priemonės iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad automobilis pažeidėjui nuosavybės teise nepriklauso. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas pažeidimo padarymo įrankio nekonfiskuoti. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys juo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas nuo dvidešimties iki keturiasdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Transporto priemonės konfiskavimas padarius šį administracinės teisės pažeidimą, yra privaloma skirti administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-3213/2010, N575-2114/2011). Taigi, netaikydamas byloje trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, kad transporto priemonė, kuria R. K. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jos savininkės J. L. valią. Iš skundžiamo nutarimo ir J. L. apeliacinio skundo matyti, kad tokių aplinkybių nebuvo nustatyta-ji neginčija aplinkybės, kad savo noru atidavė dokumentus bei raktelius pažeidėjui R. K., kad šis jos sutikimu ir su jos leidimu vairavo automobilį neblaivus. J. L. skunde patvirtina, kad automobilis nebuvo pagrobtas ar apgaule užvaldytas, ji pasitikėjo savo draugės sugyventiniu R. K., todėl ir perdavė jam nuosavybės teise jai priklausančią transporto priemonę. Taigi, aptariama situacija nebuvo išskirtinė ir J. L. nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jos automobiliui negalėtų pasinaudoti priešingai visuomenės interesams. Akivaizdu, jog ji automobilį perdavė teisės jo vairuoti neturinčiam asmeniui net nepasidomėjusi, ar R. K. yra turėjęs ir, ar automobilio perdavimo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, ar jis aplamai mokėjo ją vairuoti t.y. elgėsi itin nerūpestingai ir neatsakingai, kas galėjo sukelti daug sunkesnes pasekmes, jei neblaivus R. K. būtų įvykdęs autoįvykį, kurio metu nukentėtų žmogus.

Apeliantės J. L. skunde nurodytos aplinkybės, kad jai automobilio reikia darbui ir dukroms vežioti, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis nekonfiskuoti transporto priemonės. Net ir šios aplinkybės nėra pagrįstos bylos duomenimis, nes iš pateiktos medžiagos matyti, kad pati J. L. automobilio nevairuoja ir iki šiol neturi teisės jį vairuoti, o tik rengiasi tokią teisę įgyti. Tad jos nurodytos aplinkybės, jog jai automobilis būtinas darbui ir dukroms vežioti, yra nepagrįstos.

Apelianto R. K. skundo argumentas, kad 2008 m. jam paskirta nuobauda yra nebegaliojanti, yra neteisingas, nes nuobauda iki apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos nebuvo galutinai sumokėta. Tai, kad jos išieškojimas yra perduotas antstoliui ir, kad bauda yra išskaičiuojama iš pažeidėjo atlyginimo, nekeičia aplinkybės, kad 2008-05-20 pažeidimu paskirta nuobauda nėra sumokėta ir nuobauda yra galiojanti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

J. L. ir R. K. apeliacinius skundus netenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013-11-28 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.