Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Editai Anforavičienei, gynėjai advokatei J. A., nukentėjusiojo atstovei advokato padėjėjai G. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas 2009-12-02 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė sveikatą, t. y. jis 2011-08-09 apie 22.30 val. netoli Taikos g. 82 namo, Vilniuje, būdamas viešoje vietoje ir stebint kitiems asmenims sudavė V. B. kumščiu į nosį, o nukentėjusiajam pargriuvus, A. G. su koja ne mažiau kaip vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į dešinės pusės veidą, šiais veiksmais padarė V. B. kraujosruvas akių vokuose, nosies kaulų bei veido kaulų dešinio skruosto srityje lūžius, muštinę žaizdą antakio srityje, taip padarydamas V. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuotinę rimtį.

A. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad sėdėjo su kitais asmenimis ant suoliukų, gėrė alų. Gal apie 22 valandą atėjo Viačeslavas, su jais sėdėjo apie pusvalandį. Buvo išgėrę, su juo kilo žodinis konfliktas. Viačeslavas pakvietė jį nueiti į šoną, kur pirmas trenkė. Jis trenkė atgal ir nuėjo namo. Jis nepamena, dėl ko pradėjo konfliktuoti su V. B.. Jį nuo vaikystės „Diubel“ vadina, pripažįsta buvęs išgėręs. Alkoholis neturėjo reikšmės jo veiksmams, blaivas taip pat būtų pasielgęs. Nuėjus į šoną jis pirmas gavo kumščiu į veidą, tada sudavė atgal gal pora kartų ranka. Kojom smūgių nesudavė.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad vakare sėdėjo su draugais ant suoliuko prie fontano, šnekėjo, gėrė alų, sidrą. Nuo „Ikiuko“ pusės atėjo Vladislavas, turėjo maišą, kuriame buvo alaus. Jie visi šnekėjosi. Įvyko konfliktas, pasikeitė kalbos tonas. Vladislavas pasakė Andriui eiti truputį toliau. Andriaus rankos buvo kišenėje. Ji pažiūrėjusi pamatė Vladislavo smūgį Andriui į veidą. Andrius susvyravo ir trenkė šiam atgal. Ji su Andrium nuėjo namo. Kitą dieną išvažiavo į Palangą. Grįžę parduotuvėje sutiko Vladislavą. Šis pasakė, kad Andrius sumokės jam 1000 eurų arba Vladislavas kreipsis į policiją.

Liudytojas S. I. teisme parodė, kad tą vakarą buvo ant suoliuko alėjoje, gėrė alų. Priėjo vaikinas, pasikvietė Andrejų į šoną ir šie per 10-20 sekundžių susimušė. Tą dieną jis pirmą kartą matė asmenį, kuris priėjo, jo vardo nežino. Šis vartojo alkoholį, alų, kurį turėjo su savimi. Jis neįsivaizduoja, dėl ko įvyko konfliktas. Jis neklausė jų pokalbio, nes bendravo su panelėmis. Jis atsisuko, kai merginos pasakė, ir pamatė, kaip abu mušėsi, apsistumdė rankomis, abu nukrito ir baigėsi. Pirmas nukrito tas vaikinukas, o po to Andrius. Po to jie atsistojo ir savo keliais nuėjo. Tuo tarpu jis sužalojimų pas vaikinus nematė. Vėliau Andrejus sakė, kad tas vaikinas prašė pinigų. Smūgiai kojomis galėjo būti pabaigoje.

Liudytoja J. R. teisme parodė, kad tą vakarą sėdėjo ant suoliuko prie fontano. Merginos gėrė sidrą, priėjo vaikinas. Jis Andrejų pasivadino į šoną pasišnekėti. ji išgirdo, kaip Juliana šaukė „diubel, diubel“. Juliana nuėjo vaikinų, šie išsiskirstė, nustojo stumdytis. Ji nematė, kaip vaikinai pradėjo stumdytis, nesiaiškino, kas ir kodėl įvyko.

Apklaustas teisme specialistas V. K. tvirtino tyrimo metu duotą išvadą ir parodė, kad visiems sužalojimams padaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio, tačiau galėjo būti ir du-trys. Identifikuoti žalojantį įrankį nėra galimybės. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas koja vienu trauminiu poveikiu nuo smūgio. Sužalojimas yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš specialisto išvados matyti specialisto įvardinti V. B. padaryti sužalojimai: kraujosruvos akių vokuose, nosies kaulų bei veido kaulų dešinio skruosto srityje lūžiai, muštinė žaizda antakio srityje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-09) ir būdu; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų veido kaulų lūžių sveikata sutriks ilgiau 10 d. laikotarpiui (b. l. 8-9).

Kitų įrodymų vertinimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. buvo pagarsinti nukentėjusysiojo V. B. parodymai (b. l. 25-27).

Iš akistatos protokolo matyti, kad A. G. ir V. B. kiekvienas tvirtino savo duotus parodymus apie konfliktą įvykio metu (b. l. 28-30).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad A. G. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, sukonfliktavo su V. B., kuriam sudavė kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės A. G. su koja spyrė nukentėjusiajam į veidą ir taip padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. G. kaltę pripažino iš dalies, pripažino sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju, kuriam sudavė, tačiau neigė nukentėjusiajam smūgiavęs koja. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip bandymą švelninti savo atsakomybę, o nustatytos tiesos aplinkybes ir jo kaltę dėl smūgių koja patvirtina kitais byloje surinktais duomenimis. Teisme apklausti liudytojai J. K., J. R. ir S. I. patvirtino konfliktą ir smurtą tarp A. G. ir nukentėjusiojo V. B.. Liudytojas S. I. teisme nurodė, kad A. G. smūgiavo nukentėjusiajam koja, ką akistatoje su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir pats kaltinamasis. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai veide patvirtina smurto prieš jį panaudojimo faktą, o teisme specialistas V. K. patvirtino, kad visiems sužalojimams padaryti galėjo pakakti ir vieno trauminio poveikio koja. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir jų visuma pakankama A. G. padarytiems neteisėtiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti, kuo remiantis teismas jį pripažįsta kaltu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs objektyvius duomenis, gautus apklausiant medicinos specialistą teisme, visas abejones šalindamas ir jas vertindamas kaltininko naudai tikslina A. G. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pripažindamas, kad jis nukentėjusiajam koja sudavė ne 4, bet ne mažiau nei vieną kartą.

Teismas išnagrinėjęs bylą A. G. veiksmuose nenustatė būtinosios ginties sąlygų visumos, nors ir nustatė nukentėjusiojo veiksmuose pavartotą fizinę prievartą A. G. atžvilgiu. Šią aplinkybę teismas įvertina nustatydamas A. G. baudžiamosios atsakomybės lengvinančias atsakomybę aplinkybes, į ją atsižvelgia nagrinėdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį šiame procese.

A. G. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi nusikalstamais veiksmais, įrodo jo tyčią, kurios pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. A. G. viešoje vietoje, matant svetimiems asmenims įžūliai, t. y. naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką įrodo priverstinis kitų asmenų įsikišimas, nutrauktas normalus žmonių bendravimas. Įvertinus A. G. veiksmų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes jo veika teisingai kvalifikuota kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir 284 straipsnio 1 dalyje (viešos tvarkos pažeidimas), sutaptis. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. nebuvo kaltinamas ir teismas išnagrinėjęs bylą įvertinus nukentėjusiojo elgesį ir veiksmus nenustatė A. G. veiksmuose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo chuliganiškų paskatų.

Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktomis gydymo įstaigų pažymomis (b.l. 74, 76) A. G. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

A. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė dėl nukentėjusiojo naudotos fizinės prievartos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 5 p.). A. G. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinti tai, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes objektyviais duomenimis jo apsvaigimo laipsnis įvykio metu nenustatytas, nukentėjusiojo pareiškimas dėl nusikalstamos veikos gautas praėjus daugiau nei 2 savaitėms po įvykio, kaltinamasis teisme nepripažino, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui.

Spręsdamas A. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatė. Skiriant bausmę A. G. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į jų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. A. G. praeityje kartą teistas, teistumui neišnykus (b. l. 68) veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nevedęs, dirbantis, praeityje baustas už administracinės teisės pažeidimus, tačiau įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b. l. 67). Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad A. G. įvykdė nusikaltimų recidyvą (baudžiamojo kodekso 27 str.), siekdamas tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį teismas A. G. skiria įstatymo sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, subendrinus kurias, mato pagrindą atidėti galutinės bausmės vykdymą dėl dalinio kaltės pripažinimo, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turimo darbo, amžiaus, pažado taisytis, sutikimo bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiajam. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad A. G. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, skiriant įpareigojimus, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaip tinkamai realizuojanti jos tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina.

Nukentėjusysis V. B. byloje pareiškė 6500 Lt civilinį ieškinį (b. l. 33-36), kuriuo prašo iš A. G. priteisti 1500 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įvertinęs šias nuostatas teismas pripažįsta, kad V. B. reikalavimas yra teisėtas.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1500 Lt turtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė šią žalą patvirtinančių įrodymų, tačiau kaltininkas A. G. šią žalą pripažino ir sutiko atlyginti, žala padaryta ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais veiksmais, todėl teismas civilinį ieškinį šioje dalyje tenkina visiškai.

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Specialistų nustatyti kūno sužalojimai, taikytas gydymas, nukentėjusiojo V. B. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jo atstovės paaiškinimai teisme patvirtina, kad V. B. dėl sukeltų pasekmių jo sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo tam tikrus nepatogumus, nedarbingumą ir diskomfortą dėl to. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į A. G. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajam, kurios kvalifikuotos kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, į A. G. kaltės rūšį ir formą, abiejų šalių turtinę padėtį, į priteistą ieškovui turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo kaltę ir veiksmus įvykio metu bei tai, kad būtent jis pirmasis pavartojo fizinį smurtą įvykio metu, ką neabejotinai patvirtina duomenų visuma, kurią teismas jau įvertino šiame nuosprendyje. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina tik iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, atitinkantį jos turinį ir A. G. nusikalstamus veiksmus, ją mažinant ir dėl nukentėjusiojo kaltės, neturtinę žalą įvertindamas 400 litų suma.

V. B. proceso metu naudojosi advokato padėjėjos kaip atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė 2420 Lt proceso išlaidas. Šios išlaidos įrodytos byloje pateiktais dokumentais (mokėjimo pavedimu ir PVM sąskaita fakrūta), A. G. jas sutiko atlyginti, išleista už terišinės paslaugas suma atitinka proceso turinį ir teisės normomis nustatytas rekomendacijas, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 st. 2 d. ir 106 str. pripažinęs A. G. kaltu iš jo priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomas proceso išlaidas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinę bausmę A. G. skirti 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant A. G. per tą laiką dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš A. G. V. B. naudai priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turtinės žalos ir 400 (keturis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) litų už advokato padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.