- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-122-966/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- S. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ši bausmė subendrinta su bausme, skirta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008 m. sausio 7 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam S. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Nutarime padaryta išvada, kad nuteistasis formaliai atitinka keliamus reikalavimus dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad jis gali būti paleistas lygtinai. Nuteistojo pokyčiai vertinami teigiamai, tačiau kad S. A. būtų paleistas lygtinai, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos svarbios aplinkybės turi nekelti abejonių ir sudaryti pakankamą pagrindą spręsti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis padarė tinkamas išvadas ir laisvėje tinkamai integruosis į visuomenę.
3. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. A. skundą, 2019 m. sausio 7 d. nutartimi jį atmetė. Nutartyje konstatuota, kad Komisijos 2018 m. lapkričio 18 d. nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų ir tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarime padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis S. A. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį ir dėl Komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo priimti naują sprendimą.
4.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam nebuvo pranešta apie tai, kada bus nagrinėjamas skundas apylinkės teisme. Jam nebuvo suteikta teisė papildyti skundą, pateikti papildomus duomenis ir informaciją. Apylinkės teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, joje atkartojo Komisijos nutarime paminėtus faktus. Nutartis yra aiškiai nepagrįsta, nemotyvuota, todėl turi būti panaikinta, o Komisijos nutarimas pakeistas.
4.2. Skunde nurodoma, kad Komisijos priimtas nutarimas buvo skundžiamas dėl motyvų nebuvimo. Komisija nepateikė jokių faktų analizės, jokių tikrovę atitinkančių argumentų. Teigiama, kad nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikaltimo įvykdymas apsvaigus nuo alkoholio ir pykčio priepuolyje ateityje gali kelti problemų dėl savikontrolės. Įrodyta, kad apsvaigus nuo alkoholio buvo įvykdytas tik vienas nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o apie jokį pykčio priepuolį byloje nekalbama. Todėl ši aplinkybė vertinta nepagrįstai.
4.3. Nuteistasis teigia, kad neteisingai vertinta ir aplinkybė, kad jis baustas už fizinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Papeikimas už tai jam buvo paskirtas 2012 metais. Tačiau iš liudytojų parodymų akivaizdu, kad toje situacijoje jis buvo nukentėjusysis. Bet jis buvo nubaustas, nuobaudos neginčijo. Komisija ir teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti iš žmogiškosios pusės.
4.4. Nuteistojo manymu, per trumpą laiką nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio Komisija jo negalėjo taip gerai pažinti, kad galėtų vertinti ir spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Komisija rėmėsi tik ankstesniais byloje nustatytais faktais, kurie charakterizuoja neigiamai, nukentėjusiųjų atsiliepimu, nors tai negali daryti jokios įtakos sprendimų priėmimui. Asmens byloje esantys duomenys akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis padarė išvadas, po taikytų nuobaudų pasikeitė. Pati Komisija yra nurodžiusi, kad nuteistasis bausmės metu vengia situacijų, kurios gali paskatinti nusikalsti, taip pat įvardinusi kitas teigiamas asmens savybes. Nuteistasis skatintas 18 kartų, paskutinį kartą 2018 m. gruodžio mėn. Galiojančių nuobaudų neturi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pasižymi teigiamais elgesio pokyčiais. Komisija neginčija, kad nuteistasis atitinka įstatyme keliamus reikalavimus lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra taikymui.
4.5. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių svarių aplinkybių, pateisinančių lygtinio paleidimo netaikymą. Apylinkės teismas tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Nutartyje, kaip minėta, išvardinti tie patys faktai kaip ir Komisijos nutarime, tačiau jų vertinimas nepateiktas. Teismo priimtas sprendimas neatitinka motyvuotumo ir teisino aiškumo reikalavimų. Teismas nesiaiškino, kokių kriterijų neatitinka nuteistasis ir kodėl jis nėra paleidžiamas lygtinai. Nėra paaiškinta, kokius dar veiksmus turi atlikti nuteistasis, kad atitiktų lygtinio paleidimo kriterijus. Visi argumentai yra abstraktūs.
4.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas. Nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Elgesys viso bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės (šeima, įsipareigojimai ir kita) sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais, kadangi bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingumo principo įgyvendinimą ir panašiai. Nepagrįstai sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo grindžiamas ne pataisymo tikslu, o nubaudimo tikslu. Taip pat nepagrįstai išskirtinė reikšmė suteikta aplinkybėms dėl nusikaltimų sunkumo, ankstesnių teistumų ir bausmės griežtumo. Toks vertinimas neatitinka teismų praktikos. Svarbu ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi nesilaikant lygtinio paleidimo sąlygų asmuo gali būti grąžintas į pataisos įstaigą tęsti bausmės atlikimą.
4.7. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų REC (2003) 22 nuostatas, pagal kurias valstybėse narėse turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai. Aplinkybės dėl darbo ar gyvenamosios vietos neturėjimo negali būti laikomos kriterijumi, turinčiu reikšmės lygtinio paleidimo taikymui. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems nuteistiesiems, atitinkantiems įstatyme numatytus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo. Tik atitinkamos instancijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Į paminėtus reikalavimus nei Komisija, nei teismas neatsižvelgė, priimti sprendimai yra aiškiai nepagrįsti, nemotyvuoti, iš esmės prieštaraujantys konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. A. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas Komisijos priimtą nutarimą patikrino laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų. Priešingai, negu skunde tvirtina nuteistasis, nutartyje yra nurodyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti argumentai kodėl teismas sprendžia, kad BVK 157 straipsnio nuostatos S. A. atžvilgiu dar negali būti taikomos.
8. Nuteistasis S. A. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus (atliko įstatyme nustatyta bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones). Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi pateiktos bylos duomenis, pritaria nutartyje padarytai išvadai, kad vien tik atitikimo formaliems kriterijams nepakanka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Be formalių BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas) šio instituto taikymui būtina sąlyga yra ir manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo S. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau neabejotinų duomenų, rodančių, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, byloje nėra.
9. Įvertinus pateiktoje medžiagoje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegijai abejonių dėl tam tikrų teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių nekyla, kadangi nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi ir įgijo specialybių, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau, kaip teisingai konstatuota Komisijos nutarime ir teismo nutartyje, šių teigiamai S. A. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka neabejotinoms išvadoms, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti paleistas lygtinai pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. BVK 157 straipsnio 1 dalis įpareigoja svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nustatyti abejonių nekeliančią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktas).
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. A. nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, panašiu teisės pažeidimų modeliu. Šio veiksnio nuteistasis pakeisti ar jį iš viso eliminuoti negali, kadangi jis susijęs su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšmės turi tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje įvardintos ir kitos probleminės, nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčios įtakoti sritys, kurios, remiantis pateiktos bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos. Nuteistasis S. A., būdamas teistas už ne vieno smurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, vieną iš nusikaltimų įvykdęs apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, už smurto panaudojimą kito kalinio atžvilgiu būdamas baustas ir bausmės atlikimo metu, jokiose su šių probleminių sričių sprendimu susijusiose programose (smurtinio elgesio prevencijos, alkoholio vartojimo žalos ir panašiai) nedalyvavo, iniciatyvos dalyvauti tokiose programose neišreiškė. S. A. bausmę atlieka nuo 2008 m., tačiau atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2018 m. spalio 29 d., t. y. nuteistajam atlikus daugiau, negu puse paskirtos bausmės, paminėtos aplinkybės vis dar nurodomos kaip didinančios nuteistojo riziką vėl nusikalsti. Šios aplinkybės pagrindžia manymą, kad nuteistajam taikomas pataisos procesas dar nėra pakankamai efektyvus ir savo tikslų nepasiekė, o S. A. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
12. Išvadą dėl pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepakankamumo patvirtina ir tai, kad nuteistajam nustatytą nusikalstamo elgesio rizikos balą, kuris priskiriamas žemai rizikos grupei, sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai (galintys kisti) veiksniai. Remiantis OASys metodika nustatyta 22 balų pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, kurios didesnę dalį – 12 balų – sudaro kintantys, t. y. nuo paties nuteistojo elgesio, jo dedamų pastangų priklausantys veiksniai. Byloje duomenų, kad nuteistasis S. A. pats aktyviai prisidėtų prie nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, aktyviai dalyvautų pataisos procese, nėra. Taigi, S. A., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas su jam nustatytomis probleminėmis sritimis susijusiose socialinės reabilitacijos programose, riziką gali ženkliai sumažinti.
13. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, ar nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi tinkamai. Lygtinio paleidimo taikymas neabejotinai yra susijęs su tam tikrų apribojimų ir draudimų nustatymu probuojamajam asmeniui, todėl aplinkybė, ar nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu sugeba prisitaikyti prie apribojimų ir draudimų, nustatytos tvarkos, vertinant probacijos taikymo galimybę yra svarbi. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. A. bausmės atlikimo metu padarė 4 vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, du kartus buvo drausmintas nuobaudomis (papeikimu, uždarymu į baudos izoliatorių), du kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje nuobaudų neskiriant. Iki svarstymo Komisijoje dėl lygtinio paleidimo taikymo S. A. už gerą elgesį ir stropų darbą skatintas 16 kartų. Ši aplinkybė rodo S. A. pastangas elgtis tinkamai. Tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis yra ne tik skatintas, bet ir baustas, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, S. A. elgesys viso bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas, o tuo pačiu sudaro pagrindą abejoti nuteistojo pasiryžimu laikytis visų su lygtinio paleidimo taikymu susijusių įpareigojimų ir draudimų.
14. Atskirai pažymima, kad nors S. A. mano už fizinio smurto naudojimą kito nuteistojo atžvilgiu esantis nubaustas nepagrįstai, nes jis buvo nukentėjusysis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuobaudos skyrimo pagrįstumu. S. A. pateikti rašytiniai duomenys, kurie yra ir Asmens byloje, patvirtina, kad buvo nubaustas ne tik S. A., bet ir kitas konflikte dalyvavęs nuteistasis. Sprendimas skirti nuobaudą įsiteisėjęs, todėl negali būti kvestionuojamas.
15. Skunde teigiama, kad teismas išskirtinę reikšmę teikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, paskirtos bausmės dydžiui, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino, tačiau tai darė ne atsietai, o kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčius, pataisos proceso efektyvumą apibūdinančių duomenų kontekste. S. A. bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius (2008 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskira bausmė subendrinta su bausme, apskirta 2007 m. lapkričio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) už keturių tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Todėl S. A. neteisus teigdamas, kad teismas neturėjo teisės vertinti su jo įvykdytais nusikaltimais ir paskirtos bausmės dydžiu susijusias aplinkybes, o jas vertindamas nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju nuteistojo nusikaltimų pavojingumas, smurtinis jų pobūdis, įvertinus ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys susijęs su ankstesniais nusikalstamais veiksmais, panašiu teisės pažeidimų modeliu, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Priešingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės dydį įvertinęs kitų nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių duomenų kontekste pažeidimo nepadarė.
16. Nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, priešingai, nei mano nuteistasis, neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą visiems nuteistiesiems, atitinkantiems formalius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Tai rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji. Šiuo atveju tiek Komisija, tiek apylinkės teismas laikėsi minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų nepažeidė.
17. S. A. skunde abejoja Komisijos galėjimu per trumpą laiką tinkamai įvertinti lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčias aplinkybes dėl to, kad jis į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių- pataisos namus perkeltas neseniai, tačiau šis teiginys nelaikomas pagrįstu. Komisija, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, įvertinu kitus su nuteistojo asmenybę ir jo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusius duomenis, esančius nuteistojo asmens byloje, t. y. klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo išsprendė nepažeisdama BVK 164 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
18. Atmetamas, kaip nepagrįstas, S. A. skundo teiginys, kad Komisija ir teismas, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, vadovavosi ne BVK 157 straipsniu, o bausmės tikslais. Tiek Komisijos nutarimo, tiek nutarties turinys patvirtina, kad klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo išspręstas nepažeidžiant BVK ir BPK nuostatų, o tai, kad buvo atsižvelgta ir į bausmės tikslus, nereiškia BVK 157 straipsnio pažeidimo. Nuteistajam nuosprendžiu skiriama tokia bausmė, kurią teismas laiko būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinimai tik ją atliekant. Todėl ir bausmės atlikimo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas reikšmės turinčias aplinkybes. Sutiktina, kad padarytos nusikalstamos veikos, atliktos ir neatliktos bausmės santykis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu.
19. Nuteistasis S. A. atkreipia dėmesį į tai, kad jis nebuvo informuotas apie skundo nagrinėjimą apylinkės teisme, jam nebuvo suteikta teisė papildyti skundą, pateikti papildomus duomenis ir informaciją. BPK 360 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas apie paskirtą skundo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad S. A. apie jo skundo nagrinėjimo laiką informuotas nebuvo, tačiau šios aplinkybės aukštesnysis teismas nelaiko pagrindu skundžiamą nutartį pripažinti neteisėta iš esmės. Nors šiuo atveju ir buvo padarytas procesinis pažeidimas, jis nelaikytinas esminiu nuteistojo teisių pažeidimų, lėmusiu aiškiai neteisingą nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo išnagrinėjimą ir neteisėtos bei nepagrįstos nutarties priėmimą. Nuteistasis turėjo galimybę apylinkės teismo priimtą nutartį skųsti aukštesnės instancijos teismui. Šia galimybe jis pasinaudojo. Taip pat nuteistasis įgyvendino savo teisę pateikti teismui papildomus duomenis (2019 m. sausio 25 d. gautas S. A. prašymas priimti ir vertinti charakterizuojančius duomenis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą, nenustatė, kad apylinkės teismas, vertindamas Komisijos nutarime padarytas išvadas ir atmesdamas S. A. skundą, kaip nepagrįstą, šį klausimą būtų išsprendęs neteisingai. Esant šioms aplinkybėms vien tik formalus BPK 360 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas nelaikytinas pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nuteistasis S. A. neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama manymui, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pripažinti, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. paliekama galioti, o nuteistojo S. A. skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.