- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- A20.-667-1156/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00084-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centras
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro atstovui Modestui Anzai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro (toliau – (duomenys neskelbtini) URC) teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo persvarstymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam C. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini))
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) URC teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 5 d. apie 4.40 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Tarp sulaikytų asmenų buvo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu C. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) prisistatęs užsienietis. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui – išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Užsienietis su Migracijos departamento sprendimu nesutiko ir šį sprendimą apskundė, tačiau Migracijos departamento skundų komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą, o vėliau ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1342-756/2022 užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, trims mėnesiams, t. y. terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 5 d. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti asmenį užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teikime pažymima, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, nepateikė asmens kelionės dokumento, vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymą pateikė tik jį sulaikius. Užsienietis neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečio teisinis statusas, jis nėra prieglobsčio prašytojas, užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Neskyrus užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės ir neribojant jo judėjimo teisės, kiltų reali rizika nepasiekti tikslų – įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos, o asmeniui neturint kelionės dokumento, asmens išsiuntimas į kilmės valstybę yra ilga ir sudėtinga procedūra, yra reali grėsmė, kad užsienietis gali pasislėpti, siekiant išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamiesi Įstatymas 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 114 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 2 dalimi prašo pakartotinai svarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teise judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. rugsėjo 18 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas.
Žemesnės instancijos teismas
2. (duomenys neskelbtini) URC atstovas pašė teikimą tenkinti.
3. Užsienietis teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad negali grįžti į savo kilmės šalį, nes ten jam gresia pavojus. Nesutinka, kad būtų ir toliau būtų apgyvendintas tokiomis sąlygomis.
4. Užsieniečio atstovė prašė teikimo netenkinti, prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nesusijusią su judėjimo apribojimais, taip pat nurodė, kad Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, todėl nesutinka su teikime nurodytu alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo terminu, prašo jį trumpinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
7. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 5 d. apie 4.40 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikyta 15 asmens grupė. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu C. K., kuris su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų ir dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad C. K. biologinis amžius yra apie 20+/-2 metai, t. y. 18–22 metų intervale. Užsienietis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) URC.
8. 2021 m. rugsėjo 8 d. užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejiems metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu nesuteikti jam prieglobsčio, užsienietis pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1647-331/2022 užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Užsienietis nesutikdamas su teismo sprendimu jį apskundė, tačiau skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1342-756/2022 užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Taigi, 2022 m. kovo 2 d. užsieniečio teisinis statusas pasikeitė ir jis nebėra prieglobsčio prašytojas.
9. 2021 m. gruodžio 27 d. teikimu buvo kreiptasi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo užsieniečiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu tenkino teikimą ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 (trims) mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Skirdamas alternatyvią sulaikymui priemonę teismas įvertino visumą aplinkybių: užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tikėtina, kad jis, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
10. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti C. K. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir pasibaigus Vilniaus regiono apylinkės paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui apgyvendinti užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Pažymėta, kad užsienietis neturi asmens tapatybės patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsienietės grąžinimo į užsienio valstybę klausimą nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis gali pasislėpti ir/arba bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos Bendrijos šalį. Su priimtu sprendimu užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 17 d., jis padavė teismui skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 8 d. sprendimo dalies panaikinimo – prašė panaikinti sprendimo dalį dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 14 d. sprendimu byloje Nr. A20.-121-958/2022 netenkino užsieniečio skundo motyvuodami, kad užsieniečio atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsieniečio tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Sprendimas dar neįsiteisėjęs, duomenų, kad užsienietis jį būtų apskundęs, nėra.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, sprendžiant nagrinėjamą klausimą taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties X2 skyriaus nuostatos. Kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
12. Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
13. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pasikeitus užsieniečio teisiniam statusui ir jam nebesant prieglobsčio prašytoju, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaudamasi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi būtų priėmusi sprendimą apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės (teikime nurodoma Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis).
14. Įstatymo 140²¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę, o institucija, kurios žinioje yra sulaikytas užsienietis, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
15. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, atvyko į Lietuvos Respubliką, kad jis neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kad įsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui nesuteikti prieglobsčio užsienietis nebėra laikomas prieglobsčio prašytoju, kad jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, kad jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 2, 3, 4 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas), todėl paliktinas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 118 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Duomenų, kad užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos gali būti užtikrintas netaikant judėjimo laisvės suvaržymų, nėra. Atitinkamai tai reiškia, kad Įstatyme numatytų tikslų – įvykdyti Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, negalima pasiekti kitomis priemonėmis, todėl teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo tenkintinas, tačiau nustatytinas trumpesnis terminas, nei nurodyta teikime, t. y. trys mėnesiai, nes Įstatymo 114 straipsnio 6 dalis įpareigoja sulaikymo pagrindus peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2, 3, 4 punktais, 114 straipsnio 6 dalimi, 117 straipsniu, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 140²¹ straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą.
Tęsti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu prisistačiusiam C. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus įvykdytas užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. birželio 25 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.