Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-651/2014

Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00061-2014-9

2014 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėn.

Taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė I. A. nustatyta laisvės atėmimas 6 mėn. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nuteistas už tai, kad 2014-01-23, apie 16.30 val., Tauragės m., Šilalės g., prie prekybos centro „Norfa“ pastato, pažymėto Nr. 87C, nukirpdamas dviračio spynelę, pagrobė dviračių laikymo stove stovėjusį prirakintą P. G. priklausantį dviratį „STINGER“, kurio vertė 1000 Lt, taip nukentėjusiajam P. G. padarydamas 1000 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo I. A. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atvirojoje kolonijoje. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 63 straipsnis nustato analogišką nuostatą – tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 50 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog I. A. niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi legalių lėšų pragyvenimui, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas net septynis kartus, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl darytina išvada, jog teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežtesnę bausmės atlikimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad atvirojoje kolonijoje galėtų įsidarbinti ir atlyginti materialinę žalą, tačiau dirbti ir uždirbti pinigų niekas jam netrukdo ir pataisos namuose. Be to, nuteistasis, būdamas laisvėje, nebuvo suinteresuotas dirbti, todėl jo argumentai, kad jis nori dirbti, vertintini kritiškai.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, jog jis prašo atsižvelgti į tai, kad serga ŽIV, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistiesiems, atliekantiems bausmę, yra užtikrinamas tokio pat lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę vienu trečdaliu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo I. A. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės parinkimo ir keisti parinktos bausmės atlikimo vietos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.