Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Greičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. buvo išteisinta, kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 245 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi. Analogiška įstatymo nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BK 245 straipsnis numato atsakomybę tam, kas nevykdo teismo sprendimo tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-696/2016). Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, šios veikos pavojingumas nesiejamas su kilusiais padariniais, jį lemia pati veika. Vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją ir ar jis veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009, 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013, 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014).

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. P. pateikė ieškinį atsakovams I. P. ir G. P., kuriuo prašė pripažinti 2020 m. kovo 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas perleido automobilį BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei, negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą transporto priemonei, turto saugotoja paskiriant ieškovę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. A. G. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, uždraudė įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paskyrė I. P.. I. I. P. pateikė teismui prašymą įpareigoti atsakovę G. P. perduoti jai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi saugoti paskirtą areštuotą automobilį ? BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Įpareigojo G. P. perduoti I. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi saugoti paskirtą areštuotą automobilį BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad išteisintoji G. P. minėto automobilio I. P. iki šiol neperdavė, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties neįvykdė.

8. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog G. P. teismo sprendimo nevykdė sąmoningai ir piktavališkai. Liudytojos I. P. pareiškimas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pardėjimo, jos parodymai, liudytojo I. P. parodymai, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2019, taip pat ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei apylinkės teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad G. P. buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 ir 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2019 ir, kad ji neįvykdė minėtų įsiteisėjusių nutarčių, kuriomis buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir nustatytas įpareigojimas transporto priemonę BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti I. P.. Pati G. P., apklausta pirmosios instancijos teisme neneigė, kad jai buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 ir 27 d. nutartis, ji buvo susipažinusi su jų turiniu. Apeliacinės instancijos teisme išteisintoji jau teigė, kad tuos klausimus reguliavo advokatas, vyko labai daug procesų, todėl ji tiesiog nesuprato, kas vyksta, manė, kad automobilis bus jos. Ginčijamą automobilį perdavė broliui I. P. ir nežino, kur jis dabar yra. Visgi, išteisintoji patvirtino, kad dalyvavo visuose teisminiuose procesuose dėl automobilio BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinojo, kad jos atstovo skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 ir 27 d. nutarčių buvo atmesti, taip pat patvirtino, kad buvo sulaukusi antstolio raginimo. Iš išdėstyto seka, kad nesutikdama su jai civilinėje byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone bei įpareigojimu parduoti automobilį, G. P. skundė minėtas teismo nutartis apeliacine tvarka. Išteisintajai neabejotinai buvo žinoma, kad aukštesnės instancijos teismai nutartimi netenkino jos atskirųjų skundų ir minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliko nepakeistas. Detaliau analizuojant G. P. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nurodė, jog „nesupranta, kodėl turi perduoti automobilį I. P., jei byla dar nebaigta“, „nesupranta, kodėl turi atiduoti automobilį, jeigu jis yra jos“. Išteisintoji aiškino, kad nuo 2019 m. tarp jos brolio I. P. ir jo sutuoktinės I. P. vyksta skyrybų procesas, tarp jų vyksta konfliktai dėl turto padalinimo ir I. P. stengiasi pakenkti ne tik jos broliui, bet ir jai. A. G. P. parodymai leidžia daryti išvadą, kad ji neperdavė automobilio BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. ne todėl, kad nesuprato tą padaryti įpareigojančių Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių turinio, bet dėl to, kad su šiais teismo sprendimais nesutiko ir būtent dėl šios priežasties atsisakė juos vykdyti.

9. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties nevykdymo faktus fiksavo antstolis D. K. surašydamas 2021 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. (-), kuriuo G. P. buvo įpareigota pateikti antstoliui duomenis, ar yra įvykdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis dėl areštuoto automobilio perdavimo saugoti išieškotojai I. P., o šių veiksmų neatlikus, pateikti antstoliui paaiškinimus. 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. (-) paskelbta areštuotos transporto priemonės paieška per policiją. Iškart po paieškos paskelbimo buvo gautas G. P. prašymas stabdyti vykdomąją bylą, kurio antstolis netenkino. Šis antstolio patvarkymas buvo skundžiamas, tačiau skundai atmesti. Iš išdėstyto seka, kad išteisintoji žinojo apie antstolio patvarkymus, šią aplinkybę ji patvirtino ir apklausiama teisme. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. P. sąmoningai nevykdė minėtų teismo nutarčių, nesusijusių su bausme, ir toliau transporto priemonės BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavė I. P., o ją neteisėtai perdavė savo broliui I. P.. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad G. P. sąmoningai (tyčia) nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

10. Visgi, pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje. Kaip jau buvo minėta, teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, Nr. 2K-36/2012). Taigi, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo įstatymo normos, susijusios su teismų sprendimų civilinėse bylose nevykdymu, negali būti taikomos nustačius kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo faktą. Baudžiamosios teisės ultima ratio principas suponuoja tai, kad turi būti išnaudojamos galimybės teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis. Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

11. Chronologiškai analizuojant byloje esančius duomenis, matyti, kad teismo sprendimo nevykdymo faktus fiksavęs antstolis D. K. 2021 m. vasario 19 d. priėmė patvarkymą Nr. (-), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota pateikti antstoliui duomenis, ar yra įvykdyta teismo nutartis dėl areštuoto automobilio perdavimo saugoti išieškotojai. 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. (-) paskelbta areštuotos transporto priemonės paieška per policiją. Iškart po paieškos paskelbimo buvo gautas G. P. prašymas stabdyti vykdomąją bylą, kurio antstolis netenkino, o 2021 m. balandžio 4 d. buvo I. P. pateikė pareiškimą policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 13-14). Byloje nėra duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į teismą dėl įpareigojimo asmenį priverstinai vykdyti sprendimą CPK nustatyta tvarka, ar kad I. P. būtų kreipusis į teismą dėl baudos arba kitų sankcijų G. P. paskyrimo už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 616 straipsnis) ir kt. Prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog kartu su pirmiau paminėtais antstolio patvarkymais, kuriuos G. P. gavo elektroniniu paštu, ji taip pat buvo įspėta, kad gali būti nubausta iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Ši aplinkybė, anot prokuroro, patvirtina, kad netgi gresianti bauda nepaskatino G. P. perduoti automobilio I. P., ir taip įvykdyti teismo sprendimą. Visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, bauda išteisintajai nebuvo paskirta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo iš anksto preziumuoti, kad ši poveikio priemonė nebūtų buvusi efektyvi.

12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintosios gynėjas pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. daliniu sprendimu tenkino ieškovės I. P. ieškinį atsakovams G. P. ir I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir dvišalės restitucijos taikymo, pripažino negaliojančia 2020 m. kovo 10 d. automobilio BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų I. P. ir G. P.. Išteisintosios gynėjas akcentavo, kad jeigu ieškinys yra patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnis). Šiuo atveju, anot gynėjo, teismo sprendimas įvykdytas, restitucija tarp I. P. ir G. P. įgyvendinta, jokių I. P. reikalavimų dėl šio automobilio ir perdavimo byloje nėra. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ta aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė priėmus teismo sprendimą retrospektyviai niekaip nepaneigia G. P. pareigos vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 ir 27 d. nutartis. Visgi, paminėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. dalinis sprendimas yra svarbus vertinant G. P. padarytos veikos (teismo sprendimo nevykdymo) pavojingumą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad išteisintoji automobilį BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė savo broliui I. P. (šią aplinkybę patvirtino ir jis pats). Minėtu daliniu sprendimu teismas pritaikė restituciją grąžino automobilį BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. ir I. P. bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Be to, kaip matyti iš informacinės teismų sistemos duomenų, vėlesne – 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, teismas tenkino I. P. prašymą ir įpareigojo I. P. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo perduoti transporto priemonę BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugoti ieškovei I. P.. Taigi, nepaisant to, kad G. P. neįvykdė teismo sprendimo dėl ginčijamo automobilio perdavimo I. P., pastarosios reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. Iš paminėtų teismų sprendimų seka, kad pareiga perduoti automobilį BMW 740LI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), I. P. šiuo metu yra nustatyta I. P., kuris, kaip minėta, patvirtino, kad automobilis yra pas jį, ir turės prisiimti teisinę atsakomybę, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas.

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės siekti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, G. P. dėl BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintina pagrįstai, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. G. apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.