- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-255-114-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-3-00004-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Smolskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- G. S., E. U.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Romaldas Petras Damušis
Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr.1A-255-114/2012
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.6.
2012 m. kovo 15 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajai G. S. ir jos gynėjui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, išteisintajai E. U. ir jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. U. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-15 nuosprendžio, kuriuo G. S. ir E. U. išteisintos dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Išteisintoji G. S. nuosprendžio apeliaciniu skundu neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. privataus kaltinimo byloje buvo kaltinama tuo, kad 2011-04-07 apie 7.45 val. jos darbovietėje (duomenys neskelbtini), girdint pašaliniams žmonėms, iškeikė E. U. necenzūriniais žodžiais, išvadino vagile. Taip pat, išvadino jos dukrą „nusivalkiojusia“. Dėl šių veiksmų E. U. kaltino G. S. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., ir prašė priteisti jai iš G. S. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
E. U. privataus kaltinimo byloje buvo kaltinama tuo, kad ji du kartus, girdint pašaliniams žmonėms, apšmeižė G. S., tai yra, 2011 m. kovo pabaigoje – balandžio pradžioje E. U. pasakojo A. K., kad ji apkalba ir skleidžia nepadorias paskalas apie jos sutuoktinio artimuosius, sakydama „ji loja apie savo vyro giminę“. Be to, E. U. buvo kaltinama tuo, kad 2011 m. balandžio pradžioje UAB (duomenys neskelbtini) buitinėse patalpose, girdint visoms pamainos darbuotojoms, šaukdama ir kalbą paįvairindama necenzūriniais žodžiais, nurodė, kad G. S. gyvena ir turi intymių santykių su kažkokiu seniu.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu G. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Minėtu nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., išteisinta ir E. U., kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo požymių. G. S. ir E. U. ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Šalies argumentai
E. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-12-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nuteisti G. S. pagal LR BK 154 str. 1 d. Taip pat, prašo priteisti iš G. S. 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidas už teisinę pagalbą. Apeliaciniame skunde E. U. nurodo, jog G. S. jos darbovietėje Lukšių pieninėje iškeikė ją necenzūriniais žodžiais, išvadino vagile, sakydama, kad ji pavogė malkas ir, jas pardavusi, nupirko savo dukrai automobilį. Taip pat, jos dukrą išvadino „nusivalkiojusia“. Apeliantės teigimu, visa tai įvyko girdint pašaliniams asmenims ir dėl tokių G. S. veiksmų ji buvo įžeista. Be to, G. S. teigė, kad ji su savo vyru R. U. vogė malkas, nors niekada nieko nevogė. Apeliantės teigimu, jos buvęs vyras R. U. buvo baustas už neteisėtą medžių kirtimą, o ne už malkų vagystę, apie ką G. S. žinojo, tačiau vis tiek vadino ją vagile girdint kitiems asmenims. E. U. pažymi, kad G. S. padarė jai didelę moralinę žalą, nes ją apšmeižė, teigdama nebūtus dalykus. Nurodo, kad jos duktė yra tvarkinga, darbšti, gerai besimokanti studentė, niekada neturėjusi jokių nemalonumų su teisėsauga ir pan., todėl G. S. žodžiai apie jos dukrą, kaip apie „nusivalkiojusią, ją, kaip motiną, ypač įžeidė ir pažemino. Be to, apeliantė neigia, kad ji pati G. S. apžmeižė A. K., kad apkalbėjo ją ir jos sutuoktinio artimuosius, minėdama, kad G. S. gyvena ir turi intymių santykių su kažkokiu seniu. Apeliantė teigia, kad apie G. S. taip nekalbėjo ir G. S. negali to įrodyti, nes nenurodo net datos, kada tai galėjo įvykti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, apeliantę E. U. ir jos advokatę, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąją G. S. ir jos advokatą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad E. U. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nuosprendį, kuriuo G. S. ir E. U. buvo išteisintos, kaip nepadariusios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y., skleidimas to, kas teigiama esant buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad 2011-04-07 tarp apeliantės ir G. S. įvyko konfliktas. Konflikto metu abi moterys išsakė viena kitos atžvilgiu įžeidžiančius žodžius, buvo įpykusios. Apygardos teismas tik patvirtina pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad dėl tarpusavyje vykusio konflikto G. S. norėjo išlieti pyktį ir nuoskaudą, tačiau jos tyčia nebuvo nukreipta paskleisti informaciją apie tai, kad E. U. tikrai tokia yra. Atsižvelgiant į tai, G. S. veiksmai negali būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų skleidimas, tyčia siekiant padaryti žalos jos garbei ir orumui, t.y., jos veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 sudėties. Be to, būtina paminėti, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir jį darantis asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos gali atsirasti tam tikri padariniai ir jų nori. Šiuo atveju, konfliktas įvyko tarp abiejų moterų, ko pasekoje abi liejo pyktį, viena ant kitos šaukė, ką patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos A. N. bei L. G., šį konfliktą išgirdusios atsitiktinai. Niekur kitur apeliantę įžeidžianti informacija nebuvo paskleista, o ir nenustatyta, kad G. S. turėjo tikslą viešoje erdvėje paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, tyčia siekė padaryti žalos E. U. garbei ir orumui. Dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tiek G. S., tiek ir pati apeliantė E. U. išsakė viena kitai užgaulius žodžius, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir E. U. , ir G. S. veiksmus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio keisti apeliantės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., -
nutarė:
E. U. apeliacinį skundą atmesti.