Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovo V. Š. ieškinio atsakovui UAB „Žemaitijos energetika“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo UAB „Elga“, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

n u statė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-12-16 nutartimi (b.l. 19) nustatė ieškovui V. Š. terminą ieškinio trūkumams pašalinti: aiškiai ir konkrečiai nurodyti ieškinyje savo reikalavimus ir išdėstyti kiekvieną reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes; nurodyti savo teisių gynimo būdą ir už šį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį; taip pat sumokėti žyminį mokestį už ginčijimą įstatinio kapitalo padidinimą 63 000 Lt; pateikti įrodymus, kad sandėlis Šiaurės g. 10-4, Telšiuose, kurio pardavimą prašo pripažinti negaliojančiu, priklausė ieškovui.

Ieškovas V. Š. 2010-01-18 teismui patikslintą ieškinį pateikė (b.l. 24-29).

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-01-21 nutartimi (b.l. 31-32) konstatavo, kad ieškovas visų 2009-12-16 nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pakartotinai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti jo teisių gynimo būdą ir už šį reikalavimą sumokėti žyminį mokestį; taip pat sumokėti žyminį mokestį už ginčijimą reikalavimą padidinti įstatinį kapitalą 63 000 Lt; pateikti įrodymus, kad sandėlis Šiaurės g. 10-4, Telšiuose, kurio pardavimą prašo pripažinti negaliojančiu, priklausė ieškovui; nurodyti, kas konkrečiai įsigijo minėtą sandėlį.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-05-26 nutartimi (b.l. 37) ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui UAB „Žemaitijos energetika“ dėl 2008-04-24 UAB „Žemaitijos energetika“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo iš dalies pripažinimo negaliojančiu pripažino nepaduotu ir grąžino ieškovui, nurodydamas, kad pašalinus ieškinio trūkumus, jis ir vėl turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas neįvykdė 2010-01-21 nutartimi nustatytų reikalavimų – per nustatytą 14 dienų terminą nepašalino ieškinio trūkumų, nors minėta nutartis ieškovui buvo įteikta 2010-01-27.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimų turiniu, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias formaliuosius reikalavimus ieškinio formai bei turiniui ir priėmė neteisėtą nutartį.

Kaip ir bet kuri kita teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 str. 2 d. nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys (pareiškimas) atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.). Kartu kolegija pažymi, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, su įrodymų pakankamumu teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Trūkumų šalinimo institutas yra skirtas neesminiams, ieškinio formos ar tūrinio trūkumams ištaisyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009 yra pažymėjęs, kad formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Taikant šį institutą, būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., 13 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder v. Jungtinė Karalystė). Svarbiausia, kad jie nesuvaržytų asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 str. 1 d. tik tuo atveju, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (1998 m. liepos 29 d. sprendimas byloje Guérin v. Prancūzija). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs ir tai, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą (1979-10-09 sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 str. kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino patikslintą ieškovo ieškinį dėl UAB „Žemaitijos energetika“ 2008-04-24 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų, priimtų pirmu ir antru darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiais, nepaduotu ir grąžino ieškovui, konstatavęs, jog ieškovas nenurodė jo teisių gynimo būdo, nesumokėjo žyminio mokesčio už ginčijamą įstatinio kapitalo padidinimą 63 000 Lt, nepateikė įrodymų, kad sandėlis, esantis Šiaurės g. 10-4, Telšiuose, priklausė UAB „Žemaitijos energetika“, kas konkrečiai įsigijo minėtą sandėlį, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio už šį reikalavimą. Tačiau ieškovo teismui pateikto ieškinio pareiškimo (b.l. 3-8, 24-29) turinys patvirtina, kad ieškovas, siekdamas, jog būtų apgintos jo teisės, ir vadovaudamasis CK 2.82 str., aiškiai išdėstė ieškinio dalyką ir prašo pripažinti negaliojančiais UAB „Žemaitijos energetika“ 2008-04-24 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus dviem darbotvarkės punktais, taip pat įvardijo aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. CK 2.82 str. 4 d. įtvirtina, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams, o tokio ginčo pobūdis – neturtinis. Ieškinį dėl juridinio asmens sprendimo nuginčijimo gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys (subjektai). Taigi aptariama teisės norma neabejotinai leidžia minėtiems asmenims pasirinkti šį konkretų teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, t.y. prašyti teismo pripažinti negaliojančiais atitinkamo juridinio asmens sprendimus, nesiejant šio klausimo su dėl ginčijamo sprendimo atsiradusių teisinių pasekmių nuginčijimu ar tokio sprendimo pagrindu sudarytų sandorių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu teisme. Kitoks traktavimas bei pirmosios instancijos teismo per trūkumų šalinimo institutą tiesioginis nurodymas ieškovui reikšti (suformuluoti) kitokio pobūdžio reikalavimus, nei to siekė jis pats, akivaizdžiai prieštarauja tiek materialinėms teisės normoms – CK 1.137 str. 1 d. nuostatoms, teigiančioms, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą, tiek ir procesinėmis teisės normomis įtvirtintam dispozityvumo principui (CPK 13 str.).

Darytina išvada, kad ieškovas, pasirinkęs konkretų savo teisių gynimo būdą ir CK 2.82 str. pagrindu reikšdamas reikalavimus, juos tinkamai suformulavo, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą, 2009-12-16 ir 2010-01-18 nutartimis nepagrįstai įpareigojo ieškovą pašalinti nutartyse nurodytus trūkumus, nepagrįstus civilinio proceso įstatymu, tuo apribodamas jo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia tai, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Pareiškimo priėmimo ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl skundžiama nutartis panaikintina (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), o apelianto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.