Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui E. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje- A. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. K. prašo priteisti iš atsakovo 2000 Eur negrąžintą skolą, 5 procentų metines palūkanas paskaičiuotas per laikotarpį nuo 2016-09-07 iki 2017-07-18 už naudojimąsi pinigais nuo paskolintos 2000 Eur sumos, t. y. 87,28 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovas 2015-09-07 pasiskolino iš jos 2000 Eur, nurodydamas, kad gautus pinigus panaudos buto išsipirkimui. Atsakovas pažadėjo pinigus grąžinti iki 2016-09-01 ir tai patvirtino skolos rašteliu. Paskolinti pinigai 2015-09-06 ir 2015-09-07 buvo pervesti į jos sesers A. P. sąskaitą, kuri tuo metu gyveno su atsakovu.

Suėjus skolos grąžinimo terminui, atsakovas skolos negrąžino, nurodydamas, kad neturi galimybės grąžinti pinigus, prašė palaukti, vėliau pradėjo vengti jos, neatsakinėjo į telefono skambučius, taip pat neatsakė į jos siųstą pretenziją.

Trečiasis asmuo ieškovės pusėje A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, o teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ieškovės sesuo. Pinigų skolinimosi metu ji gyveno su atsakovu. Tuo metu vyko byla dėl E. D. santuokos nutraukimo. Atsakovo paprašyta, ji tarpininkavo, kad jos sesuo, gyvenanti užsienyje, paskolintų jam pinigų, kurie buvo reikalingi išsaugoti butui, kuriame E. D. ir gyveno. Paskolinti pinigai buvo pervesti į jos sąskaitą, nes atsakovo sąskaitos buvo areštuotos. Pinigus per du kartus ji nuėmė bankomate ir atidavė atsakovui, kuris tuo metu laukė mašinoje. Po to buvo surašytas skolos raštelis, kurį ji perdavė savo seseriai V. K.. Atsakovas, žadėdamas ją vesti ir sukurti šeimą, įkalbino ją sudaryti buto, kuris priklausė atsakovui ir jo sutuoktinei, išperkamosios nuomos sutartį, nes butas buvo praskolintas. Pasiskolintus iš sesers pinigus, kiek jai žinoma, dalį jų atsakovas panaudojo savo kitų skolų grąžinimui, o dalį sumokėjo už butą pagal išperkamosios nuomos sutartį. Pagal išperkamosios nuomos sutartį ji savo lėšų nenaudojo ir pinigų nemokėjo, priešingai, pagal šią sutartį mokėjo ne tik atsakovas, bet ir jo motina G. D. bei kiti asmenys (V. M. Š.), kurie pervesdavo pinigus į jos sąskaitą, o tada ji pervesdavo pagal išperkamosios nuomos sutartį. Butas šiuo metu turi kitą savininką ir nei ji, nei atsakovas nėra šio buto savininkais, nes toliau išperkamosios nuomos sutartis nebuvo vykdoma.

Atsakovas E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes jis pinigų negavo. Teismo posėdžio metu (per baigiamąsias kalbas) atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad skolą turi grąžinti ne jis vienas, bet ir trečiasis asmuo A. P., į kurios sąskaitą buvo pervesti pinigai ir kurie buvo naudojami bendroms reikmėms- buto, kuriame jie tuo metu gyveno išsaugojimui.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčo esmė.

Ginčas yra kilęs dėl skolos grąžinimo pagal skolos raštelį.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Neginčijamai nustatyta, kad E. D. surašė raštelį dėl skolos, kuriame jis nurodė, kad skolingas V. K. 2000 Eur, kuriuos jis iš jos pasiskolino ir kad pinigus turės grąžinti 2016-09-01.

Pažymėtina, kad skolos rašteliu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, todėl yra būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

Skolos lapelio buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo.

Paskolos gavėjas šią prezumpciją gali nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.85 str.).

Nagrinėjamu atveju skolos dokumentas yra pas ieškovę, o atsakovas nepateikė įrodymų nei apie prievolės grąžinti pinigus įvykdymą nei šia prievolę nuginčijo.

Pripažintina, kad dokumente- paskolos raštelyje turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko- pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas. Iš bylos duomenų- ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų ir iš žodžių „esu skolingas 2000 Eur, kuriuos skolinausi“, akivaizdu, kad raštelis jau buvo rašytas po pinigų gavimo.

Nagrinėjamame paskolos raštelyje nurodytų žodžių „esu skolingas“ reikšmė, aiškinant juos lingvistiškai, pripažintinas skolos faktu. Faktą, kad pinigų suma atsakovui buvo perduota patvirtina jo besąlygiškas įsipareigojimas šiuos pinigus grąžinti (CPK 178 str. 185 str. , CK 6.870 str. 2 d.).

Įvertinus paskolos raštelio turinį, visų šios bylos aplinkybių bei šalių ir trečiojo asmens santykių kontekste, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.

Ieškovė įrodė, kad pinigai buvo perduoti. Ieškovės paaiškinimai dėl paskolos sutarties sudarymo ir jos aplinkybių yra nuoseklūs ir nekito viso bylos proceso metu, tuo tarpu atsakovo paaiškinimai nenuoseklūs, prieštaringi ir bylos nagrinėjimo metu kito (pradžioje ieškinio nepripažino, ginčydamas pinigų perdavimo faktą, vėliau- pripažino iš dalies), todėl vertintini kritiškai. Teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais ir pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas motyvavo tik tuo, kad paskolą turi grąžinti jis ir trečiasis asmuo A. P. lygiomis dalimis, nes paskolinti pinigai buvo panaudoti butui išsipirkti pagal išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „V. k.“ ir trečiojo asmens A. P.. Tačiau pinigų perdavimo faktą pripažinus įrodytu, laikytina, kad atsakovo pasiskolintų pinigų panaudojimas yra jau kito ginčo dalykas, todėl minėti argumentai dėl paskolos tikslo (jų panaudojimo), neanalizuotini, nes nėra svarbūs ginče tarp šalių dėl paskolos grąžinimo.

Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai - pinigus atsakovui perdavė, o atsakovas savo prievolės- grąžinti pinigus, neįvykdė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų, sutarties nurodymus, o jei tokių nėra- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.1 d.).

Dėl materialiosios teisės normų taikymo priteisiant palūkanas.

Ieškovė, remdamasi CK 6.256 str. 1 ir 2 dalimis, 6.261 straipsnio, 6.874, 6.210 straipsnių ir 6,37 straipsnio nuostatomis prašo (išanalizavus ieškinio pagrindą ir dalyką dėl palūkanų) priteisti iš atsakovo 87,28 Eur palūkanas už naudojimąsi pinigais per laikotarpį nuo 2015-09-07 (pinigų paskolinimo datos) iki 2017-07-18 (ieškinio pateikimo teismui datos) ir 5 procentų procesines palūkanas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reikalaudama palūkanų, ieškinyje jas įvardija ir kaip kompensuojamas ir kaip palūkanas už naudojimąsi pinigais, t. y. reikalauja palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą, kurios dar vadinamos pelno palūkanomis. Tačiau kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą traktuojamos kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais. Šalys nėra susitariusios dėl palūkanų dydžio, t. y. jos nėra nustačiusios mokesčio už naudojimąsi paskola, todėl jos šiuo atveju palūkanų dydis turėtų būti nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Tokiu būdu šios normos nustato kreditoriaus teisę reikalauti kompensuojamų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą ir tokias palūkanas privalo gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokios prievolės neįvykdymo padarinių. Tačiau ieškovė jas skaičiuoja kaip kompensacines palūkanas, mokamas už prievolės įvykdymo termino praleidimą pagal CK 6.784 straipsnyje nurodytas taisykles, t. y. pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, kur nurodytą kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau terminas už kurį skaičiuojamos kompensacinės palūkanos jau skaičiuojamas kaip terminas, kuris taikomas kaip skaičiuojant palūkanas už pinigų skolinimą.

Teismas, esant tokiam skaičiavimui, neturi galimybių nustatyti, kokių gi palūkanų- kompensuojamų ar pelno palūkanų prašo ieškovė, taip pat negali išeiti už ieškinio ribų ir pasirinkti palūkanų rūšį, todėl reikalavimas dėl palūkanų atmestinas.

Tačiau pagrįstas yra ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo (CK 6.210 str.), kurios skaičiuotinos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (CPK 94 str. 1 d.), išlaidos advokato pagalbai apmokėti proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 str. 2 d.) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str.).

Dokumentais yra pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 30 Eur už konsultacijas ir pretenzijos parengimą, 120 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 150 Eur už ieškinio parengimą ir 320 už dokumentų išreikalavimą ir atstovavimą teisme, iš viso : 620 Eur. Išlaidos pagrįstos ir išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (594 Eur (2000 Eur x 620 Eur : 2087,28 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. D. V. K. 2000 Eur negrąžintos paskolos, 45 Eur žyminį mokestį, 594 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso : 2639 Eur.

Priteisti iš E. D. V. K. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2000 Eur sumos, pradedant jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-07-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti ieškinio reikalavimą dalyje dėl 87,28 Eur palūkanų priteisimo.

Priteisti iš E. D. 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.