- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-121-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00332-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo A. R. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) specialistas R. B. 2020 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. R. skyrė administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį - 60 Eur baudą už tai, kad jis 2020 m. birželio 29 d. 11.24 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairuodamas transporto priemonę „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis be specialiųjų laisvų rankų įrangos, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama nutartimi teismas netenkino pažeidėjo A. R. skundo ir paliko Institucijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo atlikti eksperimentą, panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik Panevėžio AVPK pareigūnų parodymais ir tuo pačiu netinkamai vertino jo teiktus paaiškinimus. Proceso metu nebuvo aiškintasi ar jis viena ranka vairavo automobilį o kita ranka naudojosi telefonu ar jis abiem rankomis vairavo automobilį. Jeigu tikėti policijos pareigūnės dalimi parodymų - jo rankos abi buvo prie vairo. Iš to seka, kad jis negalėjo naudotis mobilaus ryšio priemone. Jeigu jis abiem rankomis vairavo automobilį, tada kaip galėjo naudotis telefonu. Teisme paaiškino, kad telefoną važiuodamas padeda - įspraudžia ant vairo. Niekur kol kas galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota kokioje transporto priemonės vietoje turi būti laikomas telefonas. Policijos pareigūnė ir matė būtent tą momentą, kai jis laikydamas automobilio vairą, gali ranka liestis prie telefono.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Pažeidėjo skundą, Institucija prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog skundžiama nutartis teisėtas ir pagrįsta, priimta įvertinus visas byloje reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, jog A. R. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje sudėties požymiai. Apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė A. R. skundą jo administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutartį.
8. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Įstatymo leidėjas Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis - vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba išjungus transporto priemonės variklį, t. y., nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu, vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
9. Apygardos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, nėra pagrindo. Nors A. R. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek skunde ir teismo posėdyje savo kaltę neigė, tvirtindamas, jog jis telefonu nesinaudojo, kad pareigūnai galėjo klysti dėl jo veiksmų, nes jis vairuodamas automobilį klausėsi tik muzikos su telefonu įspraustu tarp vairo, rankomis jo neliesdamas, kas galėjo suklaidinti pareigūnus, tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai atsižvelgė į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų I. P. ir D. P. nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei A. R. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurių leistų abejoti pareigūnų šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi. Minėti pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog patruliuodami pamatė automobilio vairuotoją rankomis besinaudojantį mobiliojo ryšio priemone: pareigūnė I. P. pastebėjo, jog automobilio „VW SHARAN“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas naudojosi mobiliojo ryšio priemone - dešine ranka laikė telefoną prie vairo be specialios laisvų rankų įrangos. Apie pažeidimą informavo pareigūną D. P.. Tarnybinis pareigūnų automobilis važiavo pirmojoje eismo juostoje, o Pažeidėjo antrojoje eismo juostoje, todėl sustojus sankryžoje pažeidimas pareigūnei I. P. buvo aiškiai matomas. Pažeidėjas buvo sustabdytas iškart už sankryžos (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 4-5). Šias aplinkybes pareigūnai nuosekliai patvirtino ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, pareigūnė I. P. pabrėžė, jog oro sąlygos, matomumas buvo geri ir pažeidimą ji tikrai mačiusi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, jog A. R. laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino Pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.
10. Pirmosios instancijos teismo išvadų nekeičia ir Pažeidėjo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame jis rodo, kokiu būdu buvo ir yra tvirtinamas mobiliojo ryšio telefonas jo vairuojamame automobilyje prie vairo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, Pažeidėjas telefoną uždeda ant vairo ir rodo, jog sukant vairą smarkiau mobiliojo ryšio priemonė nenukrenta. Vis dėlto, darytina išvada, jog tokioje padėtyje padėjus mobiliojo ryšio priemonę, t. y., ant vairo vidurio, jis sąlygoja vairuotojo reakciją į aplinką ir mažina jo pastabumą kelyje. Teismo įsitikinimu, šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje A. R. teigė, jog mobiliąja ryšio priemone klausėsi muzikos bei laukė skambučio dėl darbo. Akivaizdu, jog tai nesuderinama su anksčiau minėta nuostata, jog vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
11. Be kita ko, A. R. apeliaciniu skundu prašo atlikti eksperimentą, kuriuo būtų galima patikrinti jo skunde nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, tokių veiksmų kaip eksperimento skyrimas būtų perteklinis. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu visiškai pagrįstai nustatyta A. R. kaltė.
12. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. R. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.