- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- eAN2-314-211/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria nebuvo tenkintas pastarojo skundas dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – Institucija) specialistės E. V. 2019 m. vasario 28 d. nutarimo, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. S. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 446 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Protokole nurodyta, kad R. S. 2019 m. vasario 8 d., apie 22.27 val., važiavo troleibusu Nr. 713 maršruto Nr. 1 tarp stotelių „Jokūbo Jasinskio“ ir „Liubarto tiltas“ ir kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, taip pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1439 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto savivaldybėje taisyklių 57 punkto reikalavimus.
2. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Kontrolės skyriaus specialistė E. V. 2019 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. S. pripažino kaltu padarius ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skyrė jam 23 EUR dydžio baudą.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas suminėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi pastarojo skundas buvo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, administracinė nuobauda pažeidėjui paskirta sankcijos ribose.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nubaustasis R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į keleivio objektyvias galimybes įgyvendinti savo pareigas. Pasak apelianto, aktyvinant bilietą programėlėje taikoma bilieto aktyvavimo trukmė, todėl keleivis, tinkamai įsigijęs elektroninį bilietą negalės jo aktyvuoti iki vežimo paslaugos pradžios. Tokiu būdu, teismo aiškinimas, kai dėl nuo keleivio nepriklausiančių priežasčių nepavykus aktyvinti bilieto, jis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, apelianto teigimu, pažeidžia būtiną teisinės atsakomybės sąlygą – objektyvias galimybes vykdyti pareigas, t.y. nustatoma teisinė atsakomybė be kaltės. Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirta nuobauda, teigdamas, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų skyrimo principus, įtvirtintus ANK 30 straipsnyje, neobjektyviai įvertindama pažeidimą ir paskirdama sankciją. Nors jam buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti pusę minimalios baudos, t.y. 8 Eur, tačiau nesutikus to padaryti Institucija savo diskrecija nebetaikė minėtos lengvinančios aplinkybės ir paskyrė 23Eur baudą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Personalo ir teisės skyriaus atstovė teisininkė R. M. (toliau – Institucija) prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį. Nurodo nesutinkantys su apeliaciniu skundu, kadangi teigia, kad šiuo atveju apeliantas klaidingai teigia, kad keleivis, tinkamai įsigijęs elektroninį bilietą negalės jo aktyvuoti iki vežimo paslaugos pradžios. Vadovaujantis 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1439 (aktualia redakcija) patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau - Taisyklės) 29.1 p., yra įtvirtinta keleivio pareiga įlipus į transporto priemonę nedelsiant pažymėti/aktyvuoti turimą bilietą. Ši pareiga yra detalizuojama Taisyklių 36 p.: „Keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų“: aktyvinti elektroninį bilietą; įsigyti bilietą iš e. Piniginės; įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo; aktyvuoti bilietą „m.Ticket“ arba kitose mobiliose programėlėse.“ Tai reiškia, kad keleivis bilietą aktyvuoti turi įlipęs į transporto priemonę ir toks aktyvavimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų (taip pat keleivis bilietą gali aktyvuoti pamatęs atvažiuojančią transporto priemonę ir pradėjęs įlipimą) - kitaip tariant, keleivis turi aktyvuoti bilietą ne iki vežimo paslaugos pradžios, o prasidėjus vežimo paslaugai. Nurodo, kad vežimo paslauga prasideda keleiviui įžengus į transporto priemonę. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bilieto aktyvavimo trukmė yra numatyta, tačiau tai yra tik kelios sekundės, kurių pilnai pakanka bilieto aktyvinimui iki kol transporto priemonė pasiekia sekančią stotelę, kadangi sistemos padarytos taip, jog aktyvinimas užtruktų kuo trumpesnį laiką, ir kad jo užtektų prieš pasiekiant sekančią stotelę. Negalint tinkamai aktyvinti bilieto ir (ar) „m.ticket“ programėlės naudotojo sąskaitoje esant nepakankamai lėšų bilietui įsigyti, programėlės naudotojas privalo bilietą įsigyti kitais būdais. Tokiu būdu teigia, kad apeliantui to nepadarius, jo veiksmuose yra kaltė. Dėl apelianto nurodomų argumentų dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos, nurodo, kad administracinio nutarimo surašymo metu apeliantas dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, kitų lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrindo paskirti jam mažesnę baudą nebuvo. Taigi, Institucija veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir pažeidimo nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą dėl apelianto R. S. nubaudimo pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį.
8. Matyti, kad apeliaciniame skunde ginčijama, jog apeliantui bilieto aktyvavimo metu mobiliajame telefone, telefonas išsikrovė ir apeliantas neturėjo galimybės troleibuse pasikrauti telefono ir įsitikinti, ar jo bilietas buvo aktyvuotas. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apelianto argumentais.
9. ANK 446 straipsnio 4 dalyje yra numatyta atsakomybė už keleivių važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis ar važiavimą įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida neturint teisės į transporto lengvatas. Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 57 punkte numatyta, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto arba vežančiu mokyklinio amžiaus vaiką iki keturiolikos metų be bilieto, taip pat vaikas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, du ar daugiau kartų pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, ne toje transporto priemonėje pažymėtą popierinį vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą.
10. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad 2019 m. vasario 8 d., 22.27 val. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriams tikrinant troleibuso Nr. 713 keleivių bilietus, buvo nustatyta, kad R. S. važiavo neturėdamas galiojančio (aktyvuoto) bilieto. Liudytoju teisme apklaustas kontrolierius A. J., tikrinęs troleibuso keleivių bilietus, paaiškino, kad kontrolieriai turi galimybę pakrauti keleivio telefoną, siekiant patikrinti, ar telefone esantis bilietas buvo aktyvuotas, tačiau ne dėl to, kad keleivis tokio pakrovimo metu bilietą aktyvuotų. Keleivis privalo aktyvuoti bilietą toje stotelėje, kurioje jis įlipo, tačiau, kiek jis pamena, keleivis sakė, kad jis įlipo prieš tai buvusioje stotelėje (b.l. 30).
11. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad nubaustas buvo nesant jo kaltės, kadangi nustačius, kad pastarasis naudojosi mobiliąja programėle „Trafi“ (b.l. 28), jis turėjo ir vadovautis „Trafi“ Viešojo transporto bilietų pirkimo taisyklėmis, pagal kurias aktyvinant bilietą „Trati“ programėlėje, yra taikoma bilieto aktyvinimo trukmė, kurią klientas privalo įvertinti, kad bilietas būtų tinkamai ir laiku aktyvintas. Taisyklių 3.3 p. nurodyta, kad keleivis yra atsakingas už tinkamą bilieto aktyvinimą, įvertinant bilieto aktyvinimo trukmę. Tokiu būdu apeliantas turėjo pareigą prieš lipdamas į viešojo transporto priemonę įvertinti, ar mobilusis telefonas yra pakankamai įkrautas - tai yra vienareikšmiškai nuo apelianto priklausanti aplinkybė, kurią jis yra pajėgus įvertinti. Kaip nurodo Institucijos atstovė, kad apeliantas klaidingai teigia, kad keleivis, tinkamai įsigijęs elektroninį bilietą negalės jo aktyvuoti iki vežimo paslaugos pradžios, kadangi pagal Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 29.1 p., keleivio pareiga įlipus į transporto priemonę nedelsiant pažymėti/aktyvuoti turimą bilietą. Ši pareiga yra detalizuojama minėtų taisyklių 36 p.: „Keleivis, įlipęs į transporto priemonę ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų“: aktyvinti elektroninį bilietą; įsigyti bilietą iš e. Piniginės; įsigyti ir pažymėti popierinį vienkartinį bilietą iš vairuotojo; aktyvuoti bilietą „m.Ticket“ arba kitose mobiliose programėlėse.“ Tokiu būdu, akivaizdu, kad apeliantas bilietą aktyvuoti turėjo įlipęs į transporto priemonę ir toks aktyvavimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų (taip pat apeliantas bilietą gali aktyvuoti pamatęs atvažiuojančią transporto priemonę ir pradėjęs įlipimą) - kitaip tariant, apeliantas turi aktyvuoti bilietą ne iki vežimo paslaugos pradžios, o prasidėjus vežimo paslaugai. Kaip nurodė Institucijos atstovė, vežimo paslauga prasideda keleiviui įžengus į transporto priemonę.
12. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, apeliantas įsėsdamas į troleibusą, turėjo tinkamai įvertinti savo mobiliojo telefono techninę būklę, būti pakankamai atidus, sąžiningas bei rūpestingas ir prieš pradedant savo kelionę pasitikrinti, ar jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas yra tinkamai pakrautas ir jį panaudojus bus galima įsigyti važiavimui reikalingą bilietą. Taip pat, pastebėjęs, kad nespėjo aktyvuoti elektroninio bilieto dėl išsikrovusio telefono, apeliantas turėjo pareigą įsigyti bilietą kitomis priemonėmis, o nesant ir tokios galimybės, nebetęsti kelionės viešuoju transportu nemokamai, tačiau jis to nepadarė ir, pastebėjęs, kad telefonas išsikrovė, važiavo toliau. Apeliantas, įlipęs į viešąjį transportą stotelėje „Pamėnkalnio“ (b.l. 29), kitoje stotelėje „Jokūbo Jasinskio“ neišlipo iš troleibuso ir juo toliau važiavo be bilieto iki jo gyvenamosios vietos esančio visuomeninio transporto sustojimo „Liubarto tiltas“, o troleibusui sustojus ir jam išlipant, buvo patikrintas kontrolierių.
13. Nepagrįstai skunde apeliuojama ir į elektroninio bilieto aktyvavimo trukmę, kadangi, nors pagal Taisykles tokia trukmė numatoma, tačiau, kaip nurodė Institucijos atstovė, tai yra tik kelios sekundės, kurių pilnai pakanka bilieto aktyvinimui iki kol transporto priemonė pasiekia kitą stotelę, kadangi sistemos padarytos taip, kad bilieto aktyvinimas užtruktų kuo trumpesnį laiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas važiavo dvi stoteles, todėl akivaizdu, kad laiko aktyvinti bilietą, tinkamai veikiant aktyvinimo priemonėms, jam būtų pakakę. Atkreipiamas dėmesys, kad ir „Trafi“ Viešojo transporto bilietų pirkimo taisyklių 3.3 punkte nurodyta, kad keleivis yra atsakingas už tinkamą bilieto aktyvinimą, įvertinant bilieto aktyvinimo trukmę.
14. Nesutinka aukštesnysis teismas ir su apelianto skundo argumentu dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos. Skunde nurodoma, kad jam nesutikus su paskirta 8 Eur bauda, įmonė savo diskrecija nebetaikė minėtos lengvinančios aplinkybės ir paskyrė 23 Eur baudą, todėl tokiu būdu pažeidė administracinių nuobaudų skyrimo principus, įtvirtintus ANK 30 str., neobjektyviai įvertindama pažeidimą ir paskirdama sankciją. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bendruosius administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus numato ne ANK 30 straipsnis, kaip nurodo apeliantas, o ANK 32 straipsnis, kuris numato, kad administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teisingai nurodo apeliantas, kad byloje nustatytas pažeidimas buvo pirmas apelianto administracinis nusižengimas per pastaruosius metus ANK 610 straipsnio prasme, todėl jam pagrįstai administracinio nusižengimo protokolu buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti tik pusę minimalios baudos, t. y. 8 Eur iki 2019 m. vasario 23 d. Tai reiškia, kad Institucija skiria pusę minimalios baudos tik tuomet, kai surašomas administracinis nurodymas. Akivaizdu, kad apeliantas šia jam suteikta teise nepasinaudojo, nesutiko su paskirta bauda, todėl jam buvo surašytas nutarimas ir jis pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį nubaustas 23 Eur bauda. Nors skunde teigiama, kad pirmiau minėtos lengvinančios aplinkybės Institucija jau nebetaikė, atkreipiamas dėmesys, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgiant skiriama bauda pažeidėjams, yra nustatytos ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių Institucija nenustatė, atstovė nurodė, kad administracinio nutarimo surašymo metu apeliantas dėl padaryto pažeidimo nesigailėjo, o kitų lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokiu atveju pagrindo paskirti apeliantui mažesnę baudą nebuvo, todėl priešingai nei nurodo apeliantas skunde, nei Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, nei apylinkės teismas, administracinių nuobaudų skyrimo principų nepažeidė.
15. Taigi, visuma aptartų aplinkybių paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad R. S. pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Įvertinus byloje esančią medžiagą, konstatuojama, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.