- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-10
- Bylos Nr.
- I-1391-406/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 5-10), patikslintame skunde (b. l. 21-24), paaiškinime (b. l. 65-69) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose 2017 m. sausio 31 d. buvo iškviestas pokalbiui į Socialinės reabilitacijos psichologinę tarnybą, kur nuėjus psichologinės tarnybos specialistė V. M. vartojo stiprų psichologinį smurtą, grasino susidorojimu todėl, kad buvo paduotas skundas dėl Marijampolės pataisos namų neteisėtų veiksmų, tikslu, kad minėtas skundas būtų atsiimtas. Teigė, jog V. M. jam nurodė, kad įrašys į psichologinės sveikatos kortelę duomenis, jog pareiškėjas yra linkęs žalotis, žudytis ir kreipsis į Krizių valdymo komisiją dėl įtraukimo į įskaitą asmenų linkusių žalotis ir žudytis, ko pasėkoje bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, dėl perkėlimo į kitą būrį bloginančiomis sąlygomis. Nurodė, jog grasinimai pasireiškė ir specialistės nurodymu ant lapo surašyti visus gerus ir blogus dalykus. Pažymėjo, kad psichologės V. M. darbu nepatenkinti dauguma nuteistųjų atliekančių bausmę Marijampolės pataisos namuose, kadangi ji savo elgesiu ir veiksmais daro neigiamą įtaką kitų psichologinei būsenai. Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d., siekdamas apsaugoti savo sveikatą nuo nuteistųjų psichologinio smurto, apsilankė įstaigos bibliotekoje, ko pasėkoje buvo nubaustas drausmine tvarka. Akcentavo, jog dėl psichologės V. M. 2017 m. sausio 31 d. vartoto psichologinio smurto jis patyrė sveikatos sutrikimus, dvasinį sukrėtimą, baimę, stresą, įtampą, nemigą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29-32). Nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. kreipėsi į būrio viršininkę nurodydamas, kad jį provokuoja, daro spaudimą kiti nuteistieji, tačiau apie psichologinės tarnybos specialistės V. M. tariamą spaudimą nebuvo užsiminęs. Pažymėjo, jog dėl kitų nuteistųjų spaudimo būrio viršininkė pasiūlė pareiškėjui kreiptis į psichologinę tarnybą, ko pasėkoje pareiškėjui sutikus, jis 2017 m. sausio 31 d. buvo nuvestas pas psichologę V. M.. Akcentavo, kad pareiškėjas konsultacijos metu jautėsi gerai, tiksliai nuteistųjų, kurie tariamai daro spaudimą, neįvardino, savanoriškai sutiko surašyti dalykus, kurie sekasi gerai. Pareiškėjui buvo pasiūlyta lankyti „Relaksacijos“ programą ir laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. pareiškėjas daugiau į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Teigė, kad vadovaujantis 2016 m. gegužės 20 d. Marijampolės pataisos namų 1 būrio drausminės komisijos posėdžio protokolu, komisija, kurios narė buvo ir V. M., nusprendė teikti pareiškėją Krizių įveikos komandai dėl sustiprintos individualios priežiūros netaikymo ir 2016 m. birželio 13 d. Krizių įveikos komandos posėdžio metu buvo nuspręsta pareiškėją išbraukti iš didelės rizikos savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupės. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl tariamo V. M. psichologinio smurto, spaudimo ir išreikštų grasinimų pareiškėjo atžvilgiu yra niekuo nepagrįsti. Nurodė, jog 2017 m. sausio 30 d. Marijampolės pataisos namų vyr. prižiūrėtojas M. R. surašė tarnybinį pranešimą dėl to, kad pareiškėjas ne jo būriui paskirtu laiku apsilankė bibliotekoje tuo pažeisdamas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kadangi pareiškėjas pagal bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiką galėjo lankytis pirmadieniais nuo 10.00 val. iki 11.30 val., tačiau pareiškėjui dėl šio pažeidimo drausminė nuobauda nebuvo paskirta, buvo apsiribota pokalbiu su pareiškėju. Teigė, kad pareiškėjas dėl V. M. tariamai neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu į kitas Marijampolės pataisos namuose dirbančias psichologes nei į būrio viršininkę, nei į administraciją, nesikreipė. Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų, neužtikrinant saugių kalinimo sąlygų, grasinant su juo susidoroti bei darant jam psichologinį spaudimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK) 6.271 str.). Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), kurios reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 6, 7 punktuose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Pagal Taisyklių 50 punktą, pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2017 m. sausio 31 d. Marijampolės PN psichologinės tarnybos specialistė V. M. vartojo prieš jį stiprų psichologinį smurtą, grasino susidorojimu, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo atžvilgiu V. M. atliko įvardintus priešingus teisei veiksmus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2017 m. sausio 31 d. buvo iškviestas pokalbiui į Marijampolės PN psichologinę tarnybą (b. l. 21). Teismo posėdžio metu teigė, kad minėtą dieną ėjo į psichologinę tarnybą, kadangi būrio viršininkė jam išrašė siuntimą. Įrašai Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, patvirtina, kad 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į būrio viršininkę nurodydamas, jog jį provokuoja ir daro psichologinį spaudimą kiti nuteistieji (konkrečių asmenų neįvardino), todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į psichologinę tarnybą konsultacijai. Pareiškėjui sutikus 2017 m. sausio 31 d. jis buvo konsultuotas psichologės V. M. ir konsultacijos metu su pareiškėju buvo kalbama apie galimai iškilusias problemas būryje (b. l. 38, 39).
Nors pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad psichologė V. M. darė psichologinį spaudimą, kad būtų atsiimtas iš Kauno apygardos administracinio teismo jo paduotas skundas, grasindama įrašyti į jo psichologinės sveikatos kortelę duomenis, kad jis linkęs žalotis, žudytis, ko pasėkoje bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo iš darbo, taip pat dėl perkėlimo į kitą būrį bloginančiomis sąlygomis, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad V. M. būtų atlikusi kokius nors veiksmus tikslu, kad pareiškėjas būtų atleistas iš darbo ar perkeltas į kitą būrį.
Teismo vertinimu, į bylą pateiktas dalykų, kuriais pareiškėjas yra patenkintas ir nepatenkintas, sąrašas, kurį pareiškėjas surašė minėtos psichologinės konsultacijos metu, patvirtina, kad pareiškėjas, nors jam buvo sudaryta tokia galimybė, dalyko kaip „psichologinis spaudimas“ ar „grasinimas susidoroti“ prie blogų dalykų neįvardino, atvirkščiai jis nurodė, net šešis gerus dalykus, tuo tarpu blogas dalykas buvo įvardintas tik vienas – „žmonės provokuoja konfliktui“, tačiau, kas jį provokuoja, nebuvo įvardinta (b. l. 35).
Teisme liudytoja apklausta Marijampolės PN psichologinės tarnybos specialistė V. M. neigė, kad netinkamai elgėsi su pareiškėju bei nurodė, kad ji konsultacijos metu apie pareiškėjo skundus nieko nežinojo ir apie juos su pareiškėju nebuvo jokios kalbos. Teigė, kad pareiškėjas yra atviras, visada kreipiasi dėl iškilusių problemų, kurios išsprendžiamos pareiškėjo labui. Akcentavo, kad pareiškėjui 2017 m. sausio 31 d. konsultacijos metu buvo pasiūlyta lankyti „Relaksaciją“, kurią jis lankė būtent pas ją, nors jei pareiškėjui kas nors netiko, galėjo užsiėmimus jis lankyti pas kitą Marijampolės PN psichologinės tarnybos psichologę.
Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų psichologinės tarnybos specialistės V. M. padarytus pažeidimus ar neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl psichologės V. M. psichologinio spaudimo bei grasinimų, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas nurodė, kad psichologės V. M. darbu nepatenkinti dauguma nuteistųjų, atliekančių bausmę Marijampolės PN, kadangi ji savo elgesiu ir veiksmais daro neigiamą įtaką kitų psichologinei būsenai.
Pažymėtina, kad pareiškėjo kreipimasis dėl kitų asmenų teisių ar viešojo intereso gynimo administraciniame teisme gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialią teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p., 5 str. 1 d.)., tačiau šiuo atveju teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas pareiškėjui nesuteikė.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad 2017 m. sausio 31 d., siekdamas apsaugoti savo sveikatą nuo psichologinio smurto, apsilankė įstaigos bibliotekoje, ko pasėkoje buvo nubaustas drausmine tvarka.
Skirtingai nei teigė pareiškėjas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. sausio 30 d. (anot pareiškėjo 2017 m. sausio 31 d.) Marijampolės PN vyr. prižiūrėtojas M. R. apie 12.00 val. pastebėjo pareiškėją bibliotekoje ne jo būriui skirtu laiku, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 57/05-206, kadangi pareiškėjas pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.11 punktą (b. l. 47). Dėl šio tarnybinio pranešimo, pareiškėjas 2017 m. sausio 31 d. teikė paaiškinimą Nr. 60/05-205, kuriame nurodė, kad jis negali būti būryje dėl jam daromo psichologinio spaudimo (b. l. 50).
Iš į bylą pateikto Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-131 „Dėl bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiko patvirtinimo“ patvirtinto Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafiko matyti, kad 1 būrio nuteistieji, kuriam priklauso ir pareiškėjas, galėjo lankytis bibliotekoje pirmadieniais nuo 10 val. iki 11.30 val. (b. l. 48, 49).
Taigi, akivaizdu kad pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. lankydamasis apie 12.00 val. bibliotekoje padarė pažeidimą, ko pasėkoje, skirtingai nei nurodė pareiškėjas, jam drausminė nuobauda paskirta nebuvo ir tai matyti iš byloje esančio 2017 m. balandžio 10 d. Marijampolės PN rašto Nr. 20/07-385 (b. l. 27). Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovas, nurodydamas, kad Marijampolės PN direktorius dėl padaryto pareiškėjo pažeidimo nusprendė apsiriboti pokalbiu su nuteistuoju (b. l. 31).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2017 m. sausio 30 d. apie 16.36 val. dėl būryje daromo psichologinio spaudimo, kreipėsi į savo būrio viršininkę kuri, išklausiusi pareiškėjui iškilusių problemų priežastis, pasiūlė jam kreiptis į psichologinę tarnybą (b. l. 38). Pareiškėjui sutikus šis klausimas 2017 m. sausio 31 d. buvo sprendžiamas su psichologe V. M. (b. l. 38, 39). Į bylą pateikta Marijampolės PN 2017 m. gegužės 11 d. pažyma Nr. 55/04-425 patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 31 d. iki 2017 m. vasario 14 d. lankė „Relaksaciją“, kurios uždaviniai – suteikti savikontrolės, savęs valdymo galimybes, išmokti valdyti stresą ir įtampą bei kt. (b. l. 33-34). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas dėl tariamai jam daromo psichologinio spaudimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri nedelsiant reagavo į pareiškėjo nusiskundimus ir suteikė jam pagalbą, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Atsižvelgdamas į išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad su pareiškėju buvo realiai bandoma susidoroti, be to Marijampolės PN administracija reagavo į pareiškėjo nusiskundimus ir ėmėsi veiksmų pareiškėjo problemų sprendimui. Teismo vertinimu, Marijampolės PN neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos padarymo fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.