- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-220-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- L. G.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažinta kalta nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL (3000,00 Eur) bauda. Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta – 40 MGL (2 000,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu L. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 11 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu L. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Lexus RX 350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio dalį rinkos vertės – 4000,00 Eur sumą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. G. nuteista už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2022 m. spalio 8 d., ne vėliau kaip 23:46 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kelyje Nr. 2206 Priekulė – Dreverna – Svencelė, 9,65 km, Nerijos ir Kuršių gatvių sankryžoje, Svencelės k., Priekulės sen., Klaipėdos r., L. G., vairuodama sutuoktiniui A. G. priklausantį automobilį „Lexus RX 350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tamsiu paros metu pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą – posūkyje į kairę nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio atitvarą ir nepranešusi policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. L. G. 2022 m. spalio 9 d., 02:30 val., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio. Eismo įvykio metu L. G. apgadino automobilį „Lexus RX 350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir sugadino VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcijos“ turtą - kelio atitvarą, padarydama 1104,09 Eur turtinę žalą. Savo veiksmais L. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, <...>), 127 p. (<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.) ir 221 p. (Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti) reikalavimus.
I. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendį ir bylą nutraukti esant BK 40 str. numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą seseriai J. K.. Taip pat prašoma netaikyti L. G. baudžiamojo poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir transporto priemonės konfiskacijos. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl ko apeliantei nepagrįstai nebuvo pritaikytas laidavimo institutas, nepagrįstai uždrausta naudotis specialiąja teise bei nepagrįstai taikyta automobilio ,,Lexus RX 350“ konfiskacija. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keistinas.
2.1. Apeliantė skunde nurodo, jog atmesdamas apeliantės prašymą taikyti laidavimo institutą teismas nurodė, kad ,,kaltinamoji L. G. ir jo gynėjas byloje prašė taikyti laidavimo institutą. BK 40 straipsnio l, 2 dalyse numatyta sąlygų visuma, pagal kurias asmuo (šiuo atveju padaręs nesunkų nusikaltimą) gali būti atleistas – nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas gali, bet neprivalo taikyti laidavimo institutą, be to, turi būti asmens, verto teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad laidavimas gali būti taikomas, kai kaltininkas visiškai prisipažino savo kaltę ir galisi padaręs nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis reiškia, kad kaltininkas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, o šiuo atveju L. G. iš pradžių neprisipažino pagal pareikštą įtarimą, tik atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įteikus galutinį įtarimą, prisipažino nusikaltusi.“ Mano, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kadangi ji neprisipažino padariusi veiką pagal 2022.11.11 pateiktą įtarimą, kuriuo ji buvo įtariama vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi ir tik tada, kai jai buvo įteiktas galutinis įtarimas, kuriuo ji buvo įtariama vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, apeliantė pilnai pripažino savo kaltę. Tai ji patvirtino ir teisme. Mano, kad dėl kaltinimo už kurį apeliantė buvo nuteista ji savo kaltę pripažino pilnai nuo to momento kai jai buvo pateiktas įtarimas, o po to ir kaltinimas. Skunde nurodoma, jog daugiau priežasčių dėl ko teismas netaikė laidavimo instituto nuosprendyje nėra nurodyta. Nurodo, jog laiduotoja, apeliantės sesuo, yra verta teismo pasitikėjimo, ji nėra ne tik teista, bet niekada nebuvo padariusi jokio administracinio nusižengimo, dirba, užima atsakingas pareigas banke ir yra teigiamai charakterizuojama. Su apeliante ją sieja artimi santykiai ir ji gali daryti teigiamą įtaką jai.
2.2. Mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vieneriems metams. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ,,kaltinamoji transporto priemonę vairavo būdama vidutinio girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą.“ Nurodo, jog apeliantė nebuvo kaltinama ir nėra nuteista už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaiva, tokių duomenų bylos medžiagoje nėra, priešingai iš bylos medžiagos matoma, kad po to kai apeliantė pavartojo alkoholį, ji paskambino savo vyrui ir paprašė ateiti pas ją, tačiau sutuoktinis atėjo kai prie apeliantės jau privažiavo policijos pareigūnai. Tokiu būdu ši poveikio priemonė yra aiškiai nepagrįsta.
2.3. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, bet tik tuo atveju jei tai yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Šioje baudžiamojoje byloje yra neabejotinai nustatyta, kad apeliantė būdama neblaivi šio automobilio nevairavo, todėl automobilis negali būti pripažintas nei nusikaltimo įrankiu nei priemone ar šios veikos rezultatu. Dėl šios priežasties negalėtų būti konfiskuotas minėtas automobilis ar jo vertė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistosios L. G. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistosios L. G. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jos kaltės padarius nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo ar kitų klausimų, nesutinkama tik su teismo sprendimu neatleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą bei jai paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
Dėl laidavimo
8. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jai laidavimo instituto, kadangi laikė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji nepripažino savo kaltės, padarius nusikaltimą. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo dėl gautos informacijos patikrinimo nustatyta, kad 2022 m. spalio 11 dieną peržiūrėjus pareigūnų Body kamera darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad L. G. pareigūnams dėl automobilio sugadinimo paaiškino: „aš iš Svencelės kai važiavau, buvo „T“ formos sankryža tokia ir kadangi aš tomis vietomis tenai nevažiuoju ir man buvo toks šokas. Važiuoju, važiuoju ir kelias baigiasi. Ir aš tik truputi trinktelėjau“, „ar jūs įsivaizduojate, koks man yra stresas, kad aš tiesiog netyčia įvažiavau į tą vadinamą „T“ formos sankryžą ir taip atsitrenkiau. Ir man buvo stresas, kad aš net nesugebėjau išlipti ir pažiūrėti. Susinervinau ir tiesiog nuvažiavau.“ Iš Body kamera darytų vaizdo įrašų apžiūros nustatyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti įvykio vietoje. „Vaizdo įrašas 1“, apimtis 287,4 MB, trukmė 5:00 min. Įjungus vaizdo įrašą matyti tamsus paros metas. Automobilyje prie vairo matosi sėdinti moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai L. G.. Pareigūnas L. G. paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą, ši jį pateikia. Pareigūnas nueina prie automobilio priekio ir jį apžiūri. Matosi stipriai apgadintas automobilio priekis. Pareigūnas grįžta prie L. G., paklausia, ar ji važiavo su automobiliu, į ką L. G. atsako: „Dabar? Negaliu atsakyti.“ Pareigūnas paklausia, dėl ko apgadinta transporto priemonė, L. G. atsako: „Negaliu atsakyti. Pareigūnas dar kartą prašo nurodyti, kas buvo transporto priemonei, L. G. atsako: „Na aš nežinau ar noriu Jums atsakyti.“ L. G. atsiliepia į telefono skambutį. Pareigūnas dar kartą apžiūri automobilį. Vaizdo įrašo 4:08 min. L. G. pasakoja: „Esmė tame, kad aš iš Svencelės kai važiavau, buvo „T“ sankryža tokia. Ir kadangi aš tomis vietomis tenai nevažiuoju ir man buvo toks šokas. Važiuoju, važiuoju ir kelias baigiasi. Ir aš tai biški tik trinktelėjau.“ Pareigūnas paklausia kur trinktelėjo, L. G. atsako „Svencelėj“, po to patikslina, kad atsitrenkė į šalikelės baltą stulpelį, prieš valandą laiko. „Vaizdo įrašas 2“, apimtis 281,6 MB, trukmė 5:00 min. Įjungus vaizdo įrašą matyti ankstesnio įrašo tęsinys. Pareigūnas tikslinasi klausdamas L. G., ar ji iš Svencelės namo važiavo su apgadintu automobiliu, kurioje vietoje atsitrenkė, L. G. neatsako, užduoda klausimus pareigūnui, po ko pasakoja: „Ar jūs įsivaizduojate, koks man yra stresas, kad aš tiesiog netyčia įvažiavau į tą vadinamą „T‘ sankryžą. Ir taip atsitrenkiau. Ir man buvo stresas, kad aš net nesugebėjau išlipti ir pažiūrėti. Ir susinervinau ir tiesiog nuvažiavau. Taip aš žinau, aš čia sustojau ir aš kai išlipau. Čia ne eismo įvykis.“ Pareigūno paklausta kur gyvena, L. G. atsako, kad gyvena čia netoli ir buvo Svencelėj. Pareigūnas nusiveda L. G. prie tarnybinio automobilio. Išlipdama iš automobilio L. G. susvirduliuoja. Pareigūnas sako, kad bus nustatomas neblaivumas ir reikės pūsti į alkotesterį, L. G. sako, kad nepūs. „Vaizdo įrašas 3“, apimtis 282,3 MB, trukmė 5:00 min. Įjungus vaizdo įrašą matyti ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas prašo pūsti į alkotesterį, L. G. iš karto nepučia. Prie tarnybinio automobilio girdisi kaip prieina vyriškis, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai L. G. sutuoktinis A. G.. L. G. pučia į alkotesterį, nustatomas 1,75 promilių neblaivumas. Pareigūnas nurodo, kad bus atliekamas antras pūtimas po 15 min. Pareigūnas kalbasi su A. G., šis sako: „Ji važiavo ten, ji fotografė yra. Niekad to nedarydavo ir nesuprantu kodėl dabar taip padarė.“ Girdisi kaip A. G. sako: „Tu galvok, Laura, jau dabar ką padarei, nieko nepakeisi.“ Girdisi kaip L. G. kalba:“ Aš važiuoju, priešais „T“, ir aš tik dėjau ant stabdžių ir aš atsitrenkiau.“ A. G. sako „Jei tu blaiva būtum, gerai matytum“. L. G. atsako: „Aš žinau. Nu taip, kokteilį išgėriau.“ Girdisi kaip moteris verkia ir sako „Aš žinau, aš žinau“. „Vaizdo įrašas 4“, apimtis 285,5MB, trukmė 5:00 min. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kaip L. G. bendrauja su pareigūnu. Pareigūnas klausia ką veikė prieš atvažiuodama, L. G. sako: „Nieko neveikiau, niekur nebuvau, nieko nežinau. Nuoširdžiai bijau šnekėti.“ Girdisi kaip vyriškis, A. G. sako: „ Nu Laura sakyk, vakare išgėriau buvau Svencelėj, buvau svečiuose ir viskas. Ką tu čia dabar suki?“ L. G. sako: „Nu aš bijau šnekėti, supranti? Aš žinau, kad aš padariau blogai, aš tą žinau. Ta prasme aš ne į žmogų įvažiavau, kad tą priekį sugadinau. „T“ raidė, tiesiog važiuoju ir žinai, kaip nepripratus toje teritorijoje važiuoti. Ir aš atsitrenkiau. Negalvojau, kad taip stipriai atsitrenkiau, nes aš paskiau važiuoju ir jaučiu kaip kažkur braukiasi. Taip aš kalta žinau“. L. G. verkia. Pareigūnas klausia ar alkoholį vartojo Svencelėj, L. G. sako: „Aš nuvažiavau į Svencelę, atsisėdau prie vandens, viena atsigėriau alkoholio ir grįžau atgal namo.“ Pareigūnas pasitikslina, kad važiuojant namo dar kažkur atsitrenkė, L. G. nurodo „atsitrenkiau ne į mašiną, ne į žmogų, ne į namą. Man ten buvo šokas. Aš atsistūmiau atgal, nuvažiavau toliau, važiuoju jaučiau, kad kažkur kažkas trinasi. Aš čia sustojau tam, kad pasižiūrėti mašiną ir kaip tik vyras paskambino. Aš jaučiau, kad kažkas kažkur biški trinasi, bet galvoju nu važiuot važiuoja, tai kol važiuoja ir važiuosiu. Nu prisiveikiau“. Pareigūnas pasitikslina kelintą valandą ji vartojo alkoholį, L. G. atsako: „ką aš žinau, gal kokią 9, pusę 9.“ Pareigūnui pasiteiravus ką gėrė, L. G. sako: „Proseką“. Pareigūnas paklausia ar pripažįsta vairavusi transporto priemonę, L. G. sako, kad pripažįsta. „Vaizdo įrašas 5“, apimtis 277,0 Mb, trukmė 5:00 min. Įjungus vaizdo įrašą matyti ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys. Pareigūnas, L. G. duoda pūsti antrą kartą į alkotesterį. Nustatomas 1,61 promilių neblaivumas. Pareigūnas nurodo, kad kyla baudžiamoji atsakomybė ir užpildo alkoholio kiekio panaudojimo žurnalą. Vaizdo įrašas baigiasi. (1 t., b. l. 78-80). Todėl Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju L. G. iš pradžių neprisipažino pagal pareikštą įtarimą, tik atlikus visus įmanomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, įteikus galutinį įtarimą, prisipažino nusikaltusi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo L. G. taikyti laidavimo instituto.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
9. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
10. Pažymėtina, jog automobilis „Lexus RX 350“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. G., sukeldama autoįvykį, po kurio vartojo alkoholį iki įvykio aplinkybių nustatymo, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nes įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio pirmos dalies dispozicijoje numatė baudžiamąją atsakomybę už padarytą vieną iš šių veikų – vairavimą motorinės transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimą; alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas. Šis automobilis nuosavybes teise priklauso L. G. vyrui – A. G.. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsižvelgiant į automobilio didelę vertę, į tai, jog L. G. pirmą kartą baudžiama už vairavimą neblaiviai, ir teisingumo bei protingumo principus, iš jos konfiskuotina dalis rinkos sumos – 4000 Eur, tikintis, kad to visiškai pakaks padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
11. Apeliaciniame skunde L. G. nesutinka ir su kita jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra nepagrįsta, kadangi, kaltinamoji vairuodama transporto priemonę, padarė autoįvykį, po ko vartojo alkoholį iki aplinkybių nustatymo, ir jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Dėl šių priežasčių, siekiant užkirsti kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra pagrįsta ir teisėta.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistosios L. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog nuteistajai nepagrįstai netaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą ir paskirtos netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. birželio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios L. G. apeliacinį skundą atmesti.