Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Omega Invest OU ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų paskaičiavimą, sutartį dėl paskolų portfelio pardavimo ir priedo išrašą, pranešimą apie reikalavimo perleidimą – nustatyta, kad 2015 m. birželio 15 m. pradinė kreditorė UAB „Creditstar Lithuania“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 205863 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 200 Eur vartojimo kreditą 180 dienų, nurodydama, kad kredito palūkanos yra 48,34 Eur, kad atsakovė turi grąžinti 248,34 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat buvo nustatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo bendros negrąžintos sumos už kiekvieną kredito grąžinimo termino pradelsimo dieną. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte numatyta, kad kredito palūkanos – tai specialiose sąlygose nurodyto dydžio metinės palūkanos, kurias kredito gavėjas turi mokėti kredito davėjui už naudojimąsi kreditu visu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai, negrąžino kredito ir palūkanų Sutartyje nurodytu terminu, t. y. iki 2015 m. gruodžio 20 d., liko skolinga pradinei kreditorei 200 Eur skolos, 272,34 Eur palūkanų, 65,34 Eur delspinigių. 2018 m. gruodžio 28 d. pradinė kreditorė ir ieškovas sudarė sutartį dėl paskolų portfelio pardavimo, pagal kurią pradinė kreditorė perdavė reikalavimo teisę į atsakovės 537,68 Eur skolą ieškovui. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė informuota 2019 m. vasario 12 d. pranešimu. Atsakovė nesumokėjo skolos nei pradinei kreditorei, nei ieškovui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovui, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant iš atsakovės ieškovui 200 Eur skolą (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 491,01 Eur mokėjimo palūkanų, iš kurių 272,34 Eur palūkanos paskaičiuotos pradinės kreditorės už 604 dienų laikotarpį pagal grafiką ir mokėjimo palūkanos ir 218,67 Eur palūkanos, paskaičiuotos už 507 dienų laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Išrašo iš Priedo Nr. 1 prie Sutarties dėl paskolų portfelio pardavimo, pasirašytos 2018 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „Creditstar Lithuania“ ir Omega Invest OU, duomenimis, Sutartis nutraukta 2018 m. spalio 24 d., o ieškovė prašo priteisti 272,34 Eur mokėjimo palūkanų pagal mokėjimo grafiką ir nesumokėtų mokėjimo palūkanų ir 218,67 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų nuo 2018 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis buvo nutraukta 2018 m. spalio 24 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal Sutartį vykdymas natūra, ieškovės reikalavimas dėl 272,34 Eur mokėjimo palūkanų priteisimo tenkinamas, o reikalavimas priteisti 218,67 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas po sutarties nutraukimo, atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už daugiau, nei 180 dienų, aiškiai prieštarauja imperatyviai įstatymo normai (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis). Todėl už tai, kad atsakovė neįvykdė prievolės, t. y. negrąžino vartojimo kredito laiku, ieškovui iš jos priteisiami 18 Eur (200 Eur negrąžinto kredito likutis × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų) delspinigiai už 180 dienų (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (490,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies (60,76 proc.), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 178,03 Eur (18 Eur žyminio mokesčio ir 275 Eur už teisines paslaugas (293 Eur x 0,6076) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (dviejų šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 272,34 Eur Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 34 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 18 Eur (aštuoniolikos eurų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 490,34 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties eurų 34 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 178,03 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui Omega Invest OU, j. a. k. 10866568, buveinės adresas Mustamäe tee 16, Tallinn 10617, Estija, a. s. Nr. LT74 7300 0101 4487 8991, AB „Swedbank“.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.