Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, jokios specialybės neįgijęs, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose ir per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ar mokytis;

3) 2013 m. gruodžio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, galutine 30 parų arešto bausme, įpareigojant per tris mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą;

4) 2014 m. birželio 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (už dviejų nusikalstamų veikų įvykdymą) ir 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. gruodžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2014 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir 159 straipsnį, paskirtas bausmes subendrinus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 2 punktą, paskirta galutinė subendrinta 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės, paskirtos 2014 m. birželio 26 d. ir 2014 m. liepos 4 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos 2015 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

6) 2016 m. gegužės 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2015 m. vasario 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskiriant galutinę 1 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

7) 2018 m. birželio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 28 parų arešto bausme;

8) 2018 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 13 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įsidarbinti ir/ar tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

9) 2019 m. spalio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėta 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą/dirbti ir/ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti pataisos programą, keičiančią smurtinį elgesį. 2021 m. kovo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, pasiųstas atlikti paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2021 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atmetus nuteistojo L. B. skundą palikta galioti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Be pirmiau aptarto kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra, o būtent:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 4), kuriame nurodyta, kad 2021 m. sausio 10 d. apie 15.15 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilus konfliktui L. B., kuriam nustatytas 1,57 promilių girtumas, įdūrė vieną kartą peiliu į kairį petį broliui A. B., kuriam nustatytas 1,76 promilių girtumas;

įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose (1 t., b. l. 6-7, 8-10) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Vakarų pusėje yra medinis vieno aukšto namas su mediniu priestatu rytinėje pusėje. Prie namo rytinės pusės sienos stovi medinis suolas. Prie suolo ant žemės, ant sniego matosi raudonos spalvos dėmės 50 cm. plotyje. Kieme prisnigta, prie namo sniegas sutryptas. Priestate prie durų ant grindų matosi raudona apie 10 cm. raudonos spalvos dėmė, menanti kraujo dėmę. Apžiūrint A. B. kūną ant kairio peties matosi apie 2centimetrų ilgio žaizda;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 11-14) nurodyta, kad smurtą patyrusio asmens A. B. kairiame petyje yra kraujuojanti žaizda. Smurtą patyręs asmuo akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas L. B. akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Nukentėjusysis A. B. paaiškino, kad jam ir M. B. grįžus į namus po darbo L. B. pradėjo konfliktuoti ir, M. B. nuėjus į namus, L. B. vieną kartą peiliu dūrė į kairės pusės petį, taip sukeldamas fizinį skausmą A. B.. A. B. nustatytas 1,76 promilių girtumas. Smurtu įtariamas L. B. aiškino, kad jis broliui nedūrė ir nežino kas jam atsitiko, nes jie tik susistumdė kieme. L. B. nustatytas 1,57 promilių girtumas;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės D. P. tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo (1 t., b. l. 15) užfiksuota, kad įvykio vietoje pasitiko M. B., kuris paaiškino, kad A. B. jo prašė iškviesti pagalbą, nes brolis L. B. vieną kartą peiliu dūrė A. B. į kairį petį. A. B. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,76 promilių girtumas, M. B. – 1,27 promilių girtumas, L. B. nustatytas – 1,57 promilių girtumas. Apžiūrėjus įvykio vietą peilio rasti nepavyko. L. B. aiškino, kad jis nieko nedūrė, o A. B. aplinkybių paaiškinti nesugebėjo, kur peilis nežino;

Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas, liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, vertinant tai, kad pastarasis turi teisę, o ne pareigą dalyvauti procese, tiek visų kitų pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2021 m. sausio 10 d. apie 15.15 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktuodamas su šeimos nariu – broliu A. B., tyčia peiliu vieną kartą dūrė jam į kairį petį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos dėl žaizdos kairio peties srityje.

Kaltinamais nurodė, kad pripažįsta jam inkriminuojamus kaltinimus, kad jis peiliu tyčia sužalojo savo brolį A. B., nurodė įvykio aplinkybes, kad iš vakaro tarp jo ir A. buvo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Kitą dieną L. namuose buvo pagiriotas, grįžo iš darbo broliai M. ir A., ir A., tęsdamas vakarykštį žodinį konfliktą, vėl pradėjo konfliktuoti ir, kaip aiškina L. B., sudavė jam smūgius į galvą. Kadangi L. tuo metu sėdėjo prie stalo, pjaustė maistą, turėto peilio nepaleido iš rankų ir tarp jų įvyko grumtynės, kurios persimetė iš virtuvės į kambarį, ten sulūžo stalas. Po to jiedu, tęsdami grumtynes, atsidūrė lauke, L. nepaleido peilio ir vienu metu juo įdūrė savo broliui A., aiškiai pamatė žaizdą ir kraują, dėl to kreipėsi pagalbos, atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Kaip aiškina kaltinamasis, šiai dienai santykiai su broliu A. yra geri, intensyviai jie nebendrauja, tačiau viskas apkalbėta ir šiai dienai besitęsiančio konflikto nėra. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo brolis M. B. nurodė, kad įvykio aplinkybių nematė, išėjo į kitą kambarį, apie įvykį sužinojo tik tuomet, kai buvo kreiptasi pagalbos. Nagrinėjant bylą teisme jis dėstė įvykio aplinkybes kokias pirmame teismo posėdyje nurodė L. B., kad prasidėjo konfliktas, kurį inicijavo A., nors ikiteisminio tyrimo metu jis dėstė, kad L. B. inicijavo konfliktą. Pačių aplinkybių, kokiomis buvo įdurta A., M. nematė, taip nurodė ir teisme. Pats A. B. nurodė, kad buvo stipriai neblaivus ir aiškino, kad kartu su broliu tarpusavyje stumdėsi ir kažkuriuo metu L. jam peiliu dūrė į kairį petį, kaip viskas įvyko tiksliai nepamena nes tomis dienomis pradėjo gerti ir tai darė įtaką jo būsenai. Šiuos parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, t. y. tarnybiniai pranešimai apie patį įvykį, pareigūnės D. P. pranešimas, kuriame ji nurodė aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos nedelsiant atvykus į įvykio vietą. Teisme liudytoja paaiškino, kad su savo kolega atvyko į įvykio nurodė, kad buvo įėjusi į namą, buvo nustatyta, kad L. įdūrė A., matė žaizdą, viduje kraujo pėdsakų nebuvo, kraujo pėdsakai buvo lauke, kas ir yra užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, visi trys broliai buvo neblaivūs, kalbėjo tiek L., tiek A., aiškino įvykio aplinkybes, tačiau kalba buvo nerišli, peilio įvykio vietoje nerado. Tokios aplinkybės yra užfiksuotos tarnybiniuose pranešimuose ir įvykio vietos apžiūros protokole, priestate prie durų ant grindų matosi dėmė, menanti kraują, namo viduje kambariai tvarkingi, išgertuvės būdingų požymių nenustatyta, A. B. kūne matosi žaizda, priestate prie durų ant grindų matosi raudonos, apie 10 centimetrų, spalvos dėmė. Specialisto išvadoje nurodytas ir išsamiai aprašytas A. B. nustatytas sužalojimo laipsnis, kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, aiškiai detalizuota jo padarymo būdas, laikas, poveikio mechanizmas ir trauminių poveikių skaičius. Byloje surinkti ir ištirti duomenys tiek visumoje, tiek ir atskirai patvirtina kaltinamojo kaltę, prieštaravimų bei nesutapimų juose nėra, todėl, nepaisant to, kad teisminio nagrinėjimo pradžioje pirmo teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. B., teigdamas, kad gerai neatsimena įvykio aplinkybių, teikė sau palankias gynybines versijas, paskiausio posėdžio metu jis, siekdamas švelnesnės bausmės BK 64¹ pagrindu, patvirtino, jog prisipažįsta esąs kaltas, kad niekas kitas nei, kad jis, nukentėjusiojo A. B. sužaloti negalėjo, nes daugiau nebuvo kam, prieš tai brolis buvo sveikas, prieš tai jis pats peiliu pjaustė virtuvėje lašinius, visų grumtynių metu turėjo peilį, kurio nebuvo paleidęs iš rankų, kuriuo įdūrė A., nurodė pats iš karto po įdūrimo pamatęs kraujo dėmę ir dūrio žymę brolio kūne, tokias aplinkybes patvirtina ir kviestos pagalbos užfiksuoti duomenys, atvykusių į įvykio vietą iš karto po iškvietimo policijos pareigūnų parodymai ir tarnybiniai pranešimai, surinkti ir pagarsinti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, kurių visetas leidžia daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo sužalojimas aštriu duriančiu daiktu – peiliu įvyko lauke, kas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota ir specialisto, atlikusio užduotyje atlikti objektų tyrimą išvadoje, kitokių aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš byloje ištirtų kitų pirmiau aptartų įrodymų šaltinių. Be to, tokias aplinkybes patvirtino ir įvykio vietoje rastos kraujo dėmės, jokių išgertuvėms būdingų požymių namo viduje nustatyta nebuvo, sudaužytų indų, stalų ir baldų rasta nebuvo. Taigi esminis įvykis įvyko lauke, ką L. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kad, besigindamas nuo brolio, durdamas peiliu, sužalojo lauke. Pažymėtina ir tai, kad nors L. B. apklaustas pirmo teismo posėdžio metu akcentavo, kad daugybė smūgių buvo iš A. pusės, dėl ko šis neva tai netinkamai pasielgė, tačiau jokie sužalojimai jam pačiam nustatyti nebuvo, jis pats pagalbos pas medikus nesikreipė, todėl, vertinant konflikto eigą ir su tuo susijusias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad peilis, kuris buvo L. B. rankose, neva tai buvo panaudotas gynybai, nes tokių aplinkybių nepagrindė jokie kiti faktiniai bylos duomenys, juolab, atsižvelgiant ir į tai, kaltinamasis yra aukšto ūgio, tvirto kūno sudėjimo, stiprus jaunas vyras. Konfliktas, prasidėjęs namo viduje, peraugo į grumtynes, jis tęsėsi ir lauke, bylos duomenimis L. B. savo rankose visą šį laiką turėjo peilį, tuo tarpu jokių kitų sužalojimų, kurie rodytų, kuri pusė yra stipresnė ar silpnesnė, nei ant vieno, nei ant kito asmens nenustatyta, grumtynės persikelia į lauką, kieme grumiasi du jauni, sietini šeimos santykiais, gerai vienas kitą žinantys neblaivūs broliai, ypatingo pavojaus, nuo kurio L. reikėtų gintis peiliu, bylos duomenimis nenustatyta ir neįrodyta. Kaltinamasis ir toliau tęsdamas neteisėtai perteklinius veiksmus, laikė rankoje peilį, juo mosavo ir veikdamas netiesiogine tyčia, durdamas, kaip pats parodė, sužalojo savo brolį A., kurio sužalojimas aiškiai ir kategoriškai aprašytas specialisto išvadoje. Kaltinamojo L. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kad jis veikdamas tyčia sužalojo savo brolį A. B. ir dėl durtinės žaizdos peiliu padarė jam kairės rankos petyje nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas esmines aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 12 punktai). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiojo nepareikštas, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. B. nesusituokęs, nepilnamečių išlaikytinių neturi (b. l. 93), nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje teistas devynis, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 76-84, 86-91, 92-95, 96-102, 103-106, 107-109, 110-112, 113-118,), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nemoka, skola valstybei sudaro 2 481,51 Eur (b. l. 119-122, 123), priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 75a), niekur nedirba (b. l. 124), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 125).

Dėl skirtinos bausmės rūšies, teismo vertinimu, alternatyvų nėra, nes kaltinamasis jau atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę teismui panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, kurio teisėtumą pagal L. B. skundą peržiūrėjo 2021 m. balandžio 28 d. apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Kaltinamojo daugybiniai teistumai rodo, kad L. B. yra susiformavusi nusikalsti asmenybė, išvadų nedaro ir savo elgesio teigiama linkme nekeičia, ankstesni devyni teistumai rodo, kad jame nėra kritiško vertinimo savo elgesiui, tokias aplinkybes patvirtina ir kaltinamojo neblaivaus atvykimas į 2021 m. gegužės 17 d. vykusį teisiamąjį posėdį, kurio metu iškvietus policijos pareigūnus, kaltinamajam buvo užfiksuotas 2,18 promilių girtumas (2 t., b. l. 4), juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad teismas paskutiniuoju nuosprendžiu paskyręs bausmės vykdymo atidėjimą, L. B. suteikė galimybę išvengti realios 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kuria kaltinamasis nesugebėjo pasinaudoti, kadangi ne tik, kad nebuvo vykdomi teismo skirti įpareigojimai, bet ir alkoholio pasekoje daromi nauji administraciniai nusižengimai. Paminėto kontekste tikslinga kaip, kad prašo prokurorė, skirti L. B. realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją bendrinti su paskutiniuoju nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, kurio L. B. kaltinamas, yra nesunkus, smurtavo prieš savo šeimos narį, brolio pozicija jo atžvilgiu yra atlaidi, šis neturi jokių pretenzijų, pats L. B. pasakė, kad šiandieną santykiai yra tarp jų pakankamai geri, vienok, vertinant tai, kad yra dvi nusikalstamą veiką sunkinančios aplinkybės – recidyvistas ir nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, o alkoholis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jo atsakomybę lengvina, kad prisipažino nusikaltęs, žada keisti gyvenimo būdą, nori taisytis, ketina dirbti, šios aplinkybės imamos domėn asmenybės charakteristikos ir bausmės individualizacijos kontekste. Nors nagrinėjamoje byloje pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajam pakeitus poziciją bylos eigoje pagrindo, teismo vertinimu, nėra, tačiau, teismo pirmiau aptartos aplinkybės įvertintinos bausmės individualizavimo aspektu kaltinamojo naudai.

Bausmės individualizacijos aspektu vertintina ir paties nukentėjusiojo būsena, A. B. irgi buvo neblaivus, ko pasekoje tarp neblaivių brolių įvyko tarpusavio konfliktas nesant tam svarios dingsties, nukentėjusysis, žinodamas apie iškeltą bylą, į teisiamuosius posėdžius, būdamas tinkamai informuotas, kas pažymėta byloje (teisiamojo posėdžio protokole), vykti atsisakė. civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų iš jo pusės kaltinamajam nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad smurtauja artimoje aplinkoje nebe pirmą kartą, kas duoda pagrindo manyti, kad išvadų dėl savo elgesio nepadarė, būdamas praeityje eilę kartų teistas, pavartojęs alkoholio nekontroliavo savo emocijų ir neužkirto kelio naujo nusikaltimo padarymui, todėl, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, vertinant ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių rūšis, teismas mano, kad švelnesnės bausmės rūšies nagrinėjamu atveju nei, kad siūlo prokurorė, vertinant ir praėjusį nuo ankstesnių teistumų iki šios nusikalstamos veikos padarymo laiko tarpą, nusikalstamiems polinkiams pakeisti įgyvendinant bausmės paskirtį pagal bausmės skyrimo taisykles jau nebepakanka, todėl L. B. skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis skirtinas individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste.

Kaltinamasis L. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 10 d. 16.55 val. iki 2021 m. sausio 11 d. 10.10 val. (b. l. 140-141, 143), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam L. B. 2021 m. sausio 11 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios Jiezno Kolonijų k., Jiezno sen., Prienų r. sav., įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. birželio 9 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 24), kurioje prašoma priteisti valstybei iš L. B. 99,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismas, 2021 m. gegužės 24 d. gavęs duomenis, kad kaltinamasis sulaikytas ir pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, (2 t., b. l. 7) kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl būtino gynėjo paskyrimo, tarnybos koordinatoriaus kaltinamajam ginti parinktas advokatas – gynėjas Gintautas Malaveckas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (2 t., b. l. 12), kuris dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą 2021 m. birželio 10 d. teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra itin didelė ar neproporcinga kaltinamojo, kuris jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus, turtinei padėčiai, todėl teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo turi būti išieškotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis L. B. šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. spalio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirti L. B. galutinę 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką L. B. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. sausio 10 d. 16.55 val. iki 2021 m. sausio 11 d. 10.10 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš L. B. 99,00 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.