- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-17
- Bylos Nr.
- e2-18081-558/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Gitana Gudaitė, Eglė Mockienė, Inga Abramavič
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, Zarasų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti iš P. S. priteistą nepilnamečiam vaikui A. S., gimusiai 1999-02-06, išlaikymą, panaikinant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos P. S. prievolę mokėti išlaikymą dukrai A. S. po 57,92 Eur (200 Lt) periodinėmis išmokomis, paliekant priteistą išlaikymą turtu, t.y. 1/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-722-127/2010 iš Ieškovo buvo priteistas dviejų nepilnamečių dukrų naudai išlaikymas. Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas savo nepilnametei dukrai A. S., gimusiai 1999-02-06, mokės išlaikymą turtu ir papildomai mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. dukrai buvo priteista nuosavybės teisė į 1/3 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir papildomai po 200 litų periodinių išmokų iki kol A. S. baigs vidurinę mokyklą, indeksuojant šias sumas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitai dukrai D. S., gimusiai 1992-05-24, buvo priteistas išlaikymas analogiškomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas ieškinį dėl iš jo priteisto išlaikymo sumažinimo grindžia iš esmės pasikeitusia jo turtine padėtimi ir stipriai pablogėjusia jo sveikatos būkle, dėl ko ieškovas prarado bet kokias gaunamas periodines pajamas dėl negalėjimo dirbti praktiškai bet kokio darbo. Ieškovas paaiškina teismui, jog nuolatinių pajamų negauna nuo 2010 m. sausio mėn. Nuo vasario mėnesio buvo registruotas darbo biržoje. 2010 m. rudenį prasidėjo stiprus stuburo skausmų paūmėjimas dėl stuburo degeneracinių pakitimų – osteochondrozės, spodiloartrozės, retrolistezės. Nors liga nustatyta anksčiau, tačiau 2010 m. rudenį liga stipriai progresavo, dėl ko ieškovas negalėjo dirbti, nuolat būdavo suteikiamas nedarbingumas. Toks pat stiprus ligos paūmėjimas buvo 2012 m., 2013 m., po to jis kartojasi kasmet po kelis kartus per metus. Beveik visus 2014 metus dėl stiprių nuolatinių nugaros bei klubo skausmų, tirpstančios kojos, praktiškai nebegalėjo vaikščioti. 2014 m. kovo mėn. Ieškovas patyrė dešinio peties traumą – plyšo sausgyslė, dėl ko buvo operuotas. Ieškovas periodiškai gulėjo ligoninėje. 2014-04-24 atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą bei diagnozės patikslinimui 2015-01-30 magnetinio rezonanso tyrimą ieškovui buvo diagnozuota klubo sąnario artrozė ir dar papildomai diagnozuotos trys stuburo išvaržos, kas dar daugiau apsunkino ligos eigą ir sveikatos atsistatymą. Šiuo metu ieškovą operuoti dėl stuburo išvaržų yra rizikinga, todėl, neurochirurgui rekomendavus, ieškovas pagal finansines galimybes gydosi privačiai pas kinezeterapeutą. Šio specialisto teikiamos reabilitacijos procedūros apmalšina ieškovo patiriamus stuburo skausmus, atlikus rekomenduojamą reabilitacijos kursą ieškovas gali bent kurį laiką judėti be skausmo. Valstybinės įstaigos tokių paslaugų neteikia, ieškovui skirtos reabilitacijos procedūros nepadeda. Privačios procedūros atliekamos Vilniuje, todėl Ieškovas privalo vykti į Vilnių 150 km, patiria kelionės išlaidas, viena procedūra, kuri trunka apie 4-5 val., kainuoja apie 30 Eur, kurių reikalinga per mėnesį atlikti bent septynias. Ieškovas neišgali visų jų nusipirkti, todėl dažnai skausmus malšina stipriais vaistais nuo skausmo: pregabalinas (14 tablečių kainuoja virš 9 eurų 5-6 dienoms), Arcoxia (7 tabletės kainuoja beveik 8 eurus), Dolmen injekcijos (5 ampulės apie 8 eurus, dažniausiai jų reikia 10 ampulių), ir kt.) Paprastai būklė pradeda gerėti tik po trijų savaičių intensyvaus gydymo, išlaidos vaistams tokiam laikotarpiui susidaro apie 60 eurų, todėl ne visuomet užtenka pinigų nusipirkti reikalingam vaistų kiekiui. Ieškovui 2015 m. buvo nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Šiai dienai ieškovas yra visiškai nemokus. Susidariusius išlaikymo įsiskolinimus, jo prašymu, po truputį padeda dengti sutuoktinė ir jos motina. Ieškovas pažymi, jog šiuo metu gyvena kaime (duomenys neskelbtini)., jam išsilaikyti padeda tik jo sutuoktinė, kuri taip pat turi nustatytą nedarbingumo lygį (netektas darbingumas 55 proc.), abu asmenys gyvena tik iš ieškovo sutuoktinės gaunamos netekto darbingumo pensijos, kuri sudaro 110 Eur per mėnesį. Ieškovas nuo 2016 m. vasario mėn. daugiau negaus netekto darbingumo išmokos, kadangi neturėjo finansinių lėšų nuvykti pas gydytojus ir praeiti gydymo reabilitacijos kurso, kad vėliau galėtų pratęsti netekto darbingumo pensijos gavimą. Ieškovas iki esminio jo sveikatos pablogėjimo dirbo radijo ryšio įrangos montuotoju, bokštuose. Šiuo metu ieškovas negali dirbti tokio darbo. Gydytojų rekomenduota tęsti fizioterapinį gydymą, tačiau jo teko atsisakyti, nes šiuo metu šeimos finansinės galimybės neleidžia važinėti kasdien į polikliniką, esančią už 30 km, nežiūrint to, kad ligos progresavimą gali pristabdyti ne vaistai, bet būtent procedūros. Iš ieškovo dukters išlaikymui buvo priteistas išlaikymas dviejų formų: išlaikymas turtu, t.y. 1/3 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir po 200 Lt, periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, indeksuojamų Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiai dienai yra susidariusios didelės periodinių išmokų skolos, kurias ieškovas po truputį dengia. Skola yra susidariusi tiek Vaikų išlaikymo fondui, tiek A. S.. Šiai dienai skola Vaikų išlaikymo fondui sudaro apie 2 862,36 Eur, o antstolei – 1 515,96 Eur, be to antstolė dar išieškos vykdymo išlaidas ir atlygį nuo išieškotos sumos. Ieškovo dukrai A. S. 2017-02-06 sueis 18 metų, išlaikymas yra priteistas iki to momento, kol A. S. baigs vidurinę mokyklą. Vidurinę mokyklą ji baigs 2018 m. pavasarį. Nepilnametei dukrai priteisto buto vertė šiai dienai išaugo apie 15 proc. Mano, kad dėl turtinės padėties pablogėjimo yra pagrindas ieškinį tenkinti ir išlaikymą periodinėmis išmokomis panaikinti, paliekant išlaikymą turtu.
Atsiliepimas
Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo P. S. ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovas nevykdė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Išlaikymas dukrai teikiamas iš Vaikų išlaikymo fondo. Nepaisant ieškovo sveikatos būklės, jis niekada neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Ieškovo turtinė padėtis nėra pakitusi nuo 2010 metų, t.y. nuo teismo sprendimo priėmimo. Realios galimybės teikti vaikui išlaikymo ieškovas sprendimo priėmimo metu taip pat neturėjo. Ieškovas tik dengia išlaikymo fondui susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, o dukrai išlaikymo neteikia. Nors ieškovas ir gaudavo netekto darbingumo, dukros išlaikymui jis lėšų neskyrė. Ieškovas sveikatos problemų turėjo dar ir prieš 10 metų, jam buvo suteikta II invalidumo grupė. Atsakovės manymu, vaiko poreikiai negali nukentėti vien dėl tėvo turtinės padėties, kadangi vaiko išlaikymas yra imperatyvus ir negali būti pateisinamas pajamų neturėjimu. Ieškovas nesiėmė jokios iniciatyvos susirasti darbą, nors turi elektriko specialybę, be to, ieškovas nėra visiškai nedarbingas. Atsakovė pažymi, kad, jei ieškovo padėtis būtų itin sunki, tai jis imtųsi visų priemonių, kad jam būtų ir toliau mokama netekto darbingumo pensija. Ieškovas ir toliau nesiima jokių priemonių turtinės padėties pagerinimui, neoptimizuoja savo gydymo išlaidų. Nors jis ir teigia, kad valstybinės įstaigos jam procedūrų neteikia, vėliau ieškovas teigia, kad Visagino ligoninėje jam buvo rekomenduojama tęsti fizioterapinį gydymą. Ieškovo pozicija nenuosekli ir prieštaringa. Vaikų išlaikymo fondas šiuo metu nepilnametei šalių dukrai moka 57 Eur išmokas, kurios yra būtinos dukrą išlaikant, tenkinant jos minimalius poreikius. Atsakovės turtinė padėtis ir sveikata taip pat yra sunki. Jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, dėl ko ji gauna 99,10 Eur netekto darbingumo pensiją. Atsakovė dėl sveikatos būklės prarado galimybę dirbti ankstesnėje darbovietėje. Nuo 2016-04-15 atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal terminuotą darbo sutartį, 2 valandas per dieną už minimalų atlygį. Jos darbo užmokestis sudaro apie 63,28 Eur. Atsakovei vienai tenka pareiga išlaikyti butą Vilniuje, kuriame ji gyvena su dukra. Nepaisant to, kad atsakovės pajamos yra mažos, ji stengiasi patenkinti dukros poreikius. Atsakovė deda visas pastangas, kad pagerintų savo turtinę padėtį. Abiejų šalių turtinė padėtis ir sveikata šiuo metu yra prasta, todėl ieškovo siekis nusišalinti nuo dukros išlaikymo negali būti pateisinamas. Nepilnametei šalių dukrai yra priteista labai nedidelė išlaikymo suma, vertinant ekonominę padėtį Lietuvoje, todėl ieškovas turėtų dėti didesnes pastangas užsitikrinant pajamas, o ne siekti apskritai išvengti išlaikymo teikimo. Prašo ieškinį atmesti.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovė V. S. ir nepilnametė šalių dukra A. S. gyvena joms priklausančiame vieno kambario bendrabučio tipo bute. Butas remontuotas seniai, tačiau yra tvarkingas. Nepilnametė A. S. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 10 klasėje, papildomų būrelių nelanko. Motinos teigimu, dukra turi sveikatos problemų, jai nustatyta ydinga laikysena, reikalingos reabilitacijos procedūros. Nepilnametė A. S. sakė, kad tėvas su ja nebendrauja ir nerodo iniciatyvos bendrauti. Ji norėtų su tėvu pabendrauti. Per senelės laidotuves buvo sutikusi tėvą, tačiau šis su ja tik pasisveikino. Teigė, kad visais jos poreikiais rūpinasi mama, pradedanti dirbti vyresnioji sesuo bei mamos seserys. Nepilnametė teigė, kad tėvo sutuoktinė jos išlaikymui yra pervedusi du kartus po 60 Eur. Atsakovei V. S. yra nustatytas 55 procentų darbingumas. Nuo 2016-04-18 atsakovė dirba valytoja ir gauna minimalų atlyginą bei išmokas dukrai iš Vaikų išlaikymo fondo. Ieškovo nurodytu sprendimu iš jo išlaikymas buvo priteistas dviem dukroms, kurių viena yra pilnametė. Sprendimas priimtas 6 metus atgal, šalių dukrai iki pilnametystės liko mažiau nei metai (elektroninės bylos priedo, b.l. 4-6).
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas Skyriaus specialistui paaiškino, jog turi vieną nepilnametę dukrą, kuri po santuokos nutraukimo gyvena kartu su atsakove V. S.. Šiuo metu pats ieškovas gyvena su sutuoktine, jos motinai priklausančiame name. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu niekur nedirba dėl pablogėjusios sveikatos. P. S. teigia, kad nuo 2010 metų jo sveikata labai pablogėjo ir dėl to pasikeitė jo turtinė padėtis. Iki sveikatos pablogėjimo jis dirbo radijo ryšio įrangos montuotoju. Pablogėjus sveikatai, jis negalėjo dirbti, jam nuolat buvo suteikiamas nedarbingumas, liga progresavo. 2014 metais visus metus dėl stiprių nugaros skausmų ieškovas beveik nevaikščiojo, buvo operuotas. 2015 metais jam buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Pasak ieškovo, šiuo metu jis pajamų neturi, pragyvena iš sutuoktinės pajamų, kurias sudaro netekto darbingumo pensija. Dėl sunkios materialinės padėties ieškovas negalėjo nuvykti pas gydytojus ir prasitęsti netekto darbingumo pensijos gavimą. Šiai dienai jam trūksta pinigų netgi būtiniems vaistams. Ieškovas teigė, kad su dukra nebendrauja, kadangi dukra atsisako atvykti pas jį į svečius. Skyriaus teigimu, sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus. Apibendrinęs atlikto tyrimo duomenis, Skyrius nustatė, jog P. S. turtinė padėtis yra pasikeitusi ir išlaikymo dydis galėtų būti mažintinas (elektroninės bylos priedo, b.l. 8-9).
2016-09-26 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas P. S. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pagal sprendimą dėl išlaikymo priteisimo yra skolingas 2 862 Eur vaikų išlaikymo fondui ir antstoliui. Taikos sutartį pasirašė, nes neįvertino savo turtinės padėties. Darbo biržoje yra registruotas, pašalpos negauna. Neįgalumas jam nustatytas 2015 metais, tačiau nedarbingu ieškovas tapo anksčiau. Kai pasirašė taikos sutartį, ieškovas jau nedirbo. Nedirba ir dabar. Atsakovė iškarto po taikos sutarties sudarymo kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Sprendimas šiuo metu vykdomas priverstinai.
Atsiliepimas
2016-09-26 vykusio teismo posėdžio metu atsakovė V. S. palaikė atsiliepimą, jame nurodytais motyvais, su ieškiniu nesutinka. Papildomai nurodė, kad ieškovas iki 2010 metų dukrai išlaikymą mokėjo. Atsakovė taip pat turi neįgalumą, jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Atsakovė dirba valytoja. Ieškovas su vaikais nebendrauja. Jei ieškinys būtų patenkintas, ji netektų 57 Eur pajamų. Atsakovė pajamas sudaro 120-130 Eur darbo užmokestis, 101,26 Eur netekto darbingumo pensija. Dukrai yra reikalingos dermatologo paslaugos, ji lanko masažus, fizioterapiją, kuri šiuo metu jai atliekama nemokamai. Dukrai reikia tiesinti dantis. Nuo 2010 metų atsakovės sveikata taip pat pablogėjo. 2016 metų vasario mėnesį atsakovei nustatytas neįgalumas, kurį nustačius atsakovė buvo paprašyta palikti darbovietę. Jos pajamos buvo apie 350-450 Eur. Nepilnametės dukros poreikiai taip pat yra padidėję, nes jai reikia knygų, pratybų. 100 Eur atsakovė sumokėjo už dukros stovyklą. Atsakovė turto neturi. Ieškovas vairuoja, turi traktorių, augina gyvulius, ožkas, gamina sūrį.
2016-09-26 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. K., kuri parodė, kad ieškovas yra jos pusseserės vyras. Kartais pas ieškovą apsilanko. Jis augina vištas, karves. Padeda ieškovui šienu, bulvėmis, padovanoja pinigų. Ieškovui priklausanti žemės ūkio technika yra palūžusi. Jis skolinasi techniką arba arklį iš kaimynų. Ieškovas skundėsi, kad jam skauda ranką, nugarą, yra mačiusi įtvarus.
2016-09-26 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta V. B., kuri parodė, kad ieškovas yra jos kaimynas. Ieškovas pats gyvulių neturi, karvės yra registruotos sutuoktinės motinos vardu, tačiau ieškovas gyvena ūkiškai. Daržą padeda liudytojos sūnus suarti, bulves pasodinti, naudojasi jos traktoriumi. Matė, kad ieškovas sulinkęs vaikšto, teko vežti pas daktarus. Kaime darbo vietų nėra.
2016-09-26 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. S., kuri parodė, kad ieškovas yra jos pusbrolis. Nebendravo su ieškovu nuo to laiko, kai jis išsiskyrė su atsakove. Atsakovės būstas yra labai prastos kokybės, jį reikia remontuoti. Atsakovė serga sąnarių liga. Buvo sutikusi atsakovę kapinėse, ji skundėsi, kad sunku vaikščioti.
2016-09-26 vykusio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja T. K., kuri parodė, kad atsakovė jos dukra. Atsakovė turi sveikatos problemų, jai tinsta rankos ir kojos, sunkiai verčiasi. Atsakovės sveikata nuo 2010 metų vis blogėja. Nepilnametė A. S. turi problemų su kojomis ir stuburu. Anksčiau ieškovo sveikata buvo gera.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-722-127/2010 patvirtino P. S. ir V. S. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad tėvas P. S., įsipareigoja šalių nepilnametės dukters A. S., gim. 1999-02-06, išlaikymą nuo 2009-12-08 mokėti turtu ir papildomai mokamomis periodinėmis išmokomis, t.y. – priteisiant A. S. nuosavybės teise P. S. nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto/patalpos – kambario bendrabutyje, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir papildomai po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters A. S. vidurinės mokyklos baigimo.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) .
Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 str.). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai šalys taikos sutartimi susitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo (2010-05-17 sprendimu), iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis. Remiantis rašytine bylos medžiaga yra nustatyta, kad šiai dienai viena iš tuo metu nepilnamečių vaikų jau yra sulaukusi pilnametystės. Nepilnametė A. S. pilnametystės sulauks 2017-02-06, mokyklą baigs – 2018 metų pavasarį. Šalys susitarė, kad išlaikymas nepilnametei dukrai bus teikiamas iki ji baigs mokyklą. Į bylą pateikta Utenos rajono teritorinės darbo biržos Zarasų skyriaus pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių, pagal kurią matoma, kad ieškovas darbo biržoje buvo registruotas nuo 2010-03-22 iki 2011-07-20, nuo 2011-07-21 iki 2015-03-13 ir nuo 2016-02-26 iki šios dienos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2014-12-01 ir laikotarpiu nuo 2015-04-22 iki 2016-02-12 ieškovui buvo mokama netekto darbingumo pensija. Nuo 2015-02-12 iki 2016-02-11 ieškovui buvo nustatyta 40 procentų darbingumas. Vadinasi nuo to laiko, kai teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovas jau turėjo sveikatos problemų, tačiau savo valia sutiko nepilnametei dukrai teikti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atmestini atsakovo argumentai apie tai, kad jis neapskaičiavo savo turtinės padėties tuo metu, kai pasirašė taikos sutartį, kadangi jis buvo atstovaujamas advokatės Gitanos Gudaitės, t.y. profesionalaus teisininko. Teismas, tvirtindamas šalių taikos sutartį nenustatė, kad ji prieštarauja šalių interesams arba neatitinka jų valios. Ieškovas teigia, kad atsakovė iškarto po taikos sutarties pasirašymo priverstine tvarka pradėjo išlaikymo išieškojimą, pateikdama vykdomąjį raštą antstolei, todėl negalima teigti, kad gera valia ieškovas išlaikymo neteikė. Su tokiu argumentu sutikti negalima. Priešingai, jei antstolės paskaičiavimu 2016-01-01 dienai buvo susidaręs 1 515,96 Eur išlaikymo įsiskolinimas, tai tik patvirtina atsakovės argumentus apie tai, kad ieškovas prie nepilnametės dukros išlaikymo periodinėmis išmokomis nebuvo prisidėjęs. Į bylą taip pat yra pateiktos pažymos iš vaikų išlaikymo fondo, iš kurių akivaizdu, kad išlaikymo fondas nepilnametei A. S. išmokas moka nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio, kas tai pat patvirtina, kad ieškovas dukrai išlaikymo periodinėmis išmokomis nemokėjo. Ieškovas į bylą pateikė mokėjimo kvitus, pagal kuriuos matoma, kad jo sutuoktinė S. P. (su kuria santuoką sudarė 2009 metais) už ieškovą pervedė jo dukrai išlaikymą, tačiau mokėjimai buvo daryti itin retai (2015-12-30, 2016-01-31, 2010-09-10, 2010-08-11, 2010-06-12, t.y. per šešerius metus 5 kartus) ir vieną kartą iki šalių taikos sutarties sudarymo – 2010-02-17.
Analizuojant atsakovės turtinę padėtį taip pat yra nustatyta, kad atsakovė turi sveikatos problemų, jai nustatytas darbingumo lygis 55 procentai nuo 2016-02-26 iki 2017-02-25. Atsakovė, taip pat kaip ir ieškovas, turėjo palikti darbą, kuriame ilgus metus dirbo dėl sveikatos problemų. Šiuo metu atsakovė dirba valytoja pagal terminuotą darbo sutartį, jos darbo užmokestis sudaro apie 151 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovė gauna netekto darbingumo pensiją. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad jo negalima laikyti nusišalinusiu nuo dukros išlaikymo visiškai, kadangi dukrai buvo priteistas išlaikymas turtu, t.y. 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau išlaikymas nepilnametei dukrai yra reikalingas jau dabar, o ne kada nors ateityje, turint omeny, kad mergaitė jau pakankamai greitai sulauks pilnametystės ir baigs mokyklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametė šalių dukra pati dar negali išlaikyti jai paliktos buto dalies, negali savarankiškai susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir pan. Iš ieškovo priteista išlaikymo suma (apie 60 Eur), sunkiai padengia net jos būtinuosius fizinius poreikius, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo visiškai nušalinti ieškovą nuo periodinių išmokų mokėjimo dukrai.
Išanalizavus byloje esančius rašytiniu įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pasikeitimo ir sveikatos pablogėjimo, kadangi jo sveikata pablogėjo dar 2010 metais, tik pasirašius taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovas nėra visiškai nedarbingas, jis gali, kaip ir atsakovė, dirbti nepilnu etatu, taip pat susitvarkyti dokumentus, kad jam ir toliau būtų mokama netekto darbingumo pensija. Narinėjamu atveju, ieškovas sąmoningai nesiekia įsidarbinti pagal savo galimybes ir gauti pajamų. Visumoje, vertinant išlaikymą teikiančio tėvo turtinę padėtį, būtina atsižvelgti ne tik į faktinę išlaikymą privalančio teikti ieškovo turtinę padėtį, bet ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų tokias pajamas, iš kurių galėtų teikti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Ieškovas galėtų dėti pastangas darbo paieškai, o ne visą naštą perkelti vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametė dukra. Todėl panaikinus periodines išmoktas, tai visiškai neatitiktų nepilnametės šalių dukros interesų. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Pažymėtina, kad esant net menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nesiima pakankamų priemonių gauti didesnėms pajamoms, nepilnamečio vaiko poreikiai metams bėgant nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai A. S. arba apskritai ieškovo atleisti nuo periodinių išmokų mokėjimo, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Ieškovas P. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016-03-22 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2017-02-28.
Atsakovė V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-06 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų iki 2017-03-31.
Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.