- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-22
- Bylos Nr.
- 1-685-201/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01753-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- A. B., M. M.
- Kaltinamasis
- J. B., A. P., A. B.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė, Giedris Gildys
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, kaltinamųjų gynėjams advokatams Danguolei Žilinskienei, Evaldui Šuoriui, nukentėjusiesiems A. B., M. M., jų atstovui advokato padėjėjui Giedriui Gildžiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. B. (J. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) gelbėtoju, 2011-06-17 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas pagal LR BK 38 str.,
A. P. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., aukštojo išsilavinimo, dirbantis kapitono padėjėju kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 4 kurso studentas, 2011-06-17 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas pagal LR BK 38 str.,
kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B., A. P., A. B. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų bei sutrikdė viešąją tvarką, t.y.:
Jie, 2010-12-30 apie 01.30 val., veikdami bendrai su J. S., kurio atžvilgiu yra atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00146-13, viešoje vietoje, prie naktinio klubo „Piteris“, esančio Taikos pr. 39, Klaipėdos mieste, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusiuosius - J. B. ranka sudavė du kartus A. B. į galvą, šiam nugriuvus ant žemės, kartu su A. P., A. B. ir J. S., rankomis ir kojomis sudavė dar nemažiau kaip 14 smūgių į įvairias kūno vietas padarydami spiralinį kairės blauzdos abiejų kaulų lūžimą apatiniame trečdalyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pat metu J. B., veikdamas bendrai su A. P., A. B. ir J. S. sudavė M. M. į veidą, šiam nugriuvus ant žemės, kojomis bei rankomis sudavė dar nemažiau kaip 4 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami veido sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu J. B. A. P., A. B. ir J. S., veikdami bendrai grupėje, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, padarė M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad apie 23-23.30 val. bare atsisėdo prie staliuko. Pusbroliai pasakė, kad prie jų kabinėjasi. Iš tolo matė, kad vienas iš nukentėjusiųjų priėjo prie jų staliuko. Paskui prie jų buvo priėjęs apsaugos darbuotojas. Praėjo trys metai vis dėlto. Nelabai kreipė į tas muštynes dėmesį. Negirdėjo, ką sakė nukentėjusieji. Pusbroliai sakė, kad vadino juos mažamečiais (malalietkomis), sakė, ar aš tau skoloj, kad taip žiūri į mane. Buvo apie 10-15 minučių nuo to, kai apsaugos darbuotojai palydėjo nukentėjusiuosius ir jie visi išėjo parūkyti. Pagal vaizdo įrašą matėsi, kad jie išėjo parūkyti iš karto. Nematė, ar buvo nukentėjusieji tuo momentu išvesti. Jie buvo keturiese. Stovėjo lauke. 3-4 minutes, nukentėjusieji rengėsi. Nukentėjusieji apsižodžiavimą pradėjo. J. S. bandė nuvesti nukentėjusiuosius į šalį, kad išvengti konflikto. A. B. provokavo, rankas kišo prie veido. Apie 5-6 minutes buvo pasistumdymas, rankų kišimas. Pirmas trenkė J. B. A. B.. Po jo nebuvo, kad trenkė dar M. M.. Gal S. dar jam trenkė. Jis pats trenkė į veido sritį. Nežino, ar pataikė į nosį. Jis vieną kartą sudavė M. M. ir A. B. kelis kartus į veido sritį. Atsitrenkė abu į mašiną su A. B., nes jis bandė mušti A. B.. Jis stojau ginti A. B.. Su ranka trenkė į veido sritį A. B.. Mušamas A. B. pradėjo eiti atgal, abudu susikibę buvo ir makalavom rankom. A. B. jam irgi trenkė vieną kartą į veido sritį. Jis nesikreipė į medikus. Apsauginiai bandė skirti juos. A. B. bandė trenkti A. B., tai jis A. B. gynė, o apsauginiai jau buvo lauke. Apsikeitė smūgiais, kai apsaugos darbuotojas traukė A. B. nuo jo, tai tas nukrito ir galėjo sulaužyti koją. Negali pasakyti, kaip nukentėjusiajam koja lūžo. Nespyrė į koją, kojom nespardė, ne į kojas gal buvo keletas smūgių. Jie padarė žalą, bet su pareikšta suma nesutinka. Su Ligonių kasom atsikaitė. Bandė taikytis. J. B. sudavė gal du-tris smūgius rankomis M. M.. A. B. sudavė į nugaros sritį su kojom keturis kartus, ne daugiau bei su rankom buvo smūgiai į petį. J. S. A. B. sudavė ranka kelis kartus. Anksčiau nepažinojo nukentėjusiųjų, nevadinom jų „mentais“, tik vėliau, apklausos metu sužinojo, kad jie yra pareigūnai. Matė iš tolo, kaip nukentėjusysis rankomis mojavo prie staliuko atėjęs. Būtų nukentėjusiems atlyginę žalą, jei nebūtų tokios kosminės sumos. Norėjo taikytis, atsiprašė nukentėjusiųjų. Nuo apsižodžiavimo lauke iki pirmo smūgio praėjo apie penkios minutės. Buvo išgėrę, bet nebuvo girti. Išėjo į lauką parūkyti. Gal šalta buvo, gal ruošėsi išeiti, nežino, dėl ko pasiėmė striukes. Nukentėjusieji kėlė akivaizdų pavojų, buvo agresyvūs žodžiais. Jie stovėjo, ramiai rūkė. Du kartus nukrito A. B.. Nebuvo tai piktybinės muštynes. Nebuvo iš chuliganiškų paskatų. Juos nukentėjusieji provokavo, įžūliai elgėsi, keiksmažodžius vartojo. A. B. spyrė keletą kartų A. B. į nugaros sritį.
Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad buvo su J. S., A.bei J. B., sėdėjo prie staliuko. Staliukas buvo 15 metrų nuo baro, kur buvo nukentėjusieji. Tuo metu, kai atėjo A. B., prie staliuko sėdėjo jis ir brolis. A. B. pasakė, kad nekaip į jį pažiūrėjo, sakė, ar skoloj yra jiems, vadino „malalietkomis“ ir panašiai. Jis pasakė, kad pirmą kartą mato, kokia dar skola. Atėjo apsauginis, pamatė, kad yra konfliktas ir nuvedė A. B.. Atėjusiam A. P. jis papasakojo, kas buvo. Visi keturi išėjo į lauką parūkyti. Išėjo M. M. su A. B.. Vėl buvo žodžiai, buvo agresyvūs nukentėjusieji. Žodis po žodžio, A. B. pradėjo stumdytis, pradėjo mojuoti rankomis. Prasidėjo muštynės. Jis trenkė A. B. pirmas, paskui A. P. trenkė M. M.. Nukentėjusieji buvo labai girti. M. M. krito, įsitrenkė į jį (J. B.). Davė keletą smūgių, jis krito, tada dar keletą smūgių davė. Vieną smūgį A. B. sudavė, porą smūgių M. M.. Nosį M. M., sulaužė A. P.. Jis žiūrėjo video medžiagą. Nežino, kas A. B. sužalojimus padarė, jis pats smūgį davė į veidą. Aleksandras ir J. S. mušė toliau A. B.. Jie išėjo iš baro parūkyti, nenorėjo muštis. Mano, kad A. B. išprovokavo, jis norėjo duoti jam per veidą, jį stūmė ir mojavo rankomis. Gera reakcija jį apsaugojo, pasitraukė, todėl jis nepataikė. Jis pats tik vieną kartą davė į veidą. Nesudavė keturiolikos smūgių. Tiek smūgių nepripažįsta, kad į koją mušė taip pat nepripažįsta. Gal pats A. B. koją pasisuko. Apsauginis išėjo ir bandė patraukti A. B. nuo A. P.. Smūgio į koją nebuvo. Kažkaip išsivertė ir susilaužė koją. Video medžiagoje matosi, kad skyrė apsaugos darbuotojas. Mušė M. M. kumščiais į nugarą, nespardė, stengėsi į veidą nemušti. Nukentėjusysis nugriuvo, kai apsaugos darbuotojas traukė vieną nuo kito. Kai nugriuvo, negalėjo atsistoti, vieną kartą griuvo A. B. ir po to niekas jo nemušė. Siūlė nukentėjusiesiems susitaikyti. Pripažino, kad padarė žalą. Jos nesumokėjo, nes prašo didelės sumos. Nesiekė išvengti atsakomybės. Nenormalu, kai baro klientas mosuoja prieš veidą. Suprato, kad nukentėjusieji norėjo prie mūsų prisikabinti. A. B. nukrito du kartus. Nuo jo smūgio pirmą kartą krito, paskui atsistojo, pradėjo muštynes ir nukrito antrą kartą ir jau negalėjo atsistoti. Ieškinių nepripažįsta. Žala padaryta, bet ne tokia didelė. Išėjus į lauką konfliktą pradėjo kelti nukentėjusieji.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad gruodžio pabaigoje keturiese klube buvo. Nebuvo chuliganiškų veiksmų. Nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos. Prie staliuko buvo priėjęs A. B.. Atstumas tarp jų buvo 10-15 metrų, kaip jie galėjo pavadinti juos „mentais“. A. B. buvo prie jų priėjęs, sakė jam „malalietka“, ką broliui sakė, negirdėjo. Prie jų A. B. stovėjo keletą sekundžių. Apsaugos darbuotojas priėjo prie jų ir paprašė, kad jie išeitų. Nukentėjusieji išėjo. Jie visi keturi išėjo parūkyti. Išėjo A. B. ir M. M.. Jis norėjo prieiti ir paklausti, kodėl „malalietka“. Paskui S. išnešė striukes, buvo žiema. Priėjo su S. prie M. M.. Jo brolis stovėjo už jo. Atsisukęs, pamatė, kad A. B. kiša rankas prie brolio veido. Jam tai nepatiko. Priėjo paklausti, jį nukentėjusysis pastūmė. Pradėjo stumdytis. Brolis davė A. B. į veidą pirmas. Pirmas A. B. jį stumdė. Jis priėjo, o A. B. jį pastūmė mane. Jis pats mušė A. B., kai jis gulėjo, keletą kartų į nugarą iš kojos spyrė į veido sritį, į petį. J. S. paguldė A. B. prie įėjimo. Spyriai buvo penki, ranka irgi apie penki smūgiai. Nukentėjusieji vadino juos negražiai. Taip gavosi, kad mušė gulintį. A. P. buvo šalia, negali tiksliai pasakyti, ką jis darė. Brolis buvo šalia su A. P., gal su M. M. kalbėjo, gal mušė, ji nematė. Apsaugos darbuotojai išėjo, kai baigė muštis, kai jau A. B. gulėjo. Apsaugos darbuotojai patraukė juos nuo nukentėjusiųjų. Jie nuėjo į šalį. A. B., kai stojosi ant kojų, bandė vėl duoti į galvą, vieną kartą pataikė. Apsaugos darbuotojas buvo šalia. Dėl ieškinio iš dalies sutinka, tik suma per didelė. Nežino, ar buvo pašalinių aplink. Bandė taikytis su nukentėjusiaisiais, bet jie sakė, kad nieko jiems nesakėm.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2010-12-30 apie 00.00 val. su draugu M. M. nuėjo į naktinį klubą „Piteris“. Būnant klube, keturi jiems nepažįstami jaunuoliai replikavo jų atžvilgiu, juos vadindami „mentais“. Tarp minėtų vaikinų ir A. B. kilo žodinis konfliktas. Minėtų vaikinų jis nepažinojo. Maždaug 01.30 val. abu su M. M. išėjo iš klubo, nes apsaugos darbuotojas jiems tai pasiūlė, kad nekiltų didesnis konfliktas tarp jų ir minėtų vaikinų. Išėję iš klubo, jie stovėjo prie įėjimo į klubo patalpas, netrukus išėjo iš klubo ir minėti keturi vaikinai. Netrukus jis pajuto smūgį, nuo kurio pargriuvo ant žemės, gulėdamas užsidengė galvą rankomis, nes buvo spardomas. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių nežino. Po smūgių prarado sąmonę, kai atgavo sąmonę, šalia stovėjo klubo apsaugos darbuotojas. Norėjo atsikelti, tačiau negalėjo, jam buvo sulaužyta koja. Apsaugos darbuotojas iškvietė GPM ir jis kartu su M. M. nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Kai buvo mušamas, jis (A. B.) nematė, kur tuo metu buvo M. M.. Nuo smūgių jis nugriuvo, po to buvo mušamas rankomis ir kojomis ne nemažiau kaip 6 kartus į įvairias kūno vietas. Po smūgių bandė keltis, tačiau nespėjus atsikelti, vaikinai vėl puolė ir visi sudavė rankomis ir kojomis dar nemažiau kaip 8 smūgius į įvairias kūno vietas. Po šių smūgių vėl bandant įsikibus į šalia esantį automobilį atsistoti, to padaryti nebegalėjo, nes pajuto ir pamatė, kad lūžusi koja. Lankydamasis internete socialiniame tinklapyje „Face buke“, 2012 m. liepos 9 d. žiūrėjo A. P. anketą, kurioje tarp jo draugų rado asmenį „Ž. Ž.“, jį atpažino, kad tai yra tas pats asmuo, kuris dalyvavo kartu su A. P., kuomet buvo sužalotas prie naktinio klubo „Piteris“. „Ž. Ž.“ slapyvardžiu pasivadinęs asmuo, jam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius koja ir du smūgius kumščiu į veido sritį. Minėto asmens anketinių duomenų nežino, tinklapyje rado informaciją, kad minėtas asmuo dirba skęstančiųjų gelbėjimo tarnyboje. 2012-07-13 nuvykęs į „Gelbėjimo stotį“ Gluosnių skersgatvyje, ten sutiktam darbuotojui parodė minėto asmens fotonuotrauką, kurią išsiėmė iš internetinio tinklapio. Gelbėjimo stoties darbuotojas pasakė, kad žino, jog šis vaikinas, kuris yra fotonuotraukoje, dirba gelbėtoju.
Iš 2012-02-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti kaip nukentėjusysis A. B. atpažįsta A. P. kaip asmenį, kuris įvykio metu sudavė jam kumščių į veidą bei spardė kojomis (I t., b.l. 37-41).
Iš specialisto išvados Nr. G 206/11 (03) matyti, kad dėl kaltinime paminėtų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam A. B. buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 15-16)
Nukentėjusysis M. M. parodė, kad 2010-12-30 apie 00.00 val. su draugu A. B. nuėjo į naktinį klubą „Piteris“. Jam ir draugui būnant klube, 4 jiems nepažįstami jaunuoliai replikavo jų atžvilgiu juos vadindami „Mentai“. Tarp minėtų vaikinų ir jų kilo žodinis konfliktas klube. Minėtų vaikinų nei jis nei A. B. nepažinojo. Iš kur minėti vaikinai žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai, nežino. 01.30 val. jis su A. B. išėjo iš klubo, nes apsaugos darbuotojas jiems tai pasiūlė, kad nekiltų didesnis konfliktas tarp jų ir minėtų vaikinų. Išėję iš klubo, jie stovėjo prie įėjimo į klubą ir laukė kol privažiuos taksi, netrukus išėjo iš klubo ir minėti vaikinai. Jie visi tarpusavyje kažką kalbėjo, prisimena, kad vaikinai kalbėjo apie tai, kad jie yra „Mentai“ ir juos reikia mušti. Jis stengėsi išvengti konflikto vaikinais. Netrukus vienas iš jų sudavė jam smūgį į veido sritį, nuo kurio pargriuvo ant žemės, gulėdamas užsidengė galvą rankomis, nes buvo spardomas. Matė, kaip kiti vaikinai stovėjo prie A. B. ir pradėjo jį mušti. Keliese spardė - jis nematė. Jis po smūgių prarado sąmonę, kai atgavo sąmonę šalia stovėjo GPM automobilis. A. B. gulėjo toliau nuo įėjimo į klubą tarp automobilių ir girdėjo kaip jis šaukia, kad skauda sulaužyta koja. Jis kartu su A. B. buvo nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Pirmas smūgis buvo suduotas tiesiai į nosį. Po smūgio nugriuvo ant žemės ir pajuto, kad prie jo priėjo dar ir kiti vaikinai, ir jie visi pradėjo mušti kojomis ir kumščiais. Jam gulint, suduota nemažiau kaip 4 smūgiai į įvairias kūno vietas. Atsistojęs ir pamatęs toliau stovintį greitosios pagalbos automobilį bei policijos automobilius, pradėjo link jų bėgti.
Iš 2012-02-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti kaip nukentėjusysis M. M. atpažįsta A. P. kaip asmenį, kuris įvykio metu, kartu su kitais 3 vaikinais jį sumušė ( I t., b.l. 56-59).
Iš specialisto išvados Nr. G 207/11 (03) matyti, kad dėl kaltinime paminėtų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam M. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 19-20).
Liudytojas D. S. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėnesį, dirbant greitojo reagavimo ekipaže ir būnant naktiniame bare „Piteris“, įvyko konfliktas tarp dviejų policijos pareigūnų ir keturių vaikinų, kurių nepažinojo. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas nežino. Abi pusės matėsi, kad buvo išgėrę, bet policijos pareigūnai išgėrę buvo daugiau. Jis su kolega T. G. policijos pareigūnus išlydėjo iš baro, rūbinėje jie pasiėmė rūbus ir išėjo į lauką. Tada jis su T. G. pakilo į viršų, netrukus kažkas pasakė, kad lauke vyksta muštynės. Nusileidę į apačią, pamatė kaip tarp minėtų dviejų policijos pareigūnų ir tų pačių keturių vaikinų vyksta muštynės. Konkrečiai pasakyti kas kokius kam smūgius sudavė, jis nepamena. Išskyrus konfliktuojančias puses, jis prisimena, kad policijos pareigūnai atsisakė, kad būtų iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Keturi vaikinai juos sumušę, kažkur dingo. Matė, kad pareigūnai yra stipriai sumušti, jiems vis tiek buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ir policija. Iš tų keturių vaikinų įsidėmėjo tik vieną vaikiną, kuris 2011 m. gruodžio 20 d. vėl atėjo į naktinį barą „Piteris“ ir tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė.
Kaltinamieji kaltę pripažino tik iš dalies, neigdami nukentėjusiesiems suduotų smūgių skaičių, pripažino, kad sumušė nukentėjusiuosius, tačiau nei vienas iš jų nesudavė smūgių A. B. į kojas, taip padarydami dėl kojos kaulo lūžio pastarajam nesunkų kūno sužalojimą. Tvirtina, kad patys nukentėjusieji išprovokavo konfliktą.
Kaip matyti iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, nukentėjusiųjų parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, todėl teismas laiko juos patikimais. Be to, nukentėjusiųjų nuoseklius parodymus patvirtina ir kiti įrodymai – specialistų išvados, parodymų atpažinti pagal fotonuotraukas protokolai, liudytojo parodymai, kompaktinio disko įrašai.
Iš 2011-01-13 apžiūros protokolo matyti, kaip buvo atlikta kompaktinio disko, kuris buvo paimtas iš naktinio klubo – „Piteris“ darbuotojo, apžiūra ir jos metu matyti, kaip kaltinamieji sumušė nukentėjusiuosius bei padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus (I t., b.l. 10-11).
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 87-19, t. 1), A. P. parodė, kad vienam iš vaikinų kumščiu trenkė veidą, vėliau tam pačiam vaikinui dar kelis kartus, nemažiau 2 kartus sudavė smūgius. Girdėjo, kaip vaikinas, kuriam buvo sulaužyta koja, šaukė, kad jam lūžo koja. Tada iš klubo išėjo apsaugos darbuotojai, kurie jam ir jo draugams liepė pasitraukti ir jie iškvietė greitąją pagalbą bei policiją.
A. P. tvirtina parodymus iš dalies pakeitęs, kai peržiūrėjo paimtus įrašus iš baro. Minėti įrašai neatitinka jų apžiūros protokolui bei aprašymui.
Teisiamajame posėdyje peržiūrėjus kompaktinį diską su įrašais, nustatyta, kad jų įrašai atitinka apžiūros protokolas surašytoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta. Kaltinamieji tvirtina, kad būtent nukentėjusieji patys išprovokavo konfliktą. Ta aplinkybė, kai baro viduje nukentėjusysis A. B. priėjo prie stalelio, prie kurio sėdėjo kaltinamieji, paklausė, kodėl jie pastarųjų vadinami „mentais“, negali būti vada lauke pašalinių asmenų akivaizdoje vykusiems veiksmams įvardinti juos kaip asmeninius nesutarimus su nukentėjusiaisiais.
Kaltinamieji viešoje vietoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusiuosius, suvokdami, kad šiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiųjų sveikatai, realiai numatė, kad gali sužaloti, ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 2 d. 8 p. kadangi A. B. padarytas nesunkus kūnu sužalojimas M. M. nežymus kūno sužalojimas dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe.
Sprendžiant atsakomybės klausimą, būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, jog padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, į kaltinamųjų asmenybes – A. P. anksčiau neteistas, dirba, atlygino Ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį. A. B. ir J. B. anksčiau neteisti, tačiau atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius.
Įvertinus minėtas teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems neilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, kurios bendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., esant idealiajai sutapčiai, apėmimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. atlygino pareikštą Ligonių kasų civilinį ieškinį, jam skirtina mažesnė laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jų atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - kaltinamiesiems panaikintina.
Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį 2722,94 Lt turtinei žalai atlyginti bei 34 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą prašo priteisti iš visų trijų kaltinamųjų solidariai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 1010,87 Lt sudaro kelionės pas medikus (gydymas, konsultavimasis, tyrimai), 1712,07 Lt sudaro nedarbingumo metu negautos pajamos. Neturtinė žala padaryta dėl kūno sužalojimo, kurio metu patyrė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus.
Nukentėjusysis M. M. pareiškė 4 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį prašo priteisti solidariai iš visų trijų kaltinamųjų. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo sužalota jo sveikata, dėl ko patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus.
Be to, A. B. bei M. M. prašo priteisti iš kaltinamųjų po 600 Lt patirtų išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
A. B. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti dėl 1010,87 Lt kelionių pas medikus išlaidų (gydymas, konsultavimasis, tyrimai) įrodytas pateiktais dokumentais, pilnai tenkintinas. Jo pareikštas civilinis ieškinys dėl negautų pajamų netenkintinas, kadangi toks ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nelygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms.
Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų patirtą emocinę traumą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, bet į kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Nukentėjusioje M. M. prašoma priteisti neturtinė žala ne visiškai adekvati nusikaltimu padarytoms pasekmėms, tenkintina iš dalies, jam priteistina 4000 Lt suma. A. B. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, nusikalstamų veikų padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamųjų interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. A. B. priteistina 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Norėdami apginti savo interesus, nukentėjusieji sudarė sutartį su advokato padėjėju, todėl priteistinos ir išlaidos, turėtos dėl jo atstovavimo – po 600 Lt kiekvienam, kadangi išlaidos pagrįstos ir įrodytos teismui pateiktais dokumentais.
CD diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305 str., 307 str.;
nusprendė:
A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimą trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą keturiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. B. (J. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimą trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimą trims mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. P., J. B. ir A. B. panaikinti.
Priteisti iš A. P. J. B. ir A. B. solidariai 4000 (keturis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo M. M., 8 000 (aštuonis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo, 1010,87 Lt turtinės žalos atlyginimo A. B..
Priteisti iš A. P. J. B. ir A. B. solidariai advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų M. M. bei A. B., po 600 Lt kiekvienam.
CD diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį apylinkės teismą.