- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1521-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05207-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Land and sea forwarding“
- Ieškovas
- UAB „Revero group“
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Land and sea forwarding“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Revero group“ ieškinį atsakovui UAB „Land and sea forwarding“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – UAB „Transportera“, teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5524,48 Lt už krovinio pervežimą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. su atsakovu sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 00409-2/2012-09-07 (toliau – Sutartis) pervežti krovinį maršrutu Belgija (Antverpenas) – Lietuva (Kaunas). Sutartyje buvo nustatyta pervežimo kaina 1600 EUR (5524,48 Lt). Ieškovas vežimui atlikti pasisamdė tretįjį asmenį. Krovinys buvo vežamas pagal tris atskirus CMR važtaraščius: Nr. FEB79265478, Nr. FEB79265479, Nr. FEB79265480. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo pateikė transporto priemonę pakrovimui Sutartyje nurodytu laiku, 2012 m. rugsėjo 10 d. Krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, UAB „Transportera“ vairuotojui buvo įteikti CMR važtaraščiai ir kiti su krovinio pervežimu susiję dokumentai. Pakrauto krovinio vietų skaičius atitiko CMR važtaraštyje nurodyto krovinio duomenis. Ieškovas pažymėjo, kad nuo to momento, kai vežėjas priėmęs krovinį pasirašo CMR važtaraštyje, pradeda galioti jo atsakomybė už krovinį ir jo pristatymą į paskirties vietą. Todėl, po to, kai 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo pakrautas CMR važtaraštyje nurodytas krovinys, perduoti minėti CMR važtaraščiai, vežėjas privalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtas prievoles, t.y. pristatyti laiku krovinį į paskirties vietą. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonei su kroviniu nuvažiavus nuo pakrovimo vietos 215 km, atsakovo darbuotojas telefonu pranešė, kad tikriausiai reikės grįžti į pasikrovimo vietą. Atsakovas buvo informuotas apie grįžimo išlaidų atlyginimą bei galimą vėlavimą pristatyti krovinį į iškrovimo vietą. Atsakovo darbuotojas paprašė palaukti nurodymų. Vežimas buvo sustabdytas. Transporto priemonė stovėjo ir laukė raštiškų nurodymų, susijusių su krovinio pervežimu, nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. 14:06 val. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. 8:43 val., t.y. daugiau nei 18 valandų. Kadangi jokių nurodymų iš atsakovo nebuvo gauta, vežėjas toliau vykdė vežimą ir automobilis su kroviniu laiku, t.y. 2012 m. rugsėjo 13 d., atvyko į iškrovimo vietą. Už atliktą krovinio pervežimą ieškovas atsakovui pateikė 2012 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RGS 000138 5524,48 Lt sumai, kurią atsakovas turėjo apmokėti per 20 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neapmoka minėtos sąskaitos, motyvuodamas tuo, kad ieškovo pateiktos transporto priemonės vairuotojas išvyko iš krovinio pakrovimo vietos neturėdamas atsakovo leidimo. Dėl šios priežasties atsakovas turėjo 5524,48 Lt išlaidų, nes dalis krovinio grąžinta į pakrovimo vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad neginčija Sutarties sudarymo fakto. Nurodė, kad ieškovas transporto priemonę į krovinio pakrovimo vietą pateikė laiku, tačiau nepakluso atsakovo darbuotojų žodiniam ir rašytiniam nurodymui neišvykti iš pakrovimo vietos. Tokiais veiksmais vežėjas sukėlė neigiamų pasekmių ieškovui: reikėjo samdyti kitą vežėją ir dalį krovinio grąžinti atgal į pakrovimo vietą. Teigė, kad už šias paslaugas atsakovas sumokėjo 5524,48 Lt. (b.l. 38-39).
Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus (b.l. 45). Pateikė atvykimo į posėdį išlaidų patvirtinimą ir prašė jas atlyginti (b.l. 74-80).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Land and sea forwarding“ ieškovo UAB „Revero group“ naudai 5524,48 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (5524,48 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo (2013 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas konstatavo, kad siuntėjas turi pareigą pasirūpinti keičiant vežimo sąlygas, vežėjui turi būti duodami savalaikiai ir aiškūs nurodymai. Ieškovas įrodė, jog jis gavo nurodymą išvykti iš pakrovimo vietos, jei krovinys pilnai pakrautas. Įvertinus pateiktus Skype pokalbius, teismas nenustatė, kad atsakovas vėlesnius nurodymus būtų davęs po keleto minučių, kaip teigė teismo posėdžio metu, nes visi vėlesni pokalbiai užfiksuoti 12:36:48, t.y. praėjus apie 2 val., nuo nurodymo neišvykti, kas patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens teigiamas aplinkybes apie tai, kad transportas spėjo pakankamai nutolti nuo pasikrovimo vietos. Teismo nuomone, ieškovo argumentai apie tai, kad ieškovas laikėsi atsakovo (siuntėjo) instrukcijų tiek, kiek jų vykdymas buvo įmanomas, pagrįsti ir įrodyti. Taip pat nustatyta, kad atsakovo nurodymo – grįžti ir iškrauti krovinį, vykdymas, pažeistų net tik atsakovo, kaip vežėjo, bet ir kitų krovinių siuntėjų interesus, nes iš Skype susirašinėjimų darytina išvada, jog atsakovas nepasiūlė ieškovui atlyginti grįžimo išlaidas, o trečiojo asmens automobilio jau laukė kiti siuntėjai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Jis prašo panaikinti dalį pirmosios instancijos sprendimo ir priimti naują – ieškinį patenkinti iš dalies – mažinant ieškovo reikalaujamą sumą 2172,50 Lt. Apeliantas nurodė:
1) teismas netinkamai interpretavo aplinkybę, kad UAB „Revero group“ tinkamai vykdė užsakymo sutartį. Šiuo atveju UAB „Land and sea forwarding“ iškilo keblumų su užsakovu dėl konkretaus krovinio kiekio, o ne dėl to, ar Krovinį apskritai reikės vežti, ar ne. UAB „Land and sea forwarding“ užsakovas pakeitė chemijos palečių skaičių, dėl ko UAB „Revero group“ reikėjo palaukt kol bus padaryti pakeitimai, to buvo ir prašyta, tačiau UAB „Revero group“ savavališkai išvažiavo iš pakrovimo vietos ir pradėjo vykdyti sutartį.
2) dėl krovinio kiekio pakeitimo UAB „Revero group“ jokių finansinių nuostolių patyrusi nebūtų, t.y. vežimo kaina buvo sutarta ir ji nebūtų kitusi, o siuntėjui ir užsakovui pakitęs krovinio kiekis turėjo esminės reikšmės. Nuostolius šiuo atveju patyrė vienintelė UAB „Land and sea forwarding“ , kuriai teko samdyti kitą vežėją (UAB „Mastaklės“), kuri grąžino dalį krovinio (patirtos išlaidos - 2172,50 Lt (520 EUR).
3) byloje yra pateiktas susirašinėjimas Skype, kur akivaizdžiai nurodyta, kad UAB „Land and sea forwarding“ darbuotoja neleido išvažiuoti iš pasikrovimo vietos. Žodžių „stop, palaukite, tegul neišvažiuoja kol kas iš pakrovimo vietos“ negalima interpretuoti jokiomis aplinkybėmis. Faktas tas, kad nebuvo leista išvykti, o vežėjas vis tiek išvažiavo.
4) vadovaujantis CMR konvencijos 12 str. vežėjas, neįvykdęs instrukcijų, kurios jam buvo duotos atsako prieš asmenį, turintį teisę pateikti pretenzijas už padarytus nuostolius. Tai yra neginčijama nuostata. Šiuo atveju Ieškovas privalo atsakyti UAB „Land and Sea Forwarding“ už duotų instrukcijų - neišvykti iš pakrovimo vietos - nevykdymą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Transportera“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė, jog liudytojas V. K., kuris dirbo ieškovo įmonėje ginčo metu bei trečiojo asmens darbuotoja A. S. teismo proceso metu paliudijo, jog atsakovo vadybininkės prašė automobilio vairuotojo palaukti 10 minučių. Tačiau automobilis krovinio pakrovimo vietoje laukė daugiau kaip 2 valandas, bet jokių tolimesnių nurodymų dėl krovinio pervežimo taip ir negavo. Automobiliui iš pakrovimo vietos nuvažiavus apie 200 km, ieškovo atstovo prašymu automobilis dar kartą buvo sustabdytas bei prastovėjo apie 18 val., laukdamas nurodymų dėl krovinio pervežimo ar reikalavimo grįžti į pakrovimo vietą. Tačiau automobilio vairuotojas nesulaukęs jokių nurodymų toliau vykdė krovinio gabenimą ir kurį įvykdė tinkamai. UAB „Transportera“ visiškai sutinka su teismo sprendime nurodytu motyvu, jog krovinio siuntėjas privalėjo pasirūpinti, jog keičiant vežimo sąlygas, vežėjui būtų duodami savalaikiai ir aiškūs nurodymai, ką šiuo atveju atsakovas per 20 valandų (2 val. prastova pakrovimo vietoje ir 18 valandų - kelyje) turėjo visas galimybes tai padaryti. UAB „Transportera“ visiškai sutinka su sprendime nurodyta teismo išvada, jog ieškovas laikėsi atsakovo (siuntėjo) instrukcijų tiek, kiek jų vykdymas buvo įmanomas, o apeliaciniame skunde nurodyti galimai atsakovo patirti nuostoliai susidarė dėl jo paties kaltės ir/ar neveikimo.
Ieškovas atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Byloje yra kilęs ginčas dėl tinkamo sutarties įvykdymo, dėl tinkamo atsiskaitymo už pateiktas prekes.
CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui.
Ginčas nagrinėtinas pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas. CMR konvencijoje reglamentuojamos vežėjo ir siuntėjo pareigos. Konvencijos nuostatų prasme vežėjo atsakomybė už krovinį prasideda nuo to momento, kai jis priėmė krovinį vežti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal šalių sudarytą krovinio vežimo sutartį laikytina, kad UAB „Land and sea forwarding“ yra krovinio siuntėjas, o UAB „Revero group“ yra vežėjas. Trečiasis asmuo UAB „Transportera“ – faktinis vežėjas. Pagal Konvencijos 8 straipsnio nuostatas vežėjas priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Konvencijos 17 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vežėjas laiku pateikė transporto priemonę bei pasitikrino pakrauto krovinio atitikimą važtaraščiuose ir sutartyje nurodytam kroviniui, t.y. pakrovus 21 paletę užsakymo lape bei CMR važtaraščiuose nurodyto krovinio, trečiojo asmens vairuotojas buvo pasirengęs vykdyti krovinio vežimą.
CMR konvencijos 12 straipsnio 1 punkte numatyta, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Šio Konvencijos straipsnio 5 d. b punkte įtvirtinta, kad kroviniu vežėjas disponuoja laikydamasis siuntėjo instrukcijų, jeigu jų vykdymas yra įmanomas. Taip pat nustatyta, kad jų vykdymas neturi pažeisti normalios vežėjo įmonės darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siuntėjams ir gavėjams. Iš šalių pateiktų susirašinėjimų kompiuterine programa Skype nustatyta, kad Atsakovas davė nurodymą stabdyti krovinio vežimą 12:56:57 ir paaiškino, kad tolimesnės vežimo sąlygos paaiškės valandos bėgyje (b.l. 94, 13:56:57; 14:00:32). Ieškovas nurodė stabdyti vežimą 12:57:11 (b.l. 81). Byloje pateiktos automobilio judėjimo ataskaita patvirtina, kad automobilis stovėjo nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. 14:06 val. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. 8:43 val., t.y. daugiau nei 18 val. (b.l.27-29). Iš Skypo pokalbių nustatyta, kad atsakovas per tą laiką nedavė ieškovui jokių nurodymų dėl vežimo sąlygų pakeitimo (b.l. 82, 94).
Byloje taip pat nustatyta, kad siuntėjas davė nurodymą ieškovo transportui išvykti iš pakrovimo vietos, tačiau vėliau buvo duoti kitokie nurodymai. Šalių pozicijos, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, susijusios su laiko tarpu tarp nurodymo išvykti ir vėlesniais nurodymais, skiriasi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo nurodyta išvykti, tačiau po keleto minučių iškilus neaiškumams dėl krovinio dokumentų buvo prašoma laukti 10 minučių. Tačiau nurodymų nebuvo duota daugiau nei valandą laiko. Vežėjas, negavęs papildomų, aiškių nurodymų, ėmėsi vykdyti sutartines prievoles. Ieškovas teigė, kad gavus nurodymą išvykti, tai ir buvo padaryta, o kitos alternatyvos buvo pasiūlytos jau pakankamai nutolus transporto priemonei nuo pakrovimo vietos ir nebuvo galimybės grįžti, nepatiriant nuostolių. Atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų pagrįsti aplinkybei, kad ieškovui buvo nurodyta krovinį grąžinti į pakrovimo vietą ir suderintas patirtų nuostolių padengimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įrodė, jog jis gavo nurodymą išvykti iš pakrovimo vietos, jei krovinys pilnai pakrautas. Atitinkamai atmesti, kaip nepgrįsti, apelianto argumentai dėl sprendimo dalies pakeitimo mažinant priteistos sumos dydį 2172,50 Lt.
Prievolės šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti 5524,48 Lt skolos yra pagrįstas, todėl pagrįstai buvo patenkintinas.
Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas(CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.