- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- M1-854-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44679-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti medicinines priverčiamąsias priemones M. M. (M. M.) gynėjui advokatui Dariui Novikui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo M. M. (M. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., LR pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., deklaruota gyv. vieta ten pat, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (II grupės invalidas), teistas, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M.sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2018-09-14 apie 22.40 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,85 ‰ neblaivumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – tėvą M. M. (M. M.), tai yra tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nutempė M. M. nuo lovos ir gulinčiam tėvui M. M. smogė vieną kartą kumščiu į nosį bei kartą kumščiu į galvą, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą.
Aplinkybės, susijusios su padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją padariusiu asmeniu grindžiamos šiais įrodymais:
Šalies argumentai
L. M. O. posėdžio metu paaiškino, jog buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į namą, sūnus gulėjo ant lovos kitame kambaryje, o tėvas buvo name ir smurtautojo motina. Tėvas nurodė, kad sūnus jį sumušė. Ant krumplių buvo švieži įdrėskimai. Iškvietimai būdavo ne kartą, dėl smurto. Buvo matomas kraujas ant krumplių bei įdrėskimai negalėjo būti ilgiau nei dienos, nes nesudžiūvę dar buvo. Nukentėjusysis visą laiką rodė į veido sritį, į smakrą, minėjo, kad sūnus jam trenkė.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų M. O. parodymų matyti, jog ikikteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. O. ( M. O. ) parodė, jog 2018-09-14 dirbo pagal patvirtiną grafiką. Tiksliai įvykio, 2018-09-14 apie 22.40 val. vykusio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) aplinkybių neprisimena. Taip pat negali tiksliai pasakyti su kuo dirbo. Visas įvykio aplinkybės nurodė tarnybiniame pranešime, prašo juo vadovautis. Kiek atsimena, girtas sūnus smurtavo prieš savo tėvą. Ar tėvas buvo neblaivus, negali pasakyti. Tėvas buvo susijaudinęs, ką aiškino, neprisimena. Taip pat neprisimenu ką aiškino įtariamasis. Nieko parodyti negali. (b. l. 57)
Liudytojas D. B. posėdžio metu paaiškino, jog nuvykus į vietą, juos pasitiko tėvas, kiek atsimena lyg ir kruvinas buvo, matėsi kažkokie sužalojimai. Paaiškino, kad sūnus jį sumušė, lyg ir nurodė, jog ne pirmą kartą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, jog daugiau neturi kuo papildyti.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo D. B. parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. B. parodė, jog 2018-09-14 – 2018-09-15 dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką, vyko į įvykį, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.. Kiek atsimena, namuose juos pasitiko pareiškėjas. Buvo nustatyta, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini)., būdamas neblaivus, be jokios priežasties sumušė savo neįgalų tėvą M. M., gim. (duomenys neskelbtini) M. M. atsisakė rašyti pareiškimą dėl sūnaus veiksmų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pagal faktą, nustačius smurto artimoje aplinkoje aplinkybes. Pas nukentėjusį matėsi, kad jo kairė veido pusė sumušta, ant kairės ausies buvo matyti žaizda su sukrešėjusiu krauju. Geltonos spalvos megztinis išteptas raudonos spalvos dėmėmis. Kraujas matėsi ant grindų prie lovos. Nukentėjusysis buvo neįgalius, nevaldė kairės pusės kūno, sunkiai judėjo. Pasakodamas įvykio aplinkybes verkė ir buvo susijaudinęs, tačiau visą laiką kartojo, kad sūnui jokių pretenzijų neturi. Nukentėjusysis buvo blaivus. Jis pastarąjį apklausė apie įvykio aplinkybės. Sūnus, kai jis atvyko į vietą, jau buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą. Name buvo moteris, kurį miegojo, jiems būnant name, net neatsikėlė (b. l. 59-60).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo M. M. apklausos protokolų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis parodė, jog gyvena kartu su savo žmona ir sūnumi M. M., gim. (duomenys neskelbtini) Sūnus dažnai vartojo alkoholį, o išgėręs būna neadekvatus ir agresyvus. Sūnus vieną kartą gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. 2018-09-14 apie 22.40 val., jis gulėjo savo lovoje, ir į namus grįžo girtas sūnus, kuris priėjęs prie jo, be jokios priežasties pradėjo jį mušti rankomis (kumščiais) į galvos sritį. Kiek tiksliai sūnus sudavė smūgių, negali pasakyti. Mušdamas jį reikalavo, kad duotų pinigų. Kai sūnus liovėsi jį mušti, pamatė, kad jis kraujuoja, todėl pats iškvietė medikus ir policiją. Sūnus yra neadekvatus ir pastarajam reikia gydytis. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, tačiau dėl to pretenzijų neturi. Nenori būti pripažintas nukentėjusiu ir atsisako vykti į medicininę apžiūrą. Daugiau apie šį įvykį nieko negali pasakyti. Papildomos apklausos metu parodė, jog sūnus gydėsi Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, turi vystymosi sutrikimus ir turi invalidumą. Sūnus šiaip yra geras, padeda, bet kai išgėręs tai tampa neadekvatus ir agresyvus. Paskutiniu metu sūnus dažnai vartoja alkoholį. 2018-09-14 apie 22.40 val., jis gulėjo savo lovoje, kai namo grįžo girtas sūnus – kur šis gėrė, nežino. Užėjęs į kambarį sūnus pradėjo kelti konfliktą, puolė jį ir be jokios priežasties sudavė kelis kartus rankomis į galvos sritį. Kiek tiksliai sūnus sudavė smūgių, negali pasakyti, neskaičiavo. Jis šiam sakė nusiraminti, kad turės problemų, bet sūnus pasakė, kad jam nesvarbu. Tada pagriebė jį ir nutempė nuo lovos. Jam, gulinčiam ant grindų, sudavė smūgį kumščiu į nosį bei smūgį į galvą. Mušdamas reikalavo, kad duotų pinigų. Sūnus liovėsi jį mušti, kai pamatė, kad jis kraujuoja, todėl pats iškvietė medikus ir policiją. Greitoji jį apžiūrėjo vietoje, policija sulaikė sūnų. Sūnus yra neadekvatus, pastarasis yra ligonis ir jam reikia gydytis. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, tačiau dėl to pretenzijų neturi. Nenori būti pripažintas nukentėjusiu ir atsisako vykti į medicininę apžiūrą. Daugiau apie šį įvykį nieko negali pasakyti. Prašo netirti šio įvykio. 2019-03-26 papildomos apklausos metu parodė, jog jis pats irgi invalidumą turi, jam paralyžiuota kairė pusė, nevaldo rankos, kojos, problema su skrandžiu. Sūnus prieš jį ne karta naudojo smurtą. 2018-09-14 sūnus grįžo girtas. Jis sėdėjo kambaryje ant lovos. Pastarasis be jokios priežasties pradėjo jį mušti, nes girtas būna agresyvus. Sudavė jam apie du kartus į galvą, atrodo – į kairę pusę. Po to nutempė nuo lovos. Kadangi jis invalidas, negali šiam priešintis. Sūnus dar nusilenkęs sudavė kumščiu į veidą, atrodo į nosį, po to į ausį. Jam pradėjo bėgti kraujas, dabar nepasakys iš kurios vietos. Jam skaudėjo nuo smūgių. Kai mušė, sakė duok pinigų. Po to staiga nustojo, gal pats išsigando. Negrasino, kai mušė, tik suduodavo smūgius kumščiais, o pamatęs kraują ant jo veido nustojo ir pats iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Jam buvo diagnozuoti galvos sumušimai, kūno sumušimai, bet atsisakė vykti į ligoninę ir rašyti pareiškimą. Kaip sakė sūnui, pretenzijų neturėjo ir jokių neturi. Sūnus dabar nurimo, elgiasi ramiai. Taip, dėl pastarojo veiksmų patyrė skausmą bei buvo susijaudinęs, bet jam atleido. Į teismą negalės vykti, nes turi problemų su virškinimo sistema, iš dalies yra paralyžiuotas, todėl niekur neišeina iš namo. Materialinių pretenzijų irgi neturi. Įvykio metu buvo jis, žmona ir sūnus. Sūnui, kaip sakė atleido, neturi pretenzijų, jie susitaikė. (b. l. 28-29, 31-32, 33-35).
Iš byloje esančių 2019-03-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyty, jog nukentėjusysis M. M. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu bei parodė kur jis sėdėjo, kai sūnus Miroslavas marcinkevičius jam sudavė į galvą du kartus. (b. l. 38-41)
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių liudytojo L. M. parudymų matyti, jog 2018-09-17 apklausta kaip liudytoja L. M. parodė, kad M. M. jos sūnus, kuris nuo vaikystės turi vystymosi problemų, bei problemas su klausa. Turi invalidumą, ji rūpinasi ir prižiūri sūnų. Taip pat prižiūri savo vyrą M. M., kuris taip pat turi invalidumą. Sūnus padeda ūkio darbuose, šiaip yra geras, bet kai išgeria, tampa agresyvus. Jam negalima vartoti alkoholio. Apie 2018-09-14 įvykį neduos parodymų, pasinaudodama savo teisę neliudyti prieš artimą giminaitį. (b. l. 55)
Iš byloje esančio 2018-09-15 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje vyresniojo tyrėjo D. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., dėl to, kad 2018-09-14 apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., M. M. gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be jokios priežasties sumušė savo neįgalų tėvą M. M., gim. (duomenys neskelbtini). M. M. atsisakė rašyti pareiškimą dėl sūnaus veiksmų. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal faktą, nustačius smurto artimoje aplinkoje aplinkybes. (b. l. 3)
Iš byloje esančio 2018-09-15 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulio M. O. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad smurtą patyrusiam asmeniui nurodyti, šie sužalojimai – kraujuojanti žaizda bei žaizda – patinimas ir ant žmogaus silueto pažymėtos lūpos. M. M. paaiškino, kad jį sumušė jo sūnus, smaugė jį, grasino jam ir sudavė ranka į smakrą ir į lupą, sūnus nieko paaiškinti negalėjo. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant smurtu įtariamo asmens krumplių buvo įdrėskimai, akivaizdžiai matėsi, kad jis mušėsi. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. (b. l. 15-16)
Iš byloje esančio 2018-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.. Apžiūros objektas – gyvenamasis namas minėtu adresu ir nukentėjusysis. Apžiūros metu nustatyta, kad viduje aplinka netvarkinga, užėjus į kambarį Nr. 1, prie kairės sienos stovi netvarkingai paklota lova, toliau – rudos spalvos spinta atviromis du. Prie dešinės sienos stovi netvarkingai paklota sofa, už kurios staliukas su televizoriumi. Tarp šių lovų ant rudos spalvos medinių grindų yra raudonos spalvos skysčio dėmės, šalia kurių mėtosi baltos spalvos medžiagos gabalas su raudonos spalvos dėmėmis. Apžiūrimas nukentėjusysis. Jo geltonos spalvos megztinis išteptas raudonos spalvos dėmėmis, kairė veido pusė sumušta, ant jos matomas sukrešėjęs kraujas. Ant kairės ausies yra žaizda su sukrešėjusiu krauju. Nukentėjusysis neįgalus, nevaldo kūno kairės pusės, sunkiai juda. Pasakodamas apie įvykio aplinkybes verkia, yra susijaudinęs, tačiau visą laiką kartoja, kad sūnui jokių pretenzijų neturi. (b. l. 17-23)
Iš byloje esančio 2018-11-06 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas V. K., atlikęs pateiktų dokumentų tyrimą daro išvadą, kad M. M. po įvykio 2018-09-14 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. GMP kortelėje pažymėta nosies ir galvos sumušimo preliminari diagnoze nepagrįsta objektyviais morfologiniais traumavimo požymiais, todėl ekspertiniu požiūriu sužalojimu nevertinama. (b. l. 52)
Iš byloje esančio 2018-10-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašo iš įvykio vietos . Apžiūros apžiūros metu nustatyta, kad M. M., filmavimo metu verkdamas aiškina greitosios pagalbos darbuotojams, kad sūnus yra psichiškai nesveikas. (b. l. 24-25)
Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros metu užfiksuota, kad įtariamasis M. M. praneša, kad M. M. bėga kraujas, prašo atsiųsti greitąją, neva jis pastarajam sudavė, ir šis pats griuvo. Pranešėjo kalba nerišli, žodžiai nesuprantami, į BPC darbuotojo klausimus negalėjo tiksliai atsakyti. Perdavus ragelį M. M., pastarasis pranešė, kad sūnus prisigėrė ir sumušė jį, sulaužė nosį, lupą sudaužė. GMP atsisakė. (b. l. 65-66)
Iš byloje esančio asmen blaivumo testo matyti, jog 2018-09-15 23.48 val. M. M. buvo nustatyta– 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 72).
Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors asmens, kurio atžvilgius prašoma taikyti medicinines priverčiamąsiais priemones gynėjas nurodė, jog neįrodyta, kad būtent M. M. padarė tėvui M. M. sužalojimus. Tačiau, tai, jog M. M. sudavė savo tėvui smūgius į galvos sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą patvirtina nukentėjusiojo M. M. parodymai. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017). Nagrinėjamu atveju pasakytina, kad nukentėjusysis po įvykio nors ir savo noru atsisakė vykti į ligoninę pas medikus, į teismo medicinos ekspertus, tačiau iš surinktų duomenų matyti, jog M. M. nurodė, kad jį sumušė sūnus; įvykio apžiūros protokole, užfiksuotos kraujo dėmės ant M. M. drabužių; vaizdo įraše, matyti, kad M. M. buvo susijaudinęs ir nurodė, kad jį sumušė sūnus. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis visų apklausų metu nurodė, jog jį sumušė sūnus, sudavė kumščiu į nosį bei smūgį į galvą. Nurodė, jog jam bėgo kraujas , skaudėjo nuo smūgių. Pažymėtina, kad visų apklausų metu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs, jis nurodė, kad jį sumušė sūnus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir įvykio vietoje buvusių pareigūnų parodymai, kad pas nukentėjusįsjį matėsi, kad kairė veido pusė sumušta, ant kairės ausies matyti žaizda su sukrešėjusių krauju. Be to, akivaizdu, jog sudavus smūgį ko pasekoje, pradeda bėgti kraujas, yra jaučiamas skausmas. Be to, 2018-09-14 Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ant įtariamojo krumplių buvo įdrėskimai, akivaizdžiai matėsi, kad šis asmuo mušėsi (b. l. 15-16). Todėl įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad būtent M. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tėvo M. M. atžvilgiu.
Aplinkybės, susijusios su M. M. asmeniu, jo psichikos būkle ir pavojingumu grindžiamos šiais įrodymais
2019-01-24 – 2019-02-25 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-23/2019, kuriame nurodyta, kad M. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2018-09-14) konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1) ir psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (F10.1). Dėl savo psichikos būklės M. M. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, bei šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. M. konstatuojamas vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1) ir psichikos elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (F10.1). Dėl savo psichikos būklės M. M. negali duoti objektyvių parodymų ir paaiškinimų, todėl jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvavimas teismo posėdyje nėra tikslingi. M. M. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros slygomis (b. l. 134-137).
Teismo posėdžio metu dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas M. J. patvirtino teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas apie M. M. psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu. Jis paaiškino, jog M. M. yra nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, kurie reikalauja gydymo. Toks poreikis išlieka ir šiuo metu, dėl to ir reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinines priemones. Pagal kaltinamojo sveikatos būklę šiuo metu tikslingiausias būtų ambulatorinis gydymas, jo psichikos būklės stebėjimas. Stacionarinė intervencija galbūt nereikalinga. Ambulatorinis stebėjimas reikštų, kad jam reikalinga būtų lankytis psichiatro konsultacijose ir jau gydytojas, reguliariai jį matydamas, spręstų, kaip koreguoti gydymą – ar medikamentais, ar kitomis priemonėmis. Alkoholio vartojimas tikrai turi įtakos kaltinamojo elgesiui, jam nustatytas žalingas alkoholio vartojimas, tai kaip gretutinė patologija. Alkoholis apsunkina kaltinamojo sveikatos būklę, bet tai nėra pagrindinis sutrikimas. Pagrindinis sutrikimas yra protinis atsilikimas, tai yra vyraujantis sutrikimas. Alkoholis tik apsunkina jo būklę, sunkina impulsų kontrolę, situaciją alkoholis pabloginą, tačiau tai yra gretutinis sutrikimas, turintis įtakos.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (LR BK 17 straipsnis). Atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, M. M. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BK 98 straipsnis 1 dalies 1 punktas).
2018-09-15 nutarimu M. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu Juodasis Kelias 53G, Vilnius, nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. M., nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, adresu Zasčiūnų k. 7, Marijampolio sen., Vilniaus raj. (b. l. 146-147). Kardomoji priemonė paliktina iki nutarties įsiteisėjimo.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: teisminio nagrinėjimo metu pateikta laikmena ( CD-R) su įrašu iš įvykio vietos bei įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ( b.l.173 0 paliktina saugojimui prie bylos
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 401 straipsniu; 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu , 2dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti, jog M. M. (M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. sav.) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.
Taikyti M. M. (M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. sav.) priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį ambulatorinį gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pas rajono psichiatrą) pagal gyvenamąją vietą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. M., nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., pailkti iki nutarties įsiteisėjimo dienos.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: teisminio nagrinėjimo metu pateiktą laikmeną ( CD-R) su įrašu iš įvykio vietos bei įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ( b.l.173 0 palikti saugojimui prie bylos.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.