Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. A-442-499-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
A-442-499-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
R. M., V. M., V.
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų
Trečiasis asmuo
Klaipėdos
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 499/2009Procesinio sprendimo kategorija 6.1; 9.1.1.2; 9.3.1; 9.8.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjams R. M. ir V. M.

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Jolitai Čėsnei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir R. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrino pareiškėjų gyventojų pajamų mokesčio (toliau - ir GPM), valstybinio socialinio draudimo (toliau - ir VSD) įmokų ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir 2007 m. gegužės 31 d. surašė patikrinimo aktus Nr.9.-06-41-45-AC1 (dėl R. M.) ir Nr.9.-06-41-46-AC1 (dėl V. M.).

Patikrinimo metu pareiškėjai V. M. papildomai apskaičiuotos sumokėti į biudžetą šios sumos: 54824 Lt GPM, 7796 Lt GPM delspinigių, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

Patikrinimo metu pareiškėjui R. M. papildomai apskaičiuotos sumokėti į biudžetą šios sumos: 58157 Lt GPM, 8274 Lt GPM delspinigių, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi 2007 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktą Nr.9.-06-41-46-AC1, 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr.(6.5)-142 iš dalies šį aktą patvirtino ir nurodė pareiškėjai V. M. sumokėti į biudžetą 30746 Lt GPM, 4372 Lt GPM delspinigių, 9224 Lt GPM baudos, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 13838 Lt PVM baudos, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 spalio 10 d. sprendimu Nr.68-188 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr.(6.5)-142. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr.S-6(7-248/2007) iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.68-188 ir nurodė pareiškėjai V. M. sumokėti į biudžetą 30746 Lt GPM, 4372 Lt GPM delspinigių, 9224 Lt GPM baudos, 46126 Lt PVM, 10723 Lt PVM delspinigių, 13838 Lt PVM baudos, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 558 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, išnagrinėjusi 2007 m. gegužės 31 d. patikrinimo aktą Nr.9.-06-41-45-AC1, 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr.(6.5)-141 iš dalies patvirtino šį aktą ir nurodė pareiškėjui R. M. sumokėti į biudžetą 46347 Lt GPM, 6591 Lt GPM delspinigių, 13904 Lt GPM baudos, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 21053 PVM baudos, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 2232 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 1890 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 10 d. sprendimu Nr.68-187 patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr.(6.5)-141. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. sausio 14 d. sprendimu Nr.S-7(7-249/2007) iš dalies patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007 m. spalio 10 d. sprendimą Nr.68-187 ir nurodė pareiškėjui R. M. sumokėti į biudžetą 46347 Lt GPM, 6591 Lt GPM delspinigių, 13904 Lt GPM baudos, 70178 Lt PVM, 15971 Lt PVM delspinigių, 21053 Lt PVM baudos, 1116 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 558 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 945 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 472,50 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. sausio 14 d. sprendimą Nr.S-7(7-249/2007) ir 2008 m. sausio 14 d. sprendimą Nr.S-6(7-248/2007) bei nutraukti pareiškėjų mokestinį tyrimą.

Pareiškėjai nurodė, kad jie įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės ūkio paskirties sklypus, juos sujungė į vieną žemės sklypą, kurį vėliau išskaidė į 31 žemės sklypą bei pakeitė paskirtį. Pareiškėjai turėjo 31 žemės sklypą, iš kurių 2 buvo skirti inžinerinei infrastruktūrai, todėl realiai jie turėjo 29 sklypus, kuriuos galėjo naudoti įvairiems tikslams. Siekiant nustatyti pareiškėjams priklausančias minėtų sklypų realias dalis, tarp jų buvo sudaryta mainų sutartis. Pareiškėjams sudarius mainų sutartį, liko tie patys žemės sklypai, tik pasikeitė nuosavybės statusas: vietoje bendrosios dalinės nuosavybės dalių pareiškėjai valdė žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjai nurodė, kad didžioji dalis jų sklypų buvo perleisti dovanojimo sutartimis pareiškėjų tėvams ir dukrai, o vėliau parduoti tretiesiems asmenims. Šiuo atveju pa­reiškėjai, apdovanodami savo artimus giminaičius, norėjo jiems suteikti turtinę pagalbą. Visi apdovanotieji gautas pajamas iš parduotų ar kitaip perleistų žemės sklypų deklaravo metinėje pajamų mokesčių deklaracijoje. Prieš konstatuodamas, jog dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, mokesčių administratorius privalėjo nuginčyti sandorius teismine tvarka, tačiau to nepadarė. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį pareiškėjų patikrinimą, visapusiškai neištyrė susidariusios situacijos ir nepagrįstai nusprendė, jog dovanojimo sandoriais buvo siekiama paslėpti realius pirkimo - pardavimo sandorius ir nuslėpti vykdomą individualiąją veiklą. Pareiškėjai nurodė, kad jie jokios individualios veiklos nevykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.432 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju. Atlygis už parduotą turtą yra mainais gaunamas kitas turtas ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra, todėl pareiškėjams turėjo būti skaičiuojamas GPM. Pareiškėjai šiuo atveju pagal 2005 m. gegužės 24 d. mainų sutartį gavo pajamų natūra po 252546 Lt, tačiau jų nedeklaravo. Atsakovas nurodė, kad, pareiškėjams sudarius su artimais giminaičiais žemės sklypų dovanojimo sandorius, buvo sukurtos formalios sąlygos nesilaikyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Dovanojimo sandoriai buvo sudaryti siekiant padidinti turto įsigijimo vertę ir taip gauti mokestinę naudą. Pareiškėjai, dirbtinai sudarydami žemės sklypų dovanojimo sandorius su savo tėvais ir dukra, siekė nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes, t. y. formaliai dovanojimo būdu perleido turtą artimiems giminaičiams ir išvengė tiesioginio pardavimo sandorio bei gavo mokestinę naudą. Turto įsigijimas yra ūkinė operacija ir nėra būtina teismine tvarka pripažinti atitinkamus sandorius negaliojančiais. Atsakovas nurodė, kad vietos mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog pareiškėjai 2004 - 2005 metais vykdė individualią veiklą. Pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį, jiems būdingas pakartotinumas, ši veikla buvo savarankiška ir ja buvo siekiama ekonominės naudos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2005 m. gegužės 24 d. pareiškėjai sudarė mainų sutartį, pagal kurią pareiškėjas R. M. išmainė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 12 žemės sklypų, esančių Klaipėdos rajone, Slengių kaime, 1/2 dalį į pareiškėjai V. M. priklausančių kitų 12 žemės sklypų 1/2 dalį, mainų sutartyje nurodant, kad išmainytus žemės sklypus sutarties šalys įgyja nuosavybės teise. Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.339 patvirtintos Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.2 ir 5.1 punktais, Civilinio kodekso 6.432 straipsnio 1 ir 2 dalimis, mainų sutarties sudarymo atveju atlygis už parduotą turtą yra mainais gaunamas kitas turtas ir šis atlygis yra apmokestinamas kaip pajamos natūra. Pagal minėtą mainų sutartį pareiškėjai gavo pajamų natūra po 252546 Lt, tačiau jų nedeklaravo. Teismas nurodė, kad 2005 metais pareiškėjai sudarė 9 jiems nuosavybės teise priklausiusių sklypų dovanojimo sandorius, pagal kuriuos sklypai buvo perduoti jų artimų giminaičių (tėvų ir dukros) nuosavybėn. Pareiškėjai teigė, jog minėti sklypai buvo dovanoti, kad pareiškėjų tėvai ir dukra galėtų juose įsikurti ir ūkininkauti. Tačiau nustatyta, kad netrukus po įsigijimo apdovanotieji asmenys dovanotus žemės sklypus pardavė žemesnėmis kainomis nei įsigijimo kaina arba ta pačia kaina, kuri nurodyta dovanojimo sutartyse. Be to, dovanoti ir vėliau parduoti sklypai buvo ne žemės ūkio paskirties, o sklypai, kurių paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorius. Pareiškėjai šiuo atveju siekė mokestinės naudos. Turto perleidimas pareiškėjų tėvams ir dukrai padėjo nuslėpti tikruosius pareiškėjų tikslus - įteisinti didesnę turto vertę, išvengiant tiesioginio pardavimo sandorio ir siekiant mokestinės naudos. Vien per trumpą laiko tarpą įvykusių sandorių daugetas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, buvo pakankamas pagrindas mokesčių administratoriui taikyti turinio viršenybės prieš formą principą (Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis) ir eliminuoti pareiškėjų 2005 metais įformintus žemės sklypų dovanojimo sandorius, o pajamas, gautas iš sklypų pardavimo, pripažinti mokėtojo pajamomis. Teismas nurodė, kad, vertindamas tam tikrų ūkinių operacijų (sandorių) pagrįstumą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius tik nustato, ar teisingai buvo apskaičiuoti atitinkami mokesčiai. Mokesčių administratoriaus patikrinimo metu atliktas pareiškėjų sudarytų dovanojimo sandorių įvertinimas neturi reikšmės tarp pareiškėjų, jų tėvų, dukros ir trečiųjų asmenų susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams. Pareigos kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais mokesčių administratorius neturi. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2004 - 2005 metais vykdė individualią veiklą. Pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį. Pareiškėjai įsigijo 3 žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuos 2005 metais sujungė, pakeitė jų paskirtį, padalino į 31 sklypą. 2005 metais pareiškėjai vykdė žemės sklypų pardavimo ir kitus turto perleidimo sandorius (pareiškėjas R. M. 12 sklypų dovanojo, 3 sklypus perdavė kaip apmokėjimą už akcijas, 1 sklypą pardavė; pareiškėja V. M. 9 sklypus dovanojo, 7 sklypus perdavė kaip apmokėjimą už akcijas, 1 sklypą pardavė). Pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami sistemingai, jiems nebūdingas atsitiktinumas. Be to, pareiškėjų vykdyta veikla buvo savarankiška, ji buvo vykdoma nepriklausomai nuo kitų asmenų, savarankiškai sprendžiant su šia veikla susijusius klausimus. Šia veikla buvo siekiama ekonominės naudos, pareiškėjų pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, sudarė didžiąją dalį visų gautų pajamų. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų sudaryta mainų sutartis yra apmokestinama, jog pareiškėjų su jų tėvais ir dukra sudaryti sandoriai yra fiktyvūs (jais buvo siekiama gauti mokestinę naudą), jog pareiškėjai 2004 - 2005 metų laikotarpiu vertėsi individualia veikla, ir pagrįstai pareiškėjams nurodyta sumokėti į biudžetą atitinkamas mokesčių, delspinigių ir baudų sumas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą ir patenkinti jų skundą.

Pareiškėjai nurodo, kad jie realiai bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo 29 sklypus, kuriuos galėjo naudoti įvairiems tikslams. Pareiškėjams žemės sklypai priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. jiems priklausė po 1/2 žemės sklypo idealiosios nuosavybės teisės dalies, tačiau nebuvo nustatyta reali dalis. Pareiškėjai keitėsi ne atskirai suformuotomis realiomis žemės sklypų dalimis, bet mainėsi idealiosiomis nuosavybės teisės dalimis. Tikrieji pareiškėjų ketinimai, sudarant mainų sutartį, buvo ne naujo daikto perleidimas ar įsigijimas, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealiųjų dalių transformacija į asmeninę nuosavybę. Todėl šiuo atveju turi būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas, nes pareiškėjų veiksmų formalioji išraiška nesutapo su jų tikrąja valia. Šiuo atveju neturi būti pripažįstama, jog pareiškėjai gavo pajamas natūra, nes žemės sklypų savininkai, jiems priklausantis žemės plotas, žemės sklypų vertė nepasikeitė, o tik žemės sklypų nuosavybės forma (bendroji dalinė nuosavybė) transformavosi į kitą formą (asmeninę nuosavybę). Pareiškėjai nurodo, kad, padovanodami žemės sklypus savo artimiesiems giminaičiams, jie norėjo suteikti jiems turtinę pagalbą ir nesiekė mokestinės naudos. Visi apdovanotieji gautas pajamas iš parduotų ar kitaip perleistų žemės sklypų deklaravo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, tuo pripažindami, jog asmeninės nuosavybės teise gavo pajamas už parduotus žemės sklypus. Gautas pajamas už parduotus sklypus pareiškėjų tėvai ir duktė panaudojo savo asmeniniams tikslams, tačiau mokesčių administratorius šių aplinkybių nesiaiškino. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai būtų gavę kokios nors naudos iš dovanojimo sandorių. Šiuo atveju nevisapusiškai buvo ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, neteisingai buvo įvertinti įrodymai ir, remiantis prielaidomis, nepagrįstai buvo padarytos pareiškėjams nepalankios išvados. Pareiškėjai nurodo, kad jų vykdyta veikla neturėjo versliškumo požymio, todėl ji negali būti pripažinta individualia veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Pareiškėjai iš sudarytų sandorių negavo ir nesiekė gauti jokios ekonominės naudos. Šie sandoriai buvo atsitiktiniai, jie buvo sudaromi atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusias aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai 2005 m. gegužės 24 d. sudarė mainų sutartį, pagal kurią išmainė bendrosios dalinės nuosavybės teise vienam iš pareiškėjų priklausančių 12 žemės sklypų 1/2 dalį į kitam pareiškėjui priklausančių kitų 12 žemės sklypų 1/2 dalį. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti turinio viršenybės prieš formą principo minėtam sandoriui, nes nenustatyta jokio neatitikimo tarp pareiškėjų veiksmų formaliosios išraiškos ir tikrosios jų valios. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų dovanojimo sandoriai buvo sudaryti siekiant padidinti turto įsigijimo vertę ir taip gauti mokestinę naudą. Pareiškėjai, dirbtinai sudarydami žemės sklypų dovanojimo sandorius su savo tėvais ir dukra, siekė nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes, t. y. formaliai dovanojimo būdu perleido turtą artimiems giminaičiams, kurių dovanojimo būdu gautos pajamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punktą yra neapmokestinamos, ir tokiu būdu išvengė tiesioginio pardavimo sandorio bei gavo mokestinę naudą. Taip pat minėtais dovanojimo sandoriais pareiškėjai įteisino didesnę turto įsigijimo kainą, o praėjus neilgam laikotarpiui (nuo keleto dienų iki pusantro mėnesio) nuo dovanojimo, žemės sklypus perleidus kitiems asmenims įsigijimo arba žemesne negu įsigijimo kaina, apdovanotieji asmenys išvengė gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Mokesčių administratorius šiuo atveju surinko pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjų nurodytų kitų dovanojimo tikslų, išskyrus mokestinės naudos gavimą, buvimą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų sudaryti dovanojimo sandoriai pripažinti jų tiesioginiais pardavimo sandoriais, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai siekė gauti ekonominės naudos. Pareiškėjų pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto pardavimo, sudarė didžiąją dalį visų gautų pajamų. Šiuo atveju surinkti įrodymai sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti nekilnojamojo turto pardavimo veiklos versliškumo požymį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 -719/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A556-250/2008).

Pirmosios instancijos teismas, pilnutinai visapusiškai ir objektyviai išaiškinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluoto Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies aiškinimo, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų tėvams ir dukrai perleistas turtas padėjo nuslėpti tikruosius pareiškėjų tikslus – įteisinti didesnę turto vertę, išvengiant tiesioginio pardavimo sandorio ir siekiant mokestinės naudos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl minėtų dovanojimo sutarčių vertinimo bei byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių šių dovanojimo sutarčių fiktyvumą Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies prasme, vertinimu.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai, sudarydami dovanojimo sandorius su artimais giminaičiais, iš tikrųjų siekė jais nuslėpti mokestinę naudą, todėl mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį ir, neatsižvelgęs į pareiškėjų 2005 metais sudarytas dovanojimo sutartis, pajamas, gautas iš žemės sklypų pardavimo, pripažino pareiškėjų pajamomis.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodė, kad tikrieji jų ketinimai, sudarant mainų sutartį, buvo ne naujo daikto perleidimas ar įsigijimas, bet bendrosios dalinės nuosavybės teisės idealiųjų dalių transformacija į asmeninę nuosavybę, todėl šiuo atveju neturi būti pripažįstama, jog pareiškėjai gavo pajamas natūra. Tačiau pareiškėjai nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti, jog pareiškėjų veiksmų formalioji išraiška (žemės sklypų mainų sutarties sudarymas) neatitiko jų tikrosios valios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai privalėjo mainų sutarties pagrindu gautas pajamas natūra deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Individualios veiklos apibrėžimas yra pateikiamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. birželio 6 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindama minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamą individualios veiklos sąvoką, pažymėjo, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (nagrinėjamu atveju – savarankiškai bet kokio pobūdžio komercinei arba gamybinei veiklai (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p.)).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

Tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-916/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjų nekilnojamojo turto sandoriai buvo sudarinėjami tęstinį laikotarpį, t.y. buvo sudarinėjami sistemingai ir jiems nebūdingas atsitiktinumas, be to, pareiškėjų veikla buvo savarankiška, t.y. buvo vykdoma nepriklausomai nuo kitų asmenų, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai sistemingai ir savarankiškai vykdė tam tikrą ūkinę veiklą, kuria siekė ekonominės naudos. Tokia pareiškėjų veikla atitinka visus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos individualios veiklos požymius.

Taigi, mokesčių administratoriai teisėtai ir pagrįstai nurodė pareiškėjams sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius bei baudas ir delspinigius. Mokestinių ginčų komisija ir pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus dėl mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė mokesčius ir mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų V. M. ir R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė