Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-376-262/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
2A-376-262/2013
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01173-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
Atsakovas
E. K.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Druskininkų savivaldybės administracija, VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas
Kategorijos
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-376-262/2013Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01173-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 30.12; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui E. K. dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys Druskininkų savivaldybės administracija, VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius-nugriauti savavališkai pastatytą pavėsinę, lauko tualetą bei lauko židinį, sumūrytą iš akmens (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, suteikti teisę atlikti šiuos veiksmus ieškovui, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-09 buvo nustatytas savavališkos statybos faktas, t. y. kad atsakovas savavališkai pastatė pavėsinę, lauko tualetą ir lauko židinį valstybiniame (duomenys neskelbtini). Statiniai pastatyti ne privačioje, o valstybinėje žemėje, Druskininkų mieste. Atsakovas pastatė ginčo statinius, neturėdamas statinių supaprastintų projektų, kompetentingų institucijų raštiškų pritarimų, žemės sklypo savininko (valdytojo) rašytinio sutikimo, todėl pažeidė Statybos įstatymo 3 str. 2 d. ir 3 d., 20 str. 2 d. 2 p. reikalavimus. Atsakovas geranoriškai nesutiko šių pastatų nugriauti, todėl tai įpareigoti turi teismas.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ginčo statiniai stovi ne jo privačioje valdoje, lauko tualeto jis nestatė, nes šis miške stovi jau nuo seno, pavėsinę ir židinį statė kartu su (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojais laikotarpyje nuo 2004 iki 2005 metų savo lėšomis bendram naudojimui. Šie statiniai skirti bendruomenės poilsiui, niekam jie nekliudo ir nedaro žalos. Atsakovas drauge su kitais Ratnyčios bendruomenės nariais kreipėsi į Druskininkų miškų urėdiją su prašymu leisti valstybiniame miške prie Saulėtekio gatvės įrengti atokvėpio vietą su pavėsine ir lauko židiniu ir gavo žodinį pritarimą, todėl manė, kad kitų institucijų sutikimo nebereikia.

Trečiasis asmuo Druskininkų miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje dalyvavusios atstovės nurodė, jog ieškovo reikalavimus palaiko, tačiau pažymėjo, kad savavališkai pastatytų statinių įteisinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu dalyvavęs atstovas nurodė, kad VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ palieka ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: atsakovas įpareigotas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius– nugriauti savavališkai pastatytą pavėsinę ir lauko židinį, sumūrytą iš akmens, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovui leista pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas; kita ieškinio dalis atmesta; iš atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos- 88,66 Lt žyminio mokesčio ir 81,40 Lt išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad savavališkai pastatyti statiniai- pavėsinė ir lauko židinys yra negalimi (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, nustačius, jog atlikti statybos darbai iš esmės yra negalimi, vadovaujantis CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 2 p. nuostatomis statiniai turi būti pašalinti juos nugriaunant. Kadangi lauko tualetas buvo pastatytas prieš 20 metų, jo statytojas nenustatytas, teismas atmetė ieškinio dalį dėl šio statinio nugriovimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą, įpareigojant atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos reikiamai patvirtinti projektą ir gauti nustatyta tvarka leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su ginčo statinių statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Nurodė, kad teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, neįsigilino į reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, rėmėsi paskesniais bei prieštaringais trečiųjų asmenų paaiškinimais, kurie objektyviai neatskleidžia bylos esmės. Be to, teismas aukščiau iškėlė ieškovo reikalavimus, juos pernelyg sureikšmino ir neatsižvelgė į ginčo visuomeninį pobūdį bei neįžvelgė D. R. bendruomenės narių pastangų ir noro bendromis lėšomis ir jėgomis įrengti rekreacinės paskirties objektus- lauko medinę pavėsinę ir lauko akmenų židinį - skirtus visuomenės poilsio reikmėms. Neteisėtai pastatyti statiniai galėtų būti įteisinti, tam neprieštarauja nei Druskininkų savivaldybė, nei valstybinio miško žemės sklypo valdytojas- VĮ „Druskininkų miškų urėdija“.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad duomenų apie tai, jog ginčo statinių funkcija būtų susijusi su kurortinio miško paskirtimi išsaugoti mineralinių vandenų, gydomojo purvo išteklius nėra ir teismas to nenustatė. Dėl šios priežasties atsakovui nėra galimybės įteisinti valstybiniame miške savavališkai pastatytų statinių. Apelianto savavališkai pastatytų statinių statyba miške pagal Miškų įstatymą ir kitų teisės aktų nuostatas yra negalima ir nustatytų pažeidimų negalima ištaisyti negriaunant jų.

Trečiasis asmuo Druskininkų miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį nurodė, kad atsakovo bei kitų Ratnyčios bendruomenės narių lėšomis ir jėgomis pastatyti ginčo statiniai neturėtų būti griaunami, nes parengus nustatyta tvarka supaprastintą projektą (tokį projektą atsakovas yra parengęs ir pateikęs teismui nors ir nepatvirtintą savivaldybėje) ir projektą atnešus į savivaldybę bei jį suderinus su trečiuoju asmeniu - VĮ „Druskininkų miškų urėdija“, šiuos statinius galėtų eksploatuoti miškų urėdija. Savivaldybė ir miškų urėdija atsakovo pastatytus statinius traktuoja kaip miško poilsio statinius, todėl miško žemės paskirties keisti nereikėtų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas

Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl savavališkai pastatytų pastatų- pavėsinės ir židinio valstybinės reikšmės miške. Neteisėtų statybų pasekmių pašalinimo klausimą reglamentuoja CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos ) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad: teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

Taigi, iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo darytina išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas aiškinasi ar ginčo atveju buvo būtina taikyti patį griežčiausią neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą- statinių nugriovimą ar buvo galima šiuos pastatus įteisinti, t.y. reikia išsiaiškinti ar galima ištaisyti pažeidimus nenugriaunant šių pastatų.

Statybos įstatymo 28 str. 8 d. yra nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Iš Miškų įstatymo analizės darytina išvada, kad miško žemėje galima statyti poilsio aikšteles, tačiau įstatymas nenumato tikslaus poilsio aikštelių apibrėžimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo bei trečiųjų asmenų paaiškinimų, ginčo pastatus- židinį bei pavėsinę pastatė Ratnyčios bendruomenės nariai (ne vien tik atsakovas) savo lėšomis, bendruomenės rekreaciniams poreikiams tenkinti. Šie statiniai yra netoli bendro naudojimo objekto- dviračių tako. Kaip matyti iš trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą, savivaldybė sutinka įteisinti ginčo statinius. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinio miško žemės sklypo, kuriame pastatyti ginčo statiniai, valdytojas- VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ sutinka, kad šiame žemės sklype stovėtų Ratnyčios bendruomenės poreikiams skirti pastatai. VĮ „Druskininkų miškų urėdija“ netgi sutiko įtraukti šiuos pastatus į savo balansą. Iš šių nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tiek detalius vietovės planus tvirtinanti institucija- Druskininkų miesto savivaldybė, tiek žemės sklypo valdytojas sutinka, kad ginčo pastatai būtų įteisinti. Kaip matyti iš čia pacituotų teisės aktų bei Konstitucinio Teismo nutarimo, įstatymai leidžia įteisinti tokio pobūdžio neteisėtus statinius valstybinio miško žemėje.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs čia nurodytas aplinkybes bei šio klausimo teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad griežčiausias neteistai pastatytų statinių likvidavimo būdas- nugriovimas, turėtų daugiau žalos visuomenei, nei jų įteisinimas. T.y. kadangi statiniai buvo pastatyti visuomenės poreikiams tenkinti, visuomenės interesas būtų labiau pažeistas nugriovus ginčo pastatus ir suardžius sutvarkytą teritoriją nei šių statinių palikimas valstybei priklausančioje miško žemėje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą nugriauti ginčo židinį ir pavėsinę. Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti skundžiamą sprendimą taip kaip prašo apeliantas- įpareigoti atsakovą reikiamai patvirtinti projektą ir gauti nustatyta tvarka leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su ginčo statinių statybos dokumentų tinkamu įforminimu.

Teismui patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui priteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 93 str., 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą E. K. per du mėnesius nuo šios nutarties gavimo dienos reikiamai patvirtinti projektą ir gauti nustatyta tvarka leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su ginčo statinių statybos dokumentų tinkamu įforminimu.

Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui E. K. 139 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius