Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio interneto reklamos srityje informacinių technologijų darbuotoju, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22830932-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniosioji specialistė Ala Šimulevičienė 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 10N-22830932-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad D. J. įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį neįvertino atstumo iki artėjančios transporto priemonės, jos greičio, bei neįsitikinęs, kad tai yra saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, dėl ko greitai įeidamas į kelią, atsitrenkė į pravažiuojančio automobilio dešinės pusės galinę dalį. Šiais savo veiksmais D. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 131 straipsnio 5 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą D. J. paskirta 20 Lt bauda (b.l. 3).

Teismo posėdžio metu D. J. palaikė pateiktą skundą. Jis paaiškino, kad vairuotojas vairuodamas automobilį įsuko ne į tą juostą, kur jam priklauso. Jis automobilio nedaužė ir patvirtina, kad du kartus į jį negalėjo atsitrenkti, jis atsitrenkė vieną kartą. Jis džiaugiasi, kad spėjo sustoti ir jo nesužalojo automobilis.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. Š. paaiškino, kad D. J. buvo labai agresyvus, norėjo pasišalinti iš įvykio vietos, ir džiaugėsi, kad jis krisdamas nusibrozdino. Jis atkreipė dėmesį, kad ten nėra pėsčiųjų perėjos. Jis matė, kad D. J. eina šaligatviu. D. J. nepatiko, kad jis nesustojo (jo praleisti). V. Š. trenkė į jo automobilį, kuo trenkė nematė. Jis subraižė dešinės pusės sparną. Mašinai važiuojant, užsukus, išgirdo du stiprius smūgius. Jis sustojo, apsižiūrėjo ir pamatė, kad šitas žmogus (pareiškėjas) nueina. Jis pradėjo šaukti. D. J. nereagavo ir toliau keliavo. V. Š. jį pasivijo. Norėjo sugriebti, kad nepasišalintų iš įvykio vietos. Kai iškvietė policiją, šis asmuo stovėjo ir džiaugėsi. Džiaugėsi, kad rankas nusibrozdino, sakė, kad dabar tai jis pakliuvo. Tada pažiūrėjo, kad ir keliai nubrozdinti ir vėl kartojo, kad dabar tai jis tikrai pakliuvo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2014-10-22 V. Š. prašymo matyti, kad važiuojant automobiliu išgirdo, kaip kažkas trenkė į jo automobilį dešinėje galinėje dalyje. Sustojęs už 4 metrų nuo smūgio vietos, apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kaip nueina žmogus. Jis jį garsiai pakvietė, o jis paspartinęs žingsnį šalinosi iš įvykio vietos. Po dar keleto kvietimų, jis jį pradėjo vytis, už 30 metrų jį norėjo nutverti už kuprinės, tačiau jam susipainiojo kojos ir jis apvirto (b. l. 23).

Iš byloje esančio nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad D. J. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jis greitai eidamas atsitrenkė į pravažiuojančio automobilio Ford Galaxy galą. Iš nutarimo turinio matyti, kad buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas (jį pateikė UAB „Gėrimų pasaulis“ darbuotojas V. V.). Užfiksuota, kad prie sankryžos priėjo ir sustojo asmuo, o šalia jo iš Kęstučio g. į D. Poškos g. įsuko pilkas automobilis. Automobilis ant keleivio nevažiavo, įsuko lėtai ir važiavo D. Poškos g. Tuo metu pėsčiasis, kuris praleido minėtą automobilį, priartėjo prie automobilio šoninio galo. Automobilis šiek tiek pavažiavo ir sustojo. Praeivis įprastu žingsniu nuėjo toliau. Vairuotojas išlipęs iš automobilio nusivijo pėsčiąjį. Kas vyksta toliau, nematė, nes vaizdo kameros už pastato kampo nefilmuoja (b. l. 28-29).

Iš BPC fiksuotų įvykių išklotinės matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog sankryžoje vyksta konfliktas tarp pranešėjo ir praeivio. Pranešėjas teigė, kad pėstysis iš niekur nieko pradėjo kumščiais daužyti pranešėjo automobilį (b. l. 24).

Skundas netenkintinas.

ATPK 131 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad ATPK 131 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

KET 51 punktas (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numato, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. J. neigia savo kaltę teigdamas, jog V. Š. vairuojamas automobilis jį turėjo praleisti, kadangi D. J. turėjo pirmumo teisę eiti į važiuojamąją kelio dalį dėl joje esančios pėsčiųjų perėjos ir į V. Š. vairuojamo automobilio dešinės pusės galinę dalį atsirėmė iš inercijos, neišlaikęs pusiausvyros, eidamas per perėją, ir dėl šio atsirėmimo atsirado automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai, o ne greitai įėjo į važiuojamąją kelio dalį neturėdamas pirmumo teisės į ją išeiti ir tyčia 2 kartus smūgiuodamas padarė automobilio sugadinimus, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad šie argumentai yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma ir byloje surinkta pakankamai D. J. kaltę patvirtinančių įrodymų.

Pažymėtina, kad tiek pareiškėjas skunde, tiek teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, jog V. Š. vairuojamas automobilis suko sankryžoje iš Kęstučio g. į kairę, į D. Poškos g. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi D. Poškos g. (b.l. 12). Iš maps.lt esančio Kęstučio g. ir D. Poškos g. žemėlapio matyti, jog V. Š. buvo galimybė sukti iš Kęstučio g. į kairę, į D. Poškos g. Aplinkybę, kad V. Š. pravažiavo pro D. J., kai šis artėjo prie važiuojamosios kelio dalies, patvirtino tiek V. Š. (teismo posėdžio metu nurodė, kad jis matė, kai tik užsuko, išgirdo 2 smūgius), tiek Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paminėtas aprašytas pateiktas UAB „Gėrimų pasaulis“ darbuotojo V. V. vaizdo įrašas (2014-09-30 vaizdo įraše matyti, jog pėsčiasis praleido automobilį ir priartėjo prie automobilio šoninio galo). Darytina išvada, D. J. ketino kirsti D. Poškos g. važiuojamąją kelio dalį, jis įžengė į D. Poškos g. važiuojamąją kelio dalį po to, kai V. Š. automobilio priekinė ir vidurinė kėbulo dalis buvo pravažiavę pro D. J..

Teismo vertinimu, visiškai nelogiška, kad vairuotojas V. Š. be jokios priežasties, sustojęs viduryje kelio nusivytų pareiškėją, kviestų policijos pareigūnus, tuo tarpu pareiškėjo veiksmai – atsitrenkus į automobilį – nesustoti rodo, kad jis atsitrenkė į automobilį ir jį apgadino (b. l. 38).

Atmestinas D. J. argumentas, kad V. Š. galimai galėjo pažeisti KET 27 p. (aktualios KET redakcijos tekstu). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. į D. Poškos gatvę įsukinėjo lėtai (iš UAB „Gėrimų pasaulis“ darbuotojo V. V. paaiškinimo matyti, kad automobilis ant keleivio nevažiavo, įsuko lėtai ir važiavo D. Poškos g.; teismo posėdžio metu V. Š. teigė, jog lėtai važiavo, nes buvo sankryža ir įsitikinęs, kad jo sukimo manevras ir važiavimas D. Poškos g. netrukdys D. J. pereiti D. Poškos g. važiuojamąją kelio dalį). Darytina išvada, kad prieš V. Š. įsukant į D. Poškos g., D. J. buvo pakankamu atstumu nuo automobilio tam, kad galėtų sustoti ir praleisti V. Š. vairuojamą automobilį, D. J. nesustojo ir nepraleido automobilio, kaip jis teigė, jis galvojo, kad turi pirmumo teisę eiti per pėsčiųjų perėją. Šis jo suvokimas nulėmė tai, kad jis šaligatviu artėjo prie važiuojamosios kelio dalies dideliu greičiu ir nesustojo prie važiuojamosios kelio dalies krašto tam, kad praleistų V. Š.. Pažymėtina, kad iš jau minėtos fotonuotraukos matyti, jog D. Poškos g. pėsčiųjų perėjos nėra (b.l. 12). Kas yra laikoma pėsčiųjų perėja, įtvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014-07-12) 2 str. 43 p., kur nurodyta, jog „Pėsčiųjų perėja - perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią“. Pėsčiųjų perėjos požymių D. Poškos g. nėra, jų nenurodė ir pats D. J.. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai manė, jog įžengė į pėsčiųjų perėją. D. J. turėjo ir galėjo suvokti, kad jis artėja ne prie pėsčiųjų perėjos, o prie važiuojamosios kelio dalies, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos, ir dėl to turi įžengti į važiuojamąją dalį tik po to, kai jis įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu, kadangi nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jis artėja ne prie važiuojamosios kelio dalies, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos. Aplinkybės, kad D. J. atsitrenkė į automobilio galinę dešinės pusės dalį, neginčija D. J., be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad V. Š. dėl to vijosi D. J., iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 24). Atkreiptinas dėmesys, kad, nors dėl D. J. fizinio sąlyčio su automobiliu (atsitrenkimo) (D. J., liudytojo paaiškinimai) automobilis buvo apgadintas (įbrėžimas, įdaužimai (b.l. 52)) ir dėl to jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 131 str. 4 d., be to, atsižvelgiant į tai, kad V. Š. buvo priverstas įvažiuoti į priešingą D. Poškos g. kelio juostą tam, kad išvengtų susidūrimo su D. J. (b.l. 2, 5, 6), ir dėl to jo veika taip pat turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 131 str. 2 d., tačiau teismas neblogina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties ir neperkvalifikuoja jo veikos iš ATPK 131 str. 5 d. į ATPK 131 str. 4 d., kadangi, pagal teismų praktiką, asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama .

Liudytojas V. Š. tiek 2014-09-30, t.y. įvykio dieną, būrio vadui V. K., tiek 2014-10-22 paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teismo posėdyje. Jo parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje susiję, vienas kitam neprieštaraujantys, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad D. J. turėjo ir galėjo praleisti V. Š. vairuojamą automobilį, kadangi prieš D. J. įžengiant į D. Poškos g. važiuojamąją kelio dalį, V. Š. automobilio priekinė ir vidurinioji kėbulo dalys buvo pravažiavę D. J., todėl D. J. privalėjo įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės, jos greitį, įsitikinti, kad tai saugu, praleisti ir galinę automobilio dalį, tarp jų ir dešinės pusės galinę kėbulo dalį, o D. J. argumentas, kad jis turėjo pirmenybę pereiti važiuojamąją kelio dalį dėl joje esančios pėsčiųjų perėjos vertintinas kaip jo gynybos taktika ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes nebuvo jokio pagrindo manyti, kad D. Poškos g. važiuojamoje kelio dalyje yra pėsčiųjų perėja.

Vertinant D. J. prašymą atlikti tyrimą ir nustatyti, ar V. Š. laikėsi V. J. skunde nurodomų KET reikalavimų, atkreiptinas dėmesys, kad, visų pirma, D. J. nurodo aktualios KET redakcijos punktų, o ne pažeidimo padarymo metu galiojusius KET punktų pažeidimus, visų antra, šie KET punktai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi skundžiamame Nutarime šių KET punktų pažeidimai neinkriminuojami.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22830932-14 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-22830932-14 palikti nepakeistą ir D. J. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.