Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-07 · Administracinė byla Nr. I3-5103-743/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-07
Bylos Nr.
I3-5103-743/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03565-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Vailionė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-5103-743/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03565-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 14.15; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo: pakeisti 2023 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J18-1410/2023, kuria pareiškėjui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija, sumažinant paskirtą ekonominę sankciją iki 300 Eur (t. 1, b. l. 1–6).

Pareiškėja skunde nurodo šias aplinkybes.

Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė L. P. 2023 m. spalio 30 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JI 8-1410/2023 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už tai, kad: 2023 m. birželio 19 d., atlikus neplaninį patikrinimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (2023 m. liepos 28 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-3454), nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vykdydama atliekų surinkimą, šalinimą, apdorojimą ir tvarkymą neturėjo Aplinko apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus krovinių važtaraščius (laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.), iš objektų ,(duomenys neskelbtini), surinko neapdorotas statybines ir griovimo metu susidariusias atliekas, jas apdorojo atliekų susidarymo vietose ir apdorotas atliekas išvežė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklavietę, esančią ,(duomenys neskelbtini), kur apdorotos atliekos panaudotos kelių tiesimui, duobių, nelygumų lyginimui. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius pastatų, pamatų ir kolonų griovimo metu Jonavos r. sav. objektuose 2021 metais susidaręs atliekų kiekis yra: betonas (atliekos sąrašo kodas 17 01 01) – 1 297,71 kub. m, mūras (atliekos sąrašo kodas 17 01 02) – 225,23 kub. m, mediena (atliekos sąrašo kodas 19 12 07 03) – 322,5 kub. m, t. y. iš viso – 1 845,44 kub. m objektuose susidariusių atliekų 2021 metų laikotarpiu (nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.). Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius pastatų, pamatų ir kolonų griovimo metu Jonavos r. sav. objektuose 2022 metais susidaręs atliekų kiekis yra: betonas (atliekos sąrašo kodas 17 01 01) – 978,57 kub. m, mūras (atliekos sąrašo kodas 17 01 02) – 122,95 kub. m, t. y. iš viso – 1 101,52 kub. m objektuose susidariusių atliekų 2022 metų laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.).

Be to, nurodoma ir tai, kad pareiškėjos teritorijoje (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. ,(duomenys neskelbtini)), jos dalyje, kuri nėra padengta kieta danga (2023 m. liepos 4 d. foto lentelė Nr. 1–14 ir Statybinių griovimo atliekų, medžiagų vietų žemėlapiai), Lietuvos koordinačių sistemos (priimta 1994 m.) koordinatėmis pažymėtose vietose ((duomenys neskelbtini)) rasti sklypui ir kritulių kaupimosi vietoms lyginti panaudotos statybinės ir griovimo metu susidariusios atliekos: betono (atliekos sąrašo kodas 17 01 01), plytų (atliekos sąrašo kodas 17 01 02), medienos (atliekos sąrašo kodas 19 12 07 03), atsivežtos iš Jonavos r. sav. bešeimininkių pastatų ir kitų objektų. Šioms teritorijoje paskleistoms apdorotoms (smulkintoms) atliekoms pareiškėja nepateikė produkto eksploatacinių savybių deklaracijos ar kitų dokumentų.

Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad šiais veiksmai pareiškėja atliko atliekų apdorojimo, surinkimo, šalinimo veiklą, neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti, t. y. ji neturi atliekų tvarkytojo statuso, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 papunktį, už ką Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė.

2023 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė I. D. priėmė nutarimą pažeidimo byloje Nr. JI8-1410/2023, kuriuo pareiškėjai paskyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.

Prašydama pakeisti nutarimą ir sumažinti paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją, pareiškėja nurodo šiuos argumentus.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, kuris, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimais; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Aptartos jurisprudencijos kontekste nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečios sankcijos, tame tarpe ir ekonominės sankcijos, už padarytą teisės pažeidimą, pagrįstumo, atsižvelgia ne tik į juridinio asmens finansinę ir ekonominę būklę, bet tuo pačiu vertina teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, protingumo kriterijais. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų. Taigi, pareiškėja neginčija, kad už jos padarytą pažeidimą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi, jai galėjo būti paskirta 5 000 Eur ekonominė sankcija, tačiau atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

Pažymi, kad pažeidimas padarytas dėl nežinojimo apie galiojančius teisės aktų reikalavimus šių atliekų tvarkymui, ji iš karto pripažino pažeidusi nustatytą atliekų tvarkymo ir atliekų apskaitos tvarką, todėl nustatytas pažeidimas buvo išimtinai nulemtas aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, nei pakeisti. Pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą, gailisi jį padariusi, jo neginčija, nesiekė pažeidimo padaryti tyčia. Pareiškėja sąžiningai ir atsakingai vykdo savo ūkinę- komercinę veiklą, nepažeidinėja įstatymų, jai niekada anksčiau nebuvo taikytos ekonominės sankcijos, laiku teikia atskaitingoms institucijoms ataskaitas ir deklaracijas, laiku sumoka visus mokesčius bei neturi jokių įsiskolinimų valstybei, todėl taikant ekonominę sankciją turi būti atsižvelgta į nurodytas aplinkybes.

Pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su patikrinimą atliekančiomis institucijomis, operatyviai teikė visą institucijų prašomą informaciją ir dokumentus. Iš karto po 2023 m. liepos 28 d. patikrinimo akto Nr. PA3454 gavimo, kuriuo buvo nustatyti viršijami didžiausi vienu metu leidžiami saugoti atliekų kiekiai, pašalino nurodytus pažeidimus nedelsiant, nelaukdama privalomų nurodymų, reagavo į pareigūnų žodines pastabas ir nedelsiant pradėjo aikštelės, kurioje buvo sukauptos atliekos, tvarkymo darbus. 2023 m. liepos 24 d. papildomai sudarė atliekų tvarkymo sutartį su įmone, turinčia teisę tvarkyti mišrias statybines atliekas (170904), dalis atliekų buvo priduota UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2023 m. liepos 24 d. pareiškėja pradėjo teritorijos grunto tvarkymo (valymo) darbus, kiekvieną dieną išveždama pakartotiniam perdirbimui nuo 80 iki 100 tonų atliekų. Iki 2023 m. rugsėjo 19 d. įmonė sutvarkė visas sukauptas atliekas, visos atliekų tvarkymo operacijos buvo registruojamos. Įvertinusi, kad nustatyti pažeidimai buvo įvykdyti dėl nežinojimo apie galiojančius teisės aktų reikalavimus šių atliekų tvarkymui, siekdama išvengti panašių situacijų ateityje, sudarė sutartį su aplinkos apsaugos specialistu dėl įmonės veiklos ir atliekų apskaitos vedimo kontrolės. Pareiškėja, siekdamas skubiai ir tinkamai ištaisyti klaidą, išleido 22 985,76 Eur (su PVM). Pažymi, kad vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalimi, visos šios aplinkybės pripažintinos pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, prašo skundą patenkinti ir paskirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 300 Eur (t. 1, b. l. 1–6).

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateiktame atsiliepime nurodė, kad dėl ekonominės sankcijos dydžio nustatymo pareiškėjai palieka teismui spręsti.

Nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento struktūrinis padalinys – Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. liepos 27 d. atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėja, vykdydama atliekų surinkimą, šalinimą, apdorojimą ir tvarkymą neturėjo išduoto Aplinko apsaugos agentūros Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti. Pareiškėja surinko neapdorotas statybines ir griovimo metu susidariusias atliekas, jas apdorojo atliekų susidarymo vietose ir apdorotas atliekas išvežė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklavietę, kur apdorotos atliekos panaudotos kelių tiesimui, duobių, nelygumų lyginimui. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius pastatų, pamatų ir kolonų griovimo metu Jonavos r. sav. objektuose 2021 metais susidaręs atliekų kiekis laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. – 1 101,52 kub. m, o 2022 m., laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. – 1 101,52 kub. m.

Be to, buvo nustatyta ir tai, kad pareiškėjos teritorijos dalyje, kuri nėra padengta kieta danga, sklypui ir kritulių kaupimosi vietoms lyginti panaudotos statybinės ir griovimo metu susidariusios betono, plytų ir medienos atliekos. Pareiškėja įmonės teritorijoje paskleistoms apdorotoms (smulkintoms) atliekoms nepateikė produkto eksploatacinių savybių deklaracijos ar kitų dokumentų.

Taigi, nustatyta, kad pareiškėja atliko atliekų apdorojimo, surinkimo, šalinimo veiklą neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti, t. y. neturėjo atliekų tvarkytojo statuso ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 punkto (kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimu ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti) 3.1 papunktį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, už ką Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė.

Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J18-1410/2023 įmonei skyrė ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą.

Šalies argumentai

Pateikdama argumentus į pareiškėjos prašymą dėl sankcijos sumažinimo, nurodo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Taigi, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva ir diskrecinė teisė, o baudos mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Nurodo neginčijantis pareiškėjos skunde išdėstytų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad sankciją pareiškėjai paskyrė laikydamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytų imperatyvių ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui taisyklių. Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Aplinkos apsaugos departamentas, priimdamas ginčijamą nutarimą, atsižvelgė į tai, jog pareiškėja pažeidimą pripažino ir labai gailėjosi, patikrinimo metu bendradarbiavo su pareigūnais bei padėjo tyrimui, pašalino padarytą pažeidimą, todėl paskyrė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatytą minimalaus dydžio ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą. Pareiškėja skundu pažeidimo padarymo fakto neginčija, o sprendimas skirti ar neskirti mažesnę ekonominę sankciją yra teismo prerogatyva, todėl prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 20–24).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paskirtos minimalios ekonominės sankcijos dydžio proporcingumo pareiškėjo padarytam pažeidimui.

2023 m. liepos 28 d. patikrinimo aktu Nr. PA-3454 nustatyta, kad pareiškėja, vykdydama atliekų surinkimą, šalinimą, apdorojimą ir tvarkymą, neturėjo Aplinko apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti. Dėl nustatytų pažeidimų, 2023 m. spalio 30 d. pareiškėjai surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. JI 8-1410/2023 ir 2023 m. lapkričio 27 d. nutarimu (ginčijamas nutarimas) paskirta minimali Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta ekonominė sankcija – 5 000 Eur bauda. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo nutarimu paskirta ekonomine sankcija, pateikė skundą teismui, nes mano, kad paskirta sankcija neproporcinga padarytas teisės pažeidimui ir prašo ją mažinti.

II. Dėl paskirtos ekonominės sankcijos dydžio

2023 m. liepos 28 d. patikrinimo aktu Nr. PA-3454 (su rezultatų ataskaitomis, suvestinėmis, žemėlapiais ir nuotraukomis) nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vykdydama atliekų surinkimą, šalinimą, apdorojimą ir tvarkymą, neturėjo Aplinko apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti. Pagal pateiktus krovinių važtaraščius laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d., iš objektų ,(duomenys neskelbtini), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surinko neapdorotas statybines ir griovimo metu susidariusias atliekas, jas apdorojo atliekų susidarymo vietose ir apdorotas atliekas išvežė į savo veiklavietę, esančią ,(duomenys neskelbtini), kur apdorotos atliekos panaudotos kelių tiesimui, duobių, nelygumų lyginimui. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius pastatų, pamatų ir kolonų griovimo metu Jonavos r. sav. objektuose 2021 metais susidaręs atliekų kiekis yra: betonas (atliekos sąrašo kodas 17 01 01) – 1 297,71 kub. m, mūras (atliekos sąrašo kodas 17 01 02) – 225,23 kub. m, mediena (atliekos sąrašo kodas 19 12 07 03) – 322,5 kub. m, t. y. iš viso – 1 845,44 kub. m objektuose susidariusių atliekų 2021 metų laikotarpiu (nuo 2021 m. gegužės 19 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d.) Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus važtaraščius pastatų, pamatų ir kolonų griovimo metu Jonavos r. sav. objektuose 2022 metais susidaręs atliekų kiekis yra: betonas (atliekos sąrašo kodas 17 01 01) – 978,57 kub. m, mūras (atliekos sąrašo kodas 17 01 02) – 122,95 kub. m, t. y. iš viso – 1 101,52 kub. m objektuose susidariusių atliekų 2022 metų laikotarpiu (nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d.). Be to, pareiškėja, dalyje teritorijos, kuri nėra padengta kieta danga, sklypui ir kritulių kaupimosi vietoms lyginti panaudojo statybinės ir griovimo metu susidariusias betono, plytų ir medienos atliekos. Dėl šių veiksmų sprendė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atliko atliekų apdorojimo, surinkimo, šalinimo veiklą, neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo šiai veiklai vykdyti (t. 1, b. l. 41–99).

2023 m. spalio 30 d. Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė L. P. dėl 2023 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. PA-3454 nustatytų pažeidimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JI 8-1410/2023. Nurodė, kad tokiais veiksmais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 papunktį; už šį pažeidimą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė (t. 1, b. l. 34–38).

2023 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė I. D. priėmė nutarimą pažeidimo byloje Nr. JI8-1410/2023, kuriuo pareiškėjai paskyrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ekonominę sankciją – 5 000 Eur baudą už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. Skirdama ekonominę sankciją atsižvelgė į tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažino pažeidimą ir labai gailisi, patikrinimo metu bendradarbiavo su pareigūnais ir padėjo tyrimui, nedelsdama ėmėsi veiksmų dėl atliekų sutvarkymo ir tai pripažino pareiškėjos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgusi į tai, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą ekonominę sankciją – 5 000 Eur (t. 1, b. l. 11–15, 26–31).

2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja informavo Aplinkos apsaugos departamentą, kad visą statybinėje aikštelėje buvusį laužą – 3 403,2 t, sutvarkė (t. 1, b. l. 100).

Aptartieji įrodymai patvirtina pareiškėjos Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą.

Pareiškėja skunde neginčija ginčijamame nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, neneigia, kad savo neteisėtais veiksmais padarė teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.

Kaip minėta, pareiškėja skundu siekia, kad paskirta minimali ekonominė sankcija būtų sumažinta.

Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).

Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo turinį yra pažymėjęs, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Aiškindamas proporcingumo principo taikymą, LVAT yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio, todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Kaip minėta, ginčijamu nutarimu pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą buvo skirta 5 000 Eur dydžio ekonominė sankcija.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, arba įrenginio registracijos duomenų pateikimas neturint teisės juos pateikti šio įstatymo 193 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų (Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir teisminės praktikos kontekste, sprendžiant, ar pareiškėjai paskirta minimali 5 000 Eur dydžio ekonominė sankcija proporcinga teisės pažeidimui, ar ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir ar nevaržo pareiškėjos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pažymėtinos šios aplinkybės.

2023 m. gegužės 10 d., dar iki patikrinimo akto surašymo, pareiškėja su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bei kitų aplinkosauginių paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 145–147). 2023 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė šiai bendrovei 16 200 kg atliekų, už kuriuos pareiškėjai išrašyta sąskaita 48 600 Eur sumai (t. 1, b. l. 148).

2023 m. liepos 24 d. paslaugų sutartis patvirtina, kad pareiškėja, dar iki patikrinimo akto surašymo, su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų sutartį dėl betono laužo pridavimo (t. 1, b. l. 144). Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. už šias paslaugas pareiškėjai išrašytos sąskaitos, kurių bendra suma siekia 39 502,92 Eur (t. 1, b. l. 149–200; t. 2, b. l. 1–23).

Sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 iki 2023 m. lapkričio 30 d. patvirtina, kad pareiškėja sistemingai atsiskaitinėja su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 24–35).

Aptartieji įrodymai leidžia teismui spręsti, kad pareiškėja nustatytą pažeidimą padarė dėl neatsargumo, vos sužinojusi apie teisės aktų pažeidimus, dėjo dideles pastangas, investavo lėšas, siekdama kuo greičiau pašalinti jos daromus teisės pažeidimus ir dėl to kilusias pasekmes. Pareiškėjos pateikta pažyma patvirtina, kad jau 2023 m. rugsėjo 11 d., dar iki ginčijamo nutarimo priėmimo, visas statybinėje aikštelėje buvęs laužas yra sutvarkytas. Taigi, pareiškėja gailėjosi padariusi teisės pažeidimą, dėjo pastangas jį pašalinti, bendradarbiavo su pareigūnais dėl tinkamų veiksmų vykdant teisės aktų reikalavimus, tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Valstybės įmonės Registrų centro pažyma apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėja veiklą vykdo nuo 2007 m. gruodžio 4 d., įsiskolinimų neturi, per pastaruosius penkerius metus jos atžvilgiu nėra priimtas įsiteisėjęs nuosprendis (t. 2, b. l. 36–27). Byloje nepateikti įrodymai apie kokius nors kitus pareiškėjos padarytus teisės pažeidimus, todėl spręstina, kad pareiškėja yra linkusi laikytis teisės aktų reikalavimų, vykdyti savo įsipareigojimus valstybei, todėl šis jos padarytas teisės pažeidimas laikytinas atsitiktiniu, kas rodo jos mažesnį pavojingumo visuomenei laipsnį.

Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėja skundžiamuose nutarimuose nurodytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus padarė pirmą kartą, nėra jokių duomenų, kad dėl padarytų pažeidimų buvo padaryta žala aplinkai ar žmonėms ir tai leidžia pripažinti, kad padarytas teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad esant nustatytoms aukščiau aptartoms pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį apibudinančioms aplinkybėms, įvertinus pareiškėjos požiūrį į padarytą pažeidimą, jos pastangas pašalinti kilusias pasekmes, ir minimali 5 000 Eur bauda akivaizdžiai neproporcinga pareiškėjos padarytam teisės pažeidimui bei ekonominėmis sankcijomis siekiamam tikslui – veiksmingai pažeidimų prevencijos užtikrinti.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos dydis mažintinas.

Sprendžiant dėl baudos dydžio, teismas pažymi, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimus padariusiai pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, pateiktuose sąskaitos išrašuose jos finansinę būklę apibudinanti duomenys nuasmeninti, tačiau iš viešai pateikiamos informacijos (https://rekvizitai.vz.lt/imone/irvytis/apyvarta/) matyti, kad pareiškėjos grynasis pelnas 2023 m. sudarė 118 849 Eur, taigi pareiškėjos nurodoma 300 Eur bauda už trunkamąjį teisės aktų pažeidimą, yra per maža ekonominė sankcija nurodytos pareiškėjos finansinės ekonominės būklės ir padaryto teisės pažeidimo kontekste, ji nebūtų svari ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei atgrasančio poveikio kitiems asmenis.

Aptartame teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą paskirta 5 000 Eur piniginė bauda mažintina iki 900 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2023 m. lapkričio 27 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J18-1410/2023 ir uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirtą 5 000 Eur ekonominę sankciją sumažinti iki 900 Eur (devynių šimtų eurų).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Asta Vailionė