- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1439-264/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- J. R. R.
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei G. M., jos atstovui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, atsakovui J. R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. R. R. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-61-748/2009 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui J. R. R., trečiajam asmeniui Kaišiadorių 2-ojo notarų biuro notarei Vidai Bietkienei dėl pripažinimo neturinčiu teisės į privalomąją palikimo dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 3), kuriuo prašė pripažinti, kad J. R. R. neturi teisės į A. R. privalomąją palikimo dalį. Ieškinyje nurodyta, kad 2007-11-20 mirė ieškovės močiutė A. R., kuri 2002-11-13 notaro patvirtintu testamentu visą savo turtą paliko ieškovei. Ieškovė palikimą priėmė laiku. Notarė V. Bietkienė 2008-02-18 raštu Nr. 044 ieškovei pranešė, kad į palikimo privalomąją dalį pretenduoja dėdė (močiutės sūnus) J. R. R., nes turi 50 % neįgalumą ir notarė nori išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį palikimo. Tačiau jam išlaikymas nereikalingas, kadangi dirba, gauna pakankamas pajamas, turi nemažai turto, todėl privalomoji palikimo dalis jam nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pripažino, kad J. R. R. neturi teisės į A. R. privalomąją palikimo dalį, priteisė iš J. R. R. 41,40 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad palikėja A. R. mirė 2007-11-20. Testamentų registre 2002-11-14 buvo įregistruotas A. R. 2002-11-13 Kaišiadoryse sudarytas oficialusis testamentas (notarinio registro Nr. 1-5715). Šiuo testamentu palikėja visą savo turtą paliko vaikaitei G. M. - ieškovei. Ieškovė G. M. 2007-12-06 kreipėsi su pareiškimu į notarinę kontorą ir priėmė po senelės A. R. mirties palikimą. Atsakovas J.R. R. yra mirusiosios A. R. sūnus. Jis kreipėsi 2008-02-15 pareiškimu į Kaišiadorių rajono 2-ą notaro biurą prašydamas išduoti privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimą po motinos mirties. Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarė V.Bietkienė 2008-02-18 raštu informavo ieškovę, kad dėl privalomosios dalies po savo motinos A. R. mirties kreipėsi jos sūnus J.R. R., nurodydamas, kad jam reikalingas išlaikymas, nes turi neįgalumą – 50 proc. darbingumo, ir kad ji turinti teisę kreiptis į teismą ir ginčyti jo teisę gauti privalomąją palikimo dalį, nes nepateikus notarei įrodymų apie ginčą teisme J.R. R. gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Iš atsakovo J.R. R. medicininių dokumentų teismas nustatė, kad 2006 metais jis susirgo ir gydėsi stacionare bei ambulatoriškai Kauno apskrities ligoninėje, ambulatorinės reabilitacijos klinikoje „Medicus“, Kauno medicinos universiteto klinikose. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius nustatė, kad nuo 2006-06-28 J.R. R. darbingumo lygis yra 50 procentų. Pagal byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus, atsakovas, nors ir būdamas darbingas tik 50 proc, motinos mirties dieną dirbo dviejose darbovietėse pagal darbo sutartis ir turėjo pastovias ir pakankamas būtinosioms pragyvenimo reikmėms darbines pajamas, gavo ligos pašalpas, netekto darbingumo pensiją. Jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė daugiau negu 2000 Lt: per 2007 m. atsakovas gavo draudžiamąsias pajamas iš AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ - 18151,70 Lt ir Kauno technologijos universiteto - 4132,50 Lt, netekto darbingumo pensiją ir ligos pašalpas 3638,93 Lt. Be to, atsakovas turėjo nekilnojamojo turto - butą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 25173 Lt. Nors jis turėjo asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau juo nesinaudojo, o gyveno kartu su savo buvusia sutuoktine jos bute (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis nesinaudojo socialiai remiamo asmens statusu, netgi nesikreipė dėl būsto šildymo kompensacijos. Atsakovas pats teikė materialinę paramą savo artimiesiems - pirko motinai malkų, savo butu (duomenys neskelbtini) leido naudotis pilnametei dukrai, o vėliau, po motinos A. R. mirties, įgaliojo dukrą parduoti šį butą ir jai paliko gautus už parduotą butą pinigus. Teismas konstatavo, kad atsakovas gaudavo didesnes pajamas, negu tuo metu uždirbo vidutinis šalies ūkio darbuotojas, atsakovas neįrodė, kad jam pragyvenimui buvo reikalingos žymiai didesnės lėšos, negu jis gaudavo, kad iš savo gaunamų pajamų ir turimo turto jis negalėjo patenkinti savo būtinųjų poreikių, nepateikė įrodymų, jog jam buvo reikalingas išlaikymas. Jo teiginiai, kad 2007 m. važiavo gydytis į Rygą, pirko brangius vaistus iš Baltarusijos buvo neįrodyti. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus paskolos raštelius ir jais nesirėmė kaip įrodymu, nes jų buvimo faktą neigė pats atsakovas, be to raštelių turinys prieštarauja atsakovo nurodytoms paskolos sutarties sudarymo ir paskolos grąžinimo aplinkybėms. Teismas sprendė, kad mirusiosios A. R. teikta atsakovui epizodinė parama daržovėmis bei duodamos nedidelės pinigų sumos nelaikytina išlaikymo teikimu, o laikytina motinos ir sūnaus artimų santykių pasireiškimu, nes, kaip parodė liudytoja A. R., lygiai taip pat ji elgėsi ir su kitu savo sūnumi bei ieškove - savo anūke. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog palikėjos mirties dieną atsakovas turėjo pakankamai pajamų ir turto savo būtiniesiems poreikiams patenkinti, o atsakovas neįrodė, kad jam buvo reikalingas išlaikymas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 7-9) atsakovas J. R. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-05-21 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams, su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių;
1. Teismas, priimdamas sprendimą nesivadovavo loginiais dėsniai, tik formaliai vertino arba neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai bei įrodymų viseto, nepadarė išvados, kad tam tikri faktai egzistavo. Iš liudytojų parodymų, byloje esančių dokumentų turėjo nekilti abejonių, kad mama apeliantui padėjo daržovėmis ir pinigais. Įrodymų visuma leido manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2002 03 20c/b 3K-462, 2007 10 19 c/b 3K-3-416-2007).
2. Apeliantas palikėjos A. R. mirties dieną atitiko asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, teisinį statusą. Jis mano, kad įrodė aplinkybę, jog tuo metu dėl invalidumo, gydimosi, vaistų pirkimo jam buvo reikalingas išlaikymas nepriklausomai nuo gaunamos pensijos ir atlyginimo. Apeliantui 50% nedarbingumas nustatytas iki mamos mirties, visus 2006 ir 2007 metus jis sunkiai sirgo, dėl kojų skausmo negalėjo vaikščioti, ruošėsi operuoti stuburą. Apeliantas vyko į Rygą pas gydytojus, kur jam privačiai buvo atliekami specialūs masažai, tai kainavo didžiulius pinigus. Be to, apeliantas pirko Baltarusijoje eksperimentinių vaistų, mokėdamas po 900 eurų už kursą. Tuo metu apeliantas turėjo tik bendrabučio kambarį su bendrais patogumais (duomenys neskelbtini). Jo mama A. R. labai pergyveno dėl sūnaus ligos, nes manė, kad jis negalės vaikščioti ir visokeriopai padėjo: daržovėmis, pinigais. Tai patvirtino teisme liudytojos M. S. ir A. R..
3. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.72str. 2d., CK trečiosios knygos XII skirsnio antrąjį skirsnį, Invalidų socialinės integracijos įstatymą, daroma išvada, kad CK 5.20 str. numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t.y. išlaikymas reikalingas tada, kai jie yra invalidai, todėl apeliantui turi būti išduotas privalomosios dalies paveldėjimo tiesės liudijimas.
4. Ieškovė neteisingai nurodė, kad ji 5-6 metus rūpinosi močiute, nes tai prieštarauja liudytojų parodymams, juridiniams dokumentams. Ligoninėse apeliantas prižiūrėdavo mamą, o kai negalėdavo pats - jo buvusi žmona A. R.. Išsituokęs J. R. 10 metų gyveno pas mamą ir dirbo Kaišiadorių rajono statybos organizacijoje. Ieškovė dirbo ir mokėsi Kaune.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. M. (2 t. b. l. 16) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skunde nurodyti motyvai didesnėje dalyje nepasitvirtino pirmos instancijos teisme, kitoje dalyje įvertinti kitaip, nei pateikia atsakovas. Atsakovas neįrodė, kad palikėjos mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas būtinosiomis gyvenimo reikmėms.
Tretysis asmuo Kaišiadorių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. Bietkienė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2007-11-20 mirė ieškovės močiutė A. R., kuri 2002-11-13 notaro patvirtintu testamentu (notarinio reg. Nr.1-5715) visą savo turtą paliko ieškovei. Iš paveldėjimo byloje Nr. 338/2007 esančio ieškovės 2007-12-05 pareiškimo Kaišiadorių rajono 2-ajam notarų biurui, matyti, jog ji įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Notarė V. Bietkienė 2008-02-18 raštu Nr. 044 ieškovei pranešė, kad į palikimo privalomąją dalį pretenduoja mirusiosios A. R. sūnus J. R. R., nes turi 50 % neįgalumą ir notarė ketina išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į 1/6 dalį palikimo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama pripažinti, kad atsakovas J. R. R. neturi teisės į mirusiosios A. R. privalomąją palikimo dalį.
Pagal LR CK 5.20 str. 1d. prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t.y. jie nedarbingi dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai, o jeigu ir gauna pajamų, tai jos nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą, teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomą palikimo dalį asmens turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, taip pat banko indėlius, kitas pajamas, išlaikymas įpėdiniui turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2005).
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai : neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, darbingumo lygio pažyma ( 1 t. b. l. 30-33, 46-47), duomenys apie J. R. darbo užmokestį ( 1 t. b. l. 15-17), nekilnojamąjį turtą ( 1 t. b. l. 14) patvirtina, kad atsakovo motinos A. R. mirties dieną atsakovas buvo iš dalies darbingas, jam nustatytas darbingumo lygis 50 proc., dirbo dvejose darbovietėse pagal darbo sutartis ir gavo kas mėnesį apie 1800 Lt darbo užmokesčio, 170 Lt netekto darbingumo pensiją, turėjo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 25173 Lt, todėl jam pakako lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Apelianto argumentai, jog jis 2006 ir 2007 m. laikotarpiu sunkiai sirgo, pirko brangius vaistus, turėjo daug gydymosi išlaidų, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, 1-osios instancijos teisme apklaustos liudytojos M. S. ir A. R. jokių konkrečių aplinkybių dėl atsakovo turėtų gydymosi išlaidų, todėl nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog CK 5.20 str. numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, nes palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3. 194 str. 3 d.), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme. Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija sutinka su 1-osios instancijos teismo išvada, jog palikimo atsiradimo dieną atsakovas turėjo pastovias ir pakankamas pajamas būtiniems poreikiams patenkinti, todėl jam nebuvo reikalingas išlaikymas ir pagrįstai pripažino, kad J. R. R. neturi teisės į A. R. privalomąją palikimo dalį.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl nesvarstytini.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21d. sprendimą palikti nepakeistą.