Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017 m. gruodžio 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK)140 str. 2 d., taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais keturiems mėnesiams;

2. 2018 m. sausio 24 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64, 65 ir 64¹ straipsnius, 55 paroms arešto;

3. 2019 m. liepos 12 d. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

4. 2019 m. lapkričio 5 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams;

5. 2020 m. sausio 13 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis E. V. 2019 m. spalio 17 d., apie 20.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį - tėvą R. V., o būtent kumščiu sudavė tris smūgius R. V. į galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam R. V. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės su aplinkiniu odos nubrozdinimu žaizdos pakaušio dešinėje pusėje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis E. V. 2019 m. spalio 17 d. apie 21 val., bendro naudojimo patalpoje - koridoriuje, esančioje (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukšte, tyčia smurtavo prieš O. K., o būtent šiai stovint koridoriuje vieną kartą koja spyrė į krūtinės sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. K. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžio nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. V. kaltu dėl abiejų jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino. Jis parodė, kad gyvena su motina (duomenys neskelbtini). Motina su tėvu išsituokę ir gyvena atskirai. Su motina, ir tėvu, kuomet šį aplanko, pastoviai konfliktuoja, nes šie prie jo kabinėjasi. 2019 m. spalio 17 d. apie 20.30 val. jis, išgėręs alkoholio, nuėjo pas tėvą gyvenantį (duomenys neskelbtini), norėdamas pernakvoti, nes buvo susipykęs su motina. Su tėvu R. V. susipyko ir kilusio konflikto metu jie susimušė. Mano, kad tėvui smūgį ranka sudavė į krūtinę, tačiau dėl neblaivumo tiksliai nepamena.

Kaltinamasis E. V. parodė, kad dėl neblaivumo nepamena kaip sužalojo nukentėjusiąją O. K.. Nurodė, kad nukentėjusioji pastoviai prie jo kabinėjasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti kaltinamojo E. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

E. V. parodė, kad gyvena su mama, adresu (duomenys neskelbtini). Prie bendro ūkio neprisideda. Tėvai yra išsiskyrę. Su mama konfliktuoja dažnai, nes ji prie jo kabinėjasi. Pas tėvą R. V. lankosi retai. Pas tėvą apsilanko maždaug 1-2 kartus į mėnesį. Su tėvu sutaria gerai. Jokių rimtų konfliktų su juo neturėjęs. Maždaug prieš kelis metus, tiksliai nepamena kada, buvo su tėvu sukonfliktavęs ir sudavė jam. Jį tiesiog išveda iš kantrybės, kabinėjasi prie jo ir todėl jis nesusitvardo. 2019 m. spalio 17 d. nuo pat ryto mama jį provokavo, vadino necenzūriniais žodžiais. Kabinėjosi, kad išmėtyti drabužiai. Tą rytą jai niekas neįtiko. Jo manymu ji nori, kad jis greičiau išeitų iš jos ir gyventų kitur. Todėl ji visais įmanomais būdais jį provokuoja. Neiškentęs jos kabinėjimosi išėjo į lauką. Buvo namo kieme. Tada nusipirko 1 butelį alaus 1 litro talpos 5 laipsnių ir gėrė vienas kieme ir taip alkoholį vartojo visą dieną lauke. Išgėrė galimai 5 butelius alaus 1 litro talpos 5 laipsnių. Kadangi daug išgėrė, kas buvo vėliau nepamena. Kiek laiko buvo lauke, negali pasakyti. Paskutinį, ką jis atsimena, tai sėdėjo lauke ant suoliuko. Dar buvo šviesu. Ką paskui veikė nieko neatsimena. Nors ir nepamena, galėjo būti, kad nuėjo pas tėvą. Kadangi buvo stipriai išgėręs, galėjo sukonfliktuoti su tėvu. Ar jam sudavė tris smūgius į galvos sritį, nepamena, bet mano, kad galėjo tai padaryti, nes jį labai erzina kai kabinėjasi prie jo. Kai išgeria, negali sukontroliuoti savo veiksmų. Kaip ir kiek kartų sudavė, jis nepamena. Dėl to, kad sudavė tėvui labai gailisi, to tikrai nenorėjo daryti (t. 1, b. l. 137-139). E. V. parodė, kad kaimynę O. K. pažįsta tik iš matymo, nebendrauja, kuriam bute ji gyvena, tiksliai nepamena. Su ja jokių konfliktų neturėjęs. 2019 m. spalio 17 d. nuo pat ryto mama provokavo, vadino jį necenzūriniais žodžiais. Kabinėjosi, kad išmėtyti jo drabužiai. Tą rytą jai niekas neįtiko. Jo manymu, ji nori, kad jis greičiau išeitų iš jos ir gyventų kitur. Todėl ji visais įmanomais būdais jį provokuoja. Neiškentęs jos kabinėjimosi, jis išėjo į lauką. Buvo namo kieme. Tada nusipirko 1 butelį alaus 1 litro talpos 5 laipsnių ir gėrė vienas kieme, taip alkoholį vartojo visą dieną lauke. Išgėrė galimai 5 butelius alaus 1 litro talpos 5 laipsnių. Kadangi daug išgėrė, kas buvo vėliau, jis nepamena. Kiek laiko jis buvo lauke, negali pasakyti. Paskutinį ką jis atsimena, tai sėdėjo lauke ant suoliuko. Dar buvo šviesu. Ką paskui veikė, nieko neatsimena. Nors ir nepamena, galėjo būti, kad jis nuėjo namo ir sukonfliktavo su mama, ko pasekoje paskui ir sukonfliktavo su kaimynais. Kadangi buvo stipriai išgėręs, jis galėjo spirti į krūties sritį savo kaimynei O. K.. Kas tiksliai įvyko konflikto metu nepamena, bet mano, kad galėjo tai padaryti, nes labai erzina kai kabinėjasi prie jo. Kai yra išgėręs negali sukontroliuoti savo veiksmų. Kaip ir kiek kartų sudavė jai, nepamena. Dėl to, kad sudavė O. K. labai gailisi, jis to tikrai nenorėjo daryti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį iki teismo posėdžio tikrai sumokės, mokėjimo kvitą atneš į teismą (t. 1, b. l. 174-175, 188). Kaltinamasis E. V. pilnai patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiojo R. V., tiek dėl nukentėjusiosios O. K. sužalojimo ir nurodė, kad šie parodymai teisingi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. V. parodė, kad jis su sūnumi E. V. sutaria gerai. Dažniausiai konfliktuoja kai sūnus išgeria. Sūnaus elgesys labai pasikeitė, kai jis išsiskyrė su jo motina J. M.. Sūnus liko gyventi su motina. Mano, kad skyrybos bei gyvenamosios vietos aplinka paveikė neigiamai jo sūnų. Su E. matosi maždaug į mėnesį 2-3 kartus. Jie gyvena visai netoli vienas nuo kito. Paskutinį kartą sūnus pas jį buvo užėjęs 2019 m. spalio 16 d. jį pasveikino su gimimo diena ir išėjo. Sūnus buvo draugiškai nusiteikęs, be jokių pykčių. 2019 m. spalio 17 d., apie 20.30 val., jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje žiūrėjo krepšinį. Buto durys buvo neužrakintos. Staiga, pro duris įėjo jo sūnus E. V., laikydamas plastikinį alaus butelį 1 litro talpos, 5 procentų stiprumo ir nuėjo tiesiai į kambarį, kur jis žiūrėjo televizorių. Sūnus atrodė labai keistai, nepanašus į save, galimai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, buvo agresyviai nusiteikęs, jo dar tokio nebuvo matęs. Jis sūnui iš karto liepė išeiti. Sūnus kažką bumbėjo, bet jis nieko nesuprato. Jam tai pasirodė labai keista. Sūnus pradėjo kalbėti, šaukti, bet ne su juo, o atrodė, kad sako kažkam kitam. Iš pradžių jis paprašė žodžiu sūnaus išeiti, bet jis net nesiklausė. Tada jis pradarė buto duris, kad sūnus galėtų eiti. Jam bedarant, sūnus atėjo iš paskos ir staiga jis pajuto tris smūgius į galvos sritį, pakaušį, tiksliai negali pasakyti, nes pajuto labai didelį skausmą. Nuo skausmo, net negalėjo susigaudyti kiek buvo smūgių. Iš karto pradėjo bėgti kraujas, kurio buvo labai daug. Net nesuprato, kas įvyko, tai buvo taip staigiai ir netikėtai, be to jis buvo nusisukęs nugara į sūnų, todėl nieko nematė. Tada išsigandęs pradėjo kviesti kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, sakydamas: ,,A., atidaryk duris“. Kaimynas A. iš karto išėjo ir pamatė jį kraujuojantį. Tada E., kai pamatė kaimyną, iš karto pabėgo. Jis net nematė, ar E. turėjo kažką rankose, ar ne. Mano, kad sūnus turėjo turėti kažkokį kietą daiktą, su kuo jam ir sudavė, nes nemano, kad kumščiu sugebėtų praskelti galvą. Kai E. pabėgo, kaimynas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Medikai jį apžiūrėjo ir liepė važiuoti kartu su jais, bet jis atsisakė. Pas ekspertus nuėjo kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 18 d. Kaimynas po šio įvykio iš karto nuėjo apžiūrėti laiptinę, ar nėra kokio nors numesto daikto, su kurio jo sūnus galėjo suduoti, bet nieko nerado. Dėl ko jam sudavė, nežino, mano, kad tam turėjo įtakos suvartotas alkoholio kiekis. Jis tikrai nematė, kad sūnus laikytų kažką be alaus plastikinio butelio, rankose ir nematė, ar sūnus pasiėmė kažką iš jo buto. Kiek sūnų matė, tai šis jokių daiktų rankose nelaikė. Alaus butelis buvo beveik pilnas. Jau sumuštas jis išėjo į laiptinę, todėl ten buvo daug pribėgusio kraujo. E. jokių pretenzijų dėl savo sužalojimo neturi, dėl šio ikiteisminio tyrimo, ateityje taip pat neturės. Civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 4-6, 20-21, 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 20.15 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip kieme kažkas šūkalioja, bet per langą nežiūrėjo, nematė, kas tai buvo. Gal apie 20.30 val. būdamas bute išgirdo kaimyno iš (duomenys neskelbtini) buto R. V. balsą, kuris sakė kažkam išeiti iš buto, po to išgirdo trenksmą į buto duris. Minėtas kaimynas šaukė sakydamas: ,,A. padėk“. Išėjęs iš buto pamatė laiptinėje pasilenkusį R., jam iš pakaušio bėgo kraujas, pažiūrėjęs žemyn pamatė, kaip laiptine skubiai leidžiasi - bėga R. sūnus E. V.. Laiptinėje sušuko: ,,kaimynai kvieskite policiją ir medikus“. Vėliau atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Kaip buvo sužalotas kaimynas R. nematė, šis pasakė kad jį sumušė sūnus E. (t. 1, b. l. 50).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. V. Alytaus apskrities VPK pranešė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje sūnus E. V. sudavė tris smūgius į galvos sritį, dėl to jam buvo prakirstas pakaušis, jautė fizinį skausmą (1 t. b. l. 4-6).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Laiptinėje prie įėjimo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti raudonos spalvos pavieniai lašai ir netaisyklingos formos raudonos spalvos skysčio santalka (t. 1, b. l. 4 - 6, 11 - 14).

Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjo T. N. tarnybinis pranešimas, kuriame nuodyta, kad 2019 m. spalio 17 d. kartu su vyriausiuoju patruliu R. T. dirbant Alytaus mieste, ekipaže 1024 apie 20.35 val. gavo iškvietimą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur sūnus sumušė tėvą. 20.43 val. atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad R. V. sumušė jo sūnus E. V. kuris buvo pasišalinęs. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARBF-0234, patikros sertifikato Nr. 0972417, 2019 m. spalio 17 d., 21 val., R. V. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas. (duomenys neskelbtini), forminant įvykį iš gyventojų buvo gauta informacija, kad smurtautojas galimai yra šalia esančiame kieme, todėl su kolega nuėjęs į kiemą, sulaikė E. V. ir pristatė jį į Alytaus apskrities VPK. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21.50 val., E. V. buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 32).

Iš Alytaus apskrities VPK vyriausiojo postinio T. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 17 d., 20.55 val., Alytaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus Viešosios įstaigos Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikės D. telefoninis pranešimas, kad 2019 m. spalio 17 d., 20.41 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, rastas R. V., kuriam nustatytas galvos paviršinis sumušimas ir žaizdos, kuris paaiškino, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 20:10 val., namuose sumušė sūnus. Į priėmimo skyrių vykti kategoriškai atsisakė, paliktas namuose (t. 1, b. l. 47).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G925/2019(06) konstatuota, kad nukentėjusiajam R. V. padaryta muštinė, su aplinkiniu odos nubrozdinimu, žaizda pakaušio dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant pakaušio dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, smūgiuojant arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta nukentėjusioji O. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, kaiminystėje, šalia J. M. – E. V. mamos. J. gyvena kartu su savo sūnumi E. V.. Šią šeimą pažįsta apie 7 metus laiko. Su J. sutaria labai gerai. E. yra bjauraus būdo, nešvarus, netvarkingas, piktas, agresyvus, nuolat girtauja, geria viešoje vietoje. Mano, kad jis gali vartoti ir narkotines medžiagas, nes kartais jis būna neadekvatus, akys būna stiklinės ir išpūstos. Šioje šeimoje nuolat kyla konfliktai dėl E. V. būdo. J. su juo nesutaria. Jis jos neklauso, J. E. gražiai ko nors paprašo, E. iškart pradeda ant jos rėkti, visaip vadinti. Visi kaimynai bijo E., jis elgiasi labai agresyviai. Kaimynai bijo ką nors jam pasakyti, kad tik jis neužsipultų. 2019 m. spalio 17 d. apie 21 val., gal truputį ankščiau, jai būnant savo kambaryje išgirdo triukšmą, rėkimą. Tai išgirdusi išėjo iš savo buto į bendro naudojimo koridorių, iš balso atpažino, kad tai J., gyvenančios kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), balsas, todėl priėjo prie šios buto durų. Dar koridoriuje pamatė kaimynę V. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) kambaryje. Priėjus prie J. kambario, iš to kambario į bendro naudojimo koridorių išbėgo E.. Kadangi kambario durys buvo praviros, ji matė, kad J. savo kambaryje stovėjo viduryje kambario. J. labai verkė, šaukė pagalbos. Kadangi jos atžvilgiu E. smurtauja jau nebe pirmą kartą, visos kaimynės pasakiusios J., kad jeigu ją muš sūnus, kad ji rėktų, šauktųsi pagalbos, o jos atbėgs gelbėti. Pamatė iš buto išbėgusią E. ir jai pasakė, kad ji kviestų policiją, nes J. sumušė sūnus. Ji vėl pasižiūrėjo kaip jaučiasi J., savo kambaryje. J. verkė ir dejavo, kad jai labai skauda. Ji su V. E. neleido įeiti atgal pas J. į kambarį, tuo metu E. skambino policijai. E. pasakė, kad iškvietė policiją ir jo neišleis, kol policija neatvyks. E. vis tiek norėjo užeiti į kambarį, ji ir V. užstojo jam kelią, kad jis neitų, stovėjo prie J. kambario durų ir jo neleido. Tada E. pastūmė V. ant grindų koridoriuje, ši nugriuvo. Tada E. V. spyrė kelis kartus, kur tiksliai pataikė- nematė. Tada ji puolė gelbėti V., šaukė, kad E. pasitrauktų, bandė jį atstumti toliau nuo V.. E. atsitraukė nuo V., tada ji atsistojo prie laiptinės durų išėjimo ir neleido E. išeiti iš bendro naudojimo koridoriaus. Tada jis priėjęs prie jos spyrė vieną kartą į krūtinės sritį, dėl ko pajautė fizinį skausmą ir greitai nubėgo pas save į kambarį ir užsirakino. E. ją vijosi, galimai norėjo dar suduoti. Kitą dieną dėl sukelto fizinio skausmo kreipėsi į policiją. E. minėtą dieną buvo labai piktas ir agresyvus, jis buvo neblaivus, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis su savimi turėjo 1 l. talpos butelį alaus. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 53-55, 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta E. R. parodė, kad E. V. yra jos kaimynas, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su savo mama J. (duomenys neskelbtini) bute. Jį daugiau pažįsta iš matymo. E. V. yra gana agresyvus, konfliktiškas, piktas žmogus. Su mama jie nesutaria, pastoviai vyksta konfliktai tarp jų. Dėl ko jie nesutaria, nežino. E. V. ne vieną kartą smurtavo prieš savo mamą. Matė ir kaip greitoji pagalba buvo atvykusi ir jis pats garsiai šaukė, kad užmuš mamą. Taip pat ir kiti kaimynai pasakojo, kad jis smurtauja prieš mamą. 2019 m. spalio 17 d., apie 21 val. buvo namuose ir išgirdo šaukimą, rėkimą. Išėjo iš savo kambario į bendro naudojimo koridorių pasižiūrėti, kas vyksta. Išėjusi suprato, kad tai J., kuri šaukėsi pagalbos. Nuėjus iki jų kambario, atidarė duris ir pamatė pro duris J., sėdinčią susigūžusią ant lovos prie lango. E. stovėjo šalia jos ir buvo pasiėmęs į rankas stalą ir tuo metu kai stovėjo, jis sudavė su juo J.. Kur tiksliai sudavė, ji nežino, nematė. Tada staigiai nubėgo iki savo kambario ir pasiėmė telefoną. Skambino pagalbos telefonu, iškvietė policiją. Tuo metu, kai ėjo į savo kambarį, išgirdo riksmus iš bendro naudojimo virtuvės. Tada kaimynai pradėjo rėkti, kad kaimynė V. J. iš (duomenys neskelbtini) kambario nukritusi, guli be sąmonės. Kas šiai nutiko, ji nežino, bet kaimynai pasakojo, kad E. ją pastūmė ir spardė kojomis. To momento, kai E. išėjo iš mamos J. buto, nematė. Turbūt, jis išbėgo, kai nuėjo telefono. Koridoriuje buvo didelis triukšmas, susirinko kaimynai, todėl visko nematė. Tik matė, kad jis buvo bendro naudojimo koridoriuje ir pabėgo iš jo, kokia kryptimi, nežino. Bėgdamas jis garsiai šūkavo, ką tiksliai sakė, nepamena. Vėliau išgirdo, kad jis sumušė ir kaimynę O. K.. Kur tiksliai jai sudavė - nematė. O. skundėsi, kad į krūties sritį gavo smūgį ar su koją ar su ranka nežino. Ji tiesiog neklausė kaimynės. Kaimynė skundėsi, kad jai skauda krūtinę, dejavo iš skausmo. Kaip E. sudavė kaimynėms O. ir V. nematė, matė tik kaip jis sudavė savo mamai J.. Labai išsigando tokio E. elgesio, bijojo, kad ir jai ko nors nepadarytų. Iš patirto streso galimai ne viską pamena. Ar jis buvo neblaivus, negali pasakyti, alkoholio kvapo pati nejautė. Ji tuo metu buvo blaivi, alkoholio nevartojo (t. 1, b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausta V. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). E. V. yra jos kaimynas. Asmeniškai su juo nebendrauja, nes su juo neįmanoma bendrauti. Jis gyvena su savo mama J.. Su ja labai mažai bendrauja, retai matosi. Kiek pamena, jie atsikraustė į šį butą maždaug prieš 6 metus. E. konfliktuoja su mama beveik kiekvieną dieną. Ji nuolatos girdi jų konfliktus, nes gyvena už sienos. E. yra labai neprognozuojamas, keistas, agresyvus. Jam net baisu žodį pasakyti. Jis turbūt jau visus kaimynus yra išvadinęs necenzūriniais žodžiais. Ji girdėjusi iš kaimynų, kad jis yra smurtavęs anksčiau. Pati asmeniškai to nematė. Pati jo prisibijo, nes jis atrodo grėsmingai. 2019 m. spalio 17 d. apie 21.00 val. ji buvo namie, kai nuėjo į bendro naudojimo tualetą, kuris yra netoli balkono. Einant koridoriumi išgirdo verksmą ir nusprendė nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Einant pro (duomenys neskelbtini) buto duris išbėgo E. V., kuris šaukė: ,,Jie man sugadino gyvenimą“. Pamačiusi, kad jis bėga, nusprendė užtverti laiptinės duris, kurios yra per du kambarius nuo (duomenys neskelbtini) buto, kad jis nepabėgtų. Kai užtvėrė, jis ją stipriai pastūmė. Ji nugriuvo ir susitrenkė galvą. Begulint ant grindų, jis dar spyrė su koją į galvos sritį. Kiek kartų spyrė, ji nežino, nes iš karto prarado sąmonę. Daugiau nieko nepamena. Kai atsigavo, jo jau nebuvo. Tada kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir ją kartu su E. mama J. išvežė į priimamąjį. E. sumušė savo mamą J., paties sumušimo momento nematė, bet matė kai ji gulėjo suklupusi kambaryje prie radiatoriaus. Kad jis suduotų kaimynei O. K., irgi nematė, tuo metu jau buvo praradusi sąmonę. Po įvykio, ji pati papasakojo, kad E. jai spyrė su koja į krūtinės sritį. Ji jautė didelį fizinį skausmą. Priimamajame nepasiliko, nesulaukusi atsakymų išėjo namo. Kas ir kaip vyko toliau bendrabutyje, nežino, nes buvo be sąmonės. Pas ekspertus vykti atsisako. Pareiškimo nerašys, nes nenori ikiteisminio tyrimo. E. pretenzijų neturi. Kategoriškai atsisako imti užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus. Nenori, kad ją pripažintų nukentėjusiąją (t. 1, b. l. 119-120).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad O. K. Alytaus apskrities VPK pranešė, kad 2019 m. spalio 17 d. apie 21.00 val. tikslaus laiko negali nurodyti, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje, kaimynas E. V. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą koja spyrė į krūtinės sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 53-55).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 67-70).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G929/2019(06) konstatuota, kad nukentėjusiajai O. K. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžis. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstą kietu buku žalojančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl krūtinkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo E. V. kaltei pagrįsti.BK 140 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų seikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamais E. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad būnant pas tėvą svečiuose tarp jų kilo konfliktas, jie apsistumdė. Kaltinamasis nurodė, kad dėl girtumo nepamena, kaip nukentėjusiajam sudavė smūgius, tačiau neneigia ir pripažįsta, kad tai galėjo padaryti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. V. patvirtino, kad neblaivus sūnus smurtaudamas sudavė jam smūgius per galvą ir jis jautė skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas A. K.. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam R. V. buvo padaryta muštinė, su aplinkiniu odos nubrozdinimu, žaizda pakaušio dešinėje pusėje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad kaltinamasis E. V. panaudojo fizinį smurtą prieš tėvą nukentėjusįjį R. V. ir padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, t. y. jis suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad dėl jo smurtinių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo E. V. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Šiuo atveju veiką kvalifikuoja ta aplinkybė, kad kaltinamasis nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – tėvą (BK 248 straipsnio 1 dalis).

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis E. V., teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl girtumo nusikaltimo padarymo aplinkybių nepamena, mano, kad gynėsi nuo nukentėjusiosios O. K., tačiau perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiškai pripažino, patvirtino, kad nukentėjusiajai O. K. tyčia spyrė koja ir taip nukentėjusiosios atžvilgiu pavartojo smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. K. patvirtino, kad ją sumušė E. V., spirdamas koja jai į krūtinę. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojos E. R. ir V. J.. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai O. K. buvo padaryti sužalojimai – kraujosruva odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio viršutinio trečdalio lūžis. Sužalojimas padarytas veikiant krūtinės ląstą kietu buku žalojančiu daiktu, vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis E. V., aukščiau aptartomis aplinkybėmis, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. K., ir dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai atsirado padariniai – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl E. V. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį 16,79 Eur sumai už nukentėjusiajai O. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 103-105). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir todėl visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. K. sveikatą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo teikiamos gydymo paslaugos VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 16,79 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas.

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybė sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recedyvistu (BK 27 str. 1 d.), nes turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Skirdamas bausmę E. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ir šiais nusikaltimais buvo padarytos žalos kitų žmonių sveikatai. Kaltinamasis prieš padarant nusikaltimus buvo nuteistas 3 kartus ir vėl nusikalto 2019 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdytmo atidėjimo laikotarpiu. Vėliau kaltinamasis dar du kartus (2019 m. lapkričio 15 d. ir 2020 m. sausio 13 d.) buvo nuteistas ir teismas, taikant BK 75 straipnį, atidėjo bausmės vykdymą. Visi kaltinamojo padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis pirmiau nuteistas, susiję su fizinio smurto panaudojimu. Kaip minėta kaltinamasis turi neišnykusius teistumus ir yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). LITEKO duomenimis teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje E. V. taip pat kaltinamas padaręs smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvarius teisės pažeidimus ir už 2019 ir 2020 m. padarytus teisės pažeidimus baudų nemoka (t. 2, b. l. 28-38). E. V. į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau 2019 m. gegužės 16 d. lankėsi pas psichiatrą, nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai. Kaltinamojo santykiai su motina, pas kurią pastaruojiu metu gyveno, blogi ir šiuo metu, kaip jis nurodė, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Vertintina ir tai, kad kaltinamasis nuo 2020 m. birželio 17 d. dirba (duomenys neskelbtini). Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo smurto protrūkiai prieš nukentėjusiuosius šioje byloje, nebuvo atsitiktiniai, kaltinamasis nelinkęs paisyti įstatymų reikalavimų, nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės, įpareigojimo registruotis policjos įstaigoje, reikalavimų, turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas, ir tai teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamsis yra susiformavusi nusikalsti asmenybė, todėl jam paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimai nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamasis pripažino kaltę, todėl skirtinos bausmės, mažesnės už sankcijoje numatytos bausmės minimumo ir maksimumo vidurkius. Paskirtinos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu. Subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Paskirtina bausmė subendrintina su 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 1, 4, 9 d.). Įvertinus aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą dar kartą atidėti nėra jokio pagrindo, nes BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 17 d., 21.50 val. iki 2019 m spalio 18 d., 14.38 val. (t. 1, b. l. 128, 144), todėl šis laikotarpis (1 para) įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.). Kaltinamajam E. V. paskirtos kardomosios priemonės (t. 1, b. l. 141-142, 146-147) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį terminuotą laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki dešimties mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1. 4, 9 dalimis bausmes subendrinti – prie 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 17 d. , 21.50 val. iki 2019 m spalio 18 d., 14.38 val. (1 para) ir bausmę atliktą pagal 2020 m. sausio 13 d. nuosprendį.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš E. V. 16,79 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalai atlyginti už O. K. gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atsiskaitomoji sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.