Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinejo pareiškejo A. J. skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Ketvirtojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurores Olgos Šleiterienes 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo atmesti skunda panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2010-10-12 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK buvo gautas pareiškejo A. J. pareiškimas pradeti ikiteismini tyrima ir nustatyti, ar M. G. veiksmuose nera nusikalstamu veiku sudeciu, ir nustacius M. G. veiksmuose nusikalstamu veiku sudetis, patraukti ji baudžiamojon atsakomyben. Pareiškejas savo pareiškime nurode, kad 2009-07-24 jis su UAB (duomenys neskelbtini) sudare pirkimo-pardavimo sutarti ir isigijo buta adresu (duomenys neskelbtini), o iš M. G., t.y. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir jo žmonos L. G. mainu sutartimi igijo žemes sklypa, ant kurio pastatytas butas. Pasak pareiškejo sudarydami mainu sutarti jie susitare, kad i sklypo kaina yra iskaiciuota ir visa tinkamai bei kokybiškai irengtu su butu tiesiogiai susijusiu žemes sklype esanciu statiniu ir irenginiu (ivažiavimo i žemes sklypa vartai ir tvora, lietaus nuoteku surinkimo sistema ir duobe, asfalto aikštele, grindinio trinkeles, fekaliju surinkimo duobe, giluminis vandens grežinys) kaina. Laikui begant išaiškejo, kad M. G. nuslepe nuo jo, kad kai kurie irenginiai, t.y. vartai, tvora bei lietaus surinkimo duobe yra irengtos grubiai pažeidžiant teises aktus, jie irengti ne žemes sklype ir net ne ant jos ribu. Pasak pareiškejo, jei butu žinojes šia situacija ankšciau, buto ir sklypo nebutu pirkes ir keites. Kaip teigiama pareiškime, iš pradžiu M. G. žadejo trukumus pašalinti, taciau veliau nieko nepadare ir net neatsiliepdavo i telefono skambucius. 2010-05-13 iteike M. G. oficialia pretenzija, taciau nesulaukes atsakymo 2010-09-13 su ieškininiu pareiškimu del mainu sutarties pakeitimo ir kainu skirtumo kreipesi i Vilniaus rajono apylinkes teisma. 2010-10-09 registruotu paštu iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo PVM saskaita faktura, pasirašyta direktoriaus M. G., kurioje reikalaujama sumoketi 30040,96 Lt už asfalto aikštele, nuograndas iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dali artezinio vandens grežini. Pareiškejas praše pradeti ikiteismini tyrima, nes M. G. veiksmuose ižvelgia nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 182 str., 186 str., 222 str. ir 300 str.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininku policijos nuovados vyresnioji tyreja A. M. 2010 m. lapkricio 11 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo pareiškima.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Ketvirtojo (Nusikalstamu veiku tyrimo) skyriaus prokurore Olga Šleiteriene 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu atmete pareiškejo skunda del Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininku policijos nuovados vyresniosios tyrejos 2010 m. lapkricio 11 d. nutarimo panaikinimo.

2011-01-03 Vilniaus miesto 2 apylinkes teisme buvo gautas pareiškejo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2010-12-20 nutarima bei VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininku policijos nuovados vyresniosios tyrejos 2010-11-11 nutarima. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi atmestas pareiškejo skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo atmesti skunda panaikinimo, motyvuojant tuo, kad pareiškejo pareiškime nera nurodyta aplinkybiu, kurios leistu pagristai manyti, jog M. G. veikoje yra visi kurios nors iš Lietuvos Respublikos BK aprašytu nusikalstamu veiku, tame tarpe ir ivardytu pareiškejo pareiškime (LR BK 182, 186, 222 ir 300 straipsniai), požymiai. Kaip matyti tiek iš pareiškejo, tiek ir iš M. G. paaiškinimu, nei vienas iš šiu asmenu negincija, kad PVM saskaitoje-fakturoje ivardyti daiktai, esantys žemes sklype, nuosavybes teise priklausanciame A. J. bei D. J., buvo perduoti pastariesiems asmenims. Tarp minetu asmenu yra kiles gincas tik del to, ar šie daiktai buvo perduoti ir dabar nuosavybes teise priklauso A. J. bei D. J. sudarytos žemes sklypu mainu sutarties pagrindu ir už juos jie yra pilnai atsiskaite, nes ju kaina buvo iskaiciuota i mainomo žemes sklypo kaina (A. J. pozicija), ar šie daiktai buvo perduoti kaip atskiri objektai, o ju kaina i mainomo žemes sklypo kaina nebuvo iskaiciuota, tad šiai dienai už juos nera atsiskaityta (M. G. pozicija). Ši ginca teismas vertino kaip civilinio pobudžio ir sprende, kad M. G. veiksmai išrašant PVM saskaita-faktura bei taip iforminant minetu daiktu perdavima kaip prekiu teikima negali buti vertinami kaip nusikalstami, nes del minetu daiktu perdavimo A. J. ir D. J. realumo, teismui abejoniu nekyla. Teismas sutiko su pareiškejo argumentais, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai nepakankamai operatyviai atliko BPK 168 str. l d. numatytus proceso veiksmus, siekiant patikslinti gauto pareiškimo duomenis, taip nesilaikant minetos normos reikalavimo šiuos veiksmus atlikti per kuo trumpesnius terminus, taciau teismas šio pažeidimo nevertino kaip esminio, del kurio gincijamas nutarimas turi buti panaikinamas.

Pareiškejas skunde atkreipia demesi i tai, kad skundžiamoje nutartyje teisingai rašoma, jog išrašydamas ir pateikdamas pareiškejui PVM saskaita-faktura M. G. samoningai siekia dirbtinai pavaizduoti, esa, PVM saskaitoje-fakturoje nurodyti daiktai - „asfalto aikštele, nuogrindos iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dalis artezinio vandens grežinio, esantys adresu „(duomenys neskelbtini)” pareiškejui ir jo sutuoktinei D. J. buvo perduoti ne mainu sutarties pagrindu, o kaip atskiri objektai, kad šiu daiktu kaina i mainomo žemes sklypo kaina nebuvo iskaiciuota ir šiai dienai už šiuos daiktus nera atsiskaityta. Taciau tai, ka sie­kia dirbtinai pavaizduoti M. G., in abstracto nebutinai yra tiesa, o šiuo konk­reciu atveju yra netiesa.

Tai, kad, perskaites mainu ir pirkimo-pardavimo sutarciu teks­tus, ir nerades juose tokiu žodžiu, kaip asfalto aikštele, nuogrindos iš trinkeliu, iš­griebimo duobe ar artezinis vandens grežinys, M. G. savavališkai nusprende, jog šiu daiktu jis pareiškejui ir jo sutuoktinei D. J. nepardave, ir, vadovauda­masis šiais savo nepagristu noru praturteti paremtais isivaizdavimais, išraše PVM saskaita-faktura, visiškai nereiškia, kad (vien del tokiu M. G. veiksmu) tarp pareiškejo ir jo sutuoktines D. J. (iš vienos puses) bei M. G., L. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) (iš kitos puses) iškilo pagristas ir teisetas civilinis teisinis gincas, tuo labiau - toks civilinis teisinis gincas, kuris eliminuoja M. G. atsako­mybe už savo veiksmus.

Pareiškejo isitikinimu, asmens noras pasipelnyti ar niekuo neparemtas subjektyvus isivaizdavimas bei vien tik tuo gristas konkretus elgesys (inter alia, PVM saskaitos-fakturos kaip oficialaus buhalterines apskaitos dokumento surašymas ir pateikimas apmokejimui) nesukuria ir negali sukurti tikro teisinio ginco, kuris šalintu asmens teisine atsakomybe už atliktus veiksmus. Tikras teisinis gincas, kuris šalina asmens baudžiamaja atsa­komybe už atliktus veiksmus, atsiranda tik tuomet, jei šis asmens elgesys yra paremtas konkreciomis teises normomis ar, ki­taip tariant, jei tas gincas ar atstovaujama teisine pozicija turi atrama istatymuose, o nera tiesiog toks subjektyvus asmens suvokimas, isivaizdavimas ir t.t.

M. G. tvirtinimas, esa, PVM saskaitoje-fakturoje nurodyti daiktai - „asfal­to aikštele, nuogrindos iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dalis artezinio vandens grežinio, esantys adresu „(duomenys neskelbtini)” pareiškejui ir jo sutuoktinei D. J. buvo perduoti ne mainu sutarties pagrindu, o kaip atskiri objektai, kad šiu daiktu kaina i mainomo žemes sklypo kaina nebuvo iskaiciuota ir šiai dienai už šiuos daiktus nera atsiskaityta, yra neparemtas jokiomis teises normomis ar kitokiais tei­siniais dokumentais (pvz., sutartimi), yra tiesiog subjektyvus tvirtinimas, siekiant antra karta gauti apmokejima už ta pati daikta. Taigi, M. G. sugalvotas budas, kaip neteisetai praturteti, nesukure ir teise­tai negali sukurti nei civiliniu teisiniu santykiu, nei tikrojo teisinio ginco.

Priešingai M. G. žodžiams, pareiškejo nuomone, jo tvirtinimas, jog asfalto aikštele, nuogrindas iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dali artezinio vandens grežinio jis ir jo su­tuoktine D. J. igijo mainu sutarties pagrindu ir už šiuos daiktus visiš­kai atsiskaite, yra paremtas tiek bendražmogiška logika (sunku suvokti, jog per­kamas gyvenamasis namas ir žemes sklypas, taciau neperkami tinkamai naudotis na­mu skirti daiktai - grežinys, išgriebimo duobe, trinkeles apie nama ir t.t.), tiek konk­reciu liudytoju parodymais (yra ne vienas asmuo, kuris prieš perkant nama kartu su jais ji apžiurinejo ir girdejo ju susitarima su M. G.), tiek Civilinio kodekso 6.397 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog tuo atveju, kai parduodamas žemes sklypas, i jo kaina ieina ir jame esanciu pastaru, statiniu, irengimu, sodiniu ir kitokiu objektu kaina, jeigu ko kita nenustato sutartis ar istatymai (kaip mineta, nei pirkimo – pardavimo sutartis, nei manu sutartis nenustato kitokiu nuostatu).

Taigi, nei 2010 m. rugsejo 7 d., nei kada nors iki tol ar po to M. G., pareiškejo teigimu, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius neturejo teises išrašyti ir pateikti jiems PVM saskaita-faktura, nes PVM saskaita-faktura yra dokumentuojama realioje tikroveje niekuomet nebuvusi ukine operacija ar ukinis ivykis. Gi iš skundžiamos nutarties turinio, pareiškejo nuomone, seka, jog bet koks asmuo bet kada gali sugalvoti, jog kažkoks žmogus už kažka jam yra skolingas, teisetai rašineti PVM saskaitas-fakturas ir reikalauti pagal šias saskaitas-fakturas apmoketi už nebutas prekes ar paslaugas.

Pareiškejo nuomone, taip pat nutartyje netinkamai suvokiama ir aiškinama ikiteisminio tyrimo prasme bei paskirtis. Visi ar bent jau didžioji dalis nutartyje minimu procesiniam sprendimui priimti svarbiu aspektu – pvz. kad ir pagrindinis faktas, ar asfalto aikšte­le, nuogrindos iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dalis artezinio vandens grežinio, esantys adresu „(duomenys neskelbtini)” pareiškejui ir jo sutuoktinei D. J. bu­vo perduoti mainu sutarties pagrindu, ar kaip atskiri objektai; ar šiu daiktu kaina buvo iskaiciuota i mainomo žemes sklypo kaina ir šiai dienai už šiuos daiktus yra at­siskaityta, ar ne; kokiu teisiniu pagrindu M. G. tvirtina, esa, šie daiktai pareiškejui buvo perduoti ne mainu sutarties pagrindu, o kaip atskiri objektai ir t.t, gali buti patiki­mai nustatyti ir ivertinti tik ikiteisminio tyrimo metu, t.y. tik pradejus ikiteismini tyrima ir išsamiai bei visapusiškai atlikus oficialius procesinius tyrimo veiksmus. Netgi ir fakta, ar tarp pareiškejo ir M. G. yra civilinis teisinis gincas bei kokia šio civilinio teisinio ginco reikšme M. G. veiksmus vertinant baudžiamosios teises požiuriu, galima nustatyti velgi tik ikiteisminio tyrimo metu.

Pareiškejas, prokurore teismo posedyje nedalyvavo, apie teismo posedžio vieta ir laika jiems pranešta istatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas (nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes). Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Gi kaip matyti iš teismui skundo nagrinejimui pateiktos medžiagos, 2009-07-24 pareiškejas ir jo žmona V. J. su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama vadovo M. G., sudare pirkimo-pardavimo sutarti ir isigijo buta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Vilniaus (duomenys neskelbtini), taip pat mineta diena pareiškejas ir jo žmona V. J. su M. G. ir jo žmona L. G. sudare žemes sklypu mainu sutarti, ko pasekoje pareiškejas kartu su žmona igijo 748/1495 dali žemes sklypo, kurio bendras plotas 0.1495 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemes sklypu mainu sutarties 3.6 punkte numatyta, jog paaiškejus, kad Sutarties 3.1 – 3.5 punktuose nurodyti pareiškimai ir / ar garantijos neatitinka tikroves, L. G. ir M. G. isipareigoja savo saskaita ir rizika atlikti visus reikiamus ir pageidautinus veiksmus trukumams pašalinti ir atlyginti D. J. ir A. J. visus su tuo susijusius nuostolius.

Pareiškejo pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurode, sudarydami mainu sutarti jie susitare, kad i sklypo kaina yra iskaiciuota ir visa tinkamai bei kokybiškai irengtu su butu tiesiogiai susijusiu, žemes sklype esanciu statiniu ir irenginiu (ivažiavimo i žemes sklypa vartai ir tvora, lietaus nuoteku surinkimo sistema ir duobe, asfalto aikštele, grindinio trinkeles, fekaliju surinkimo duobe, giluminis vandens grežinys) kaina.

2010-05-13 M. G. buvo iteikta pareiškejo pretenzija del netinkamo sutartiniu prievoliu vykdymo. Pretenzijoje nurodyta, jog 2010 m. balandžio men. atlikus žemes sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus, pareiškejui tapo žinoma, kad ivažiavimo i žemes sklypa vartai ir tvoros dalis bei žemes sklypa ir gretima žemes sklypa skirianti tvora yra pastatytos ne ant žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, o galimai valstybei nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype. Analogiškai galimai valstybei nuosavybes teise priklausanciame žemes sklype yra irengta ir lietaus nuoteku surinkimo duobe. Pasitelkus statybos srities specialista ir patikrinus žemes sklype esanciu irenginiu kokybe, paaiškejo kiti esminiai žemes sklype esanciu irenginiu (fekaliju surinkimo duobes, giluminio vandens grežinio, asfalto dangos, grindinio trinkeliu) kokybes trukumai.

Pareiškejas pareiškime del ikiteisminio tyrimo pradejimo nurode, jog nesulaukes atsakymo i pateikta pretenzija, 2010-09-13 su ieškininiu pareiškimu del mainu sutarties pakeitimo ir kainu skirtumo kreipesi i Vilniaus rajono apylinkes teisma. 2010-10-09 registruotu paštu iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo PVM saskaita-faktura, pasirašyta direktoriaus M. G., kurioje reikalaujama sumoketi 30040,96 Lt už asfalto aikštele, nuograndas iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dali artezinio vandens grežini.

LR BPK 168 str. 1 d. nuostatos numato, jog gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenu patikslinimui gali buti atlikta ivykio vietos apžiura, ivykio liudytoju apklausos, taip pat iš valstybes ar savivaldybes imoniu, istaigu, organizaciju, pareiškejo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškejo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos.

Siekiant patikslinti pareiškejo pareiškime nurodytas aplinkybes, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Naujininku nuovados tyreja 2010-10-20 iš M. G. žodžiu suraše patikslinima. M. G., atsakydamas i tyrejos klausimus, patikslino, jog kadangi pareiškejas pirkimo – pardavimo sutartimi iš UAB (duomenys neskelbtini) isigijo tik buta, o iš jo ir žmonos L. G. išsikeite sklypa be pastatu ir statiniu, notarineje sutartyje jokiu atžymu nera, del to, jo vardu ir jo sutuoktines vardu jie išraše pareiškejui PVM saskaita-faktura, kurios pagrindu jie perdave pareiškejui naudotis asfalto aikštele, nuograndas iš trinkeliu, išgrebimo duobe bei ¼ dali artezinio vandens grežinio, už suteiktas paslaugas pareiškejas jiems privalo sumoketi 30040,96 Lt.

Aukštesnes instancijos teismas, ivertines aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, konstatuoja, kad tiek tyreja bei prokurore nutarimuose, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja skundžiamoje nutartyje padare pagrista išvada, kad nagrinejamu atveju tarp pareiškejo ir M. G. yra susikloste civiliniai teisiniai santykiai, kurie sprestini civilinio proceso tvarka. Butent civilinio proceso tvarka turi buti aiškinamasi aplinkybes, ar asfalto aikšte­le, nuogrindos iš trinkeliu, išgriebimo duobe ir ¼ dalis artezinio vandens grežinio, esantys adresu (duomenys neskelbtini), pareiškejui ir jo sutuoktinei D. J. bu­vo perduoti mainu sutarties pagrindu, ar kaip atskiri objektai; ar šiu daiktu kaina buvo iskaiciuota i mainomo žemes sklypo kaina ir šiai dienai už šiuos daiktus yra at­siskaityta, ar ne; kokiu teisiniu pagrindu M. G. tvirtina, esa, šie daiktai pareiškejui buvo perduoti ne mainu sutarties pagrindu, o kaip atskiri objektai ir pan. Teismui pateiktoje medžiagoje nera duomenu, kurie leistu pagristai manyti, jog M. G. veiksmuose yra, kurios nors iš LR Baudžiamajame kodekse aprašytu nusikalstamu veiku, tame tarpe ivardintu pareiškejo pareiškime (LR BK 182 str., 186 str., 222 str., 300 str.), požymiu.

Taigi, esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis yra teiseta ir pagrista, ja naikinti pareiškejo skunde nurodytais argumentais nera jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejo A. J. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.