- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1322-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06485-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- T. Ž., I. Ž., D. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. Ž., I. Ž. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. Ž., I. Ž. ir D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjos I. Ž., T. Ž. ir D. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. išreikalauti iš antstolės V. D. vykdomąją bylą, kurioje buvo įvykdytas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių, taip pat išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 dėl skolos iš UAB „S. S.“ išieškojimo kreditorės T. Ž. naudai, panaikinti aktą dėl turto pardavimo (realizavimo) iš varžytynių. Nurodė, jog antstolė V. D. nuslėpė turto, priklausančio I. Ž., pardavimo iš varžytynių faktą nuo pareiškėjų, turto savininkės, nesudarė jokių galimybių tam pasipriešinti ir atėmė teisę apskųsti tokius antstolės veiksmus. Taip pat antstolė V. D. neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja T. Ž. kitose vykdomosiose bylose yra kreditorė dėl skolos išieškojimo iš skolininkų, todėl, pareiškėjų nuomone, iš pradžių turėjo būti parduotas pareiškėjos T. Ž. skolininkių UAB „S. S.“ ir BUAB „S. L. l“ turtas, tačiau antstolė tyčia nieko neišieško.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjų T. Ž., I. Ž. ir D. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, jog įvertinus tai, kad tiek antstolei pateiktame skunde, tiek ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nurodytas tas pats reikalavimas – panaikinti aktą dėl neteisėto turto pardavimo iš varžytynių, šį reikalavimą nagrinėja / nagrinės antstolė ir tik jai netenkinus skundo, jis bus perduotas į teismą. Todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo) taikymo netenkintas. Prašymai dėl vykdomųjų bylų išreikalavimo taip pat netenkinti, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, be to, antstolė, nesutikdama su skundu, įstatymo nustatyta tvarka skundą su vykdomosiomis bylomis persiųs teismui nepareiškus atskiro reikalavimo. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos T. Ž., I. Ž. ir D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir dėl jų skundo priimti naują sprendimą – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat prašo įpareigoti antstolę V. D. išnagrinėti jų skundą, išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąsias bylas Nr.0005/16/01091 ir Nr.0005/16/01092. Apie minėtų antstolių padarytus tyčinius pažeidimus prašo informuoti Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą ir prokurorą.
3.1. Nurodo, jog teismas teisingai pažymėjo, kad 2017-05-02 skundas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo buvo išsiųstas ir antstolei V. D., tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog antstolė į jų skundus nereaguoja, minėto skundo neišnagrinėjo. Antstolė V. D. jau ne kartą nepagrįstai atsisako nagrinėti pareiškėjų skundus bei prašymus ir tokiu būdu tyčia užkerta kelią kreiptis į teismą, t. y. nesuteikia realios galimybės apskųsti antstolės neteisėtus veiksmus ir jos patvarkymus.
3.2. Taip pat nurodo, jog pareiškėjai T. Ž. prokurorės skirtą 1300 Lt baudą pareiškėja I. Ž. sumokėjo 2013-08-08, nuvykusi pas antstolę V. D.. Antstolė išdavė pakvitavimą. Pareiškėjos buvo įsitikinusios, kad bauda sumokėta, tačiau atsitiktinai sužinojo, kad 2017-04-04 minėta antstolė pareiškėjoms priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), neteisėtai ir slaptai pardavė iš varžytynių P. B., nurodydama, kad 1300 Lt bauda nebuvo sumokėta. Pareiškėjų nuomone, antstolė jas apgavo ir galbūt pasisavino nurodytą pinigų sumą, o be to, atėmė ir jų turtą.
3.3. Pažymi, jog vietoj to, kad vykdytų antstolės B. T. patvarkymą ir pervestų iš UAB „S. S.“ išieškotas lėšas, kad pareiškėja T. Ž. galėtų susimokėti visas savo skolas, antstolė V. D. nusavino T. Ž. iš skolininkų išieškotas lėšas. Vietoj to, kad pervestų šias lėšas kreditorei T. Ž. į antstolės B. T. depozitinę sąskaitą, sugalvojo T. Ž. atkeršyti, faktiškai nusavinti jos pinigus, nieko į antstolės B. T. depozitinę sąskaitą nepervesti. Be to, slaptai pardavė ne T. Ž., o I. Ž. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėjos taip pat nurodo, jog Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui yra išsiųstas skundas dėl antstolės V. D. neteisėtų veiksmų, o Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui – dėl antstolių V. D. ir B. T. neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo taikyti pareiškėjų prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išreikalauti iš antstolės V. D. vykdomąją bylą, kurioje buvo įvykdytas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių, panaikinti aktą dėl turto pardavimo (realizavimo) iš varžytynių, išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 dėl skolos iš UAB „S. S.“ išieškojimo kreditorės T. Ž. naudai – teisėtumo ir pagrįstumo. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 144 str. 3 d.). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, iš esmės nesprendžia skundo pagrįstumo klausimo. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Jis visada turi būti susijęs su vienu iš teisių gynimo būdų – šiuo atveju skundo dėl antstolio veiksmų padavimu antstoliui ir yra papildomas procesas pagrindinės bylos proceso atžvilgiu.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos 2017-05-02 antstolei V. D. išsiuntė skundą ir prašė panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo buvo parduotas pareiškėjai I. Ž. priklausantis nekilnojamasis turtas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Pateikdamos prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėjos taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – panaikinti aktą dėl turto pardavimo (realizavimo) iš varžytynių. Tačiau atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog, vadovaujantis CPK 602 straipsniu, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu gali teismas pagal suinteresuotų asmenų ieškinį. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose, o tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu negali būti taikoma. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal pareiškėjos (ieškovės) D. B. ieškinį yra užvesta civilinė byla Nr. 2-14119-901/2017 atsakovui P. B. ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais – I. Ž. bei T. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – antstolei V. D. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byla kol kas nėra išnagrinėta. Taigi, pareikšdama ieškinį, pareiškėja (ieškovė) D. B. pasirinko procesiškai tinkamą savo ir pareiškėjų (trečiųjų asmenų) I. Ž. bei T. Ž. galbūt pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą. Taikyti jų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – panaikinti aktą dėl turto pardavimo (realizavimo) iš varžytynių – nėra teisinio pagrindo. Viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), kuris kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas ir bylose dėl antstolių veiksmų (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjos, paduodamos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu pateikdamos antstolei skundą, šios laikinosios apsaugos priemonės neprašė taikyti. Taip pat pažymėtina, jog šiuo metu galiojančio CPK 144 straipsnio normos nebenumato galimybės teismui savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, teikti tokį prašymą pareiškėjos gali civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Taip pat teisėtai ir pagrįstai nebuvo tenkintas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išreikalauti iš antstolės V. D. vykdomąją bylą, kurioje buvo įvykdytas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių, taip pat išreikalauti iš antstolės B. T. vykdomąsias bylas Nr. 0005/16/01091 ir Nr. 0005/16/01092 dėl skolos iš UAB „S. S.“ išieškojimo kreditorės T. Ž. naudai. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, jei suinteresuoti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjos atskirajame skunde nenurodo, kaip minėtų vykdomųjų bylų išreikalavimas užkirstų kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo joms galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų neišreikalavimas tokio sprendimo įvykdymą apsunkintų ar padarytų neįmanomą. Pažymėtina, jog ne vykdomųjų bylų išreikalavimas, o laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – būtų tinkama priemonė užtikrinti galimo palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Tačiau, kaip anksčiau aptarta, šios laikinosios apsaugos priemonės nebuvo prašoma taikyti. Remiantis tuo, kas anksčiau aptarta, konstatuojama, jog pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas, todėl teisėtai ir pagrįstai skundžiama nutartimi jos nebuvo taikytos. Kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas teismo procesinio sprendimo netaikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumas ir teisėtumas, o ne antstolių procesinių veiksmų (ne)teisėtumas, teismas nenustatė CPK 300 straipsnyje numatyto pagrindo kreiptis į prokurorą. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos savo iniciatyva jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą bei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą dėl antstolių veiklos. Atskiruoju skundu taip pat prašoma įpareigoti antstolę V. D. išnagrinėti pareiškėjų 2017-04-30 skundą, antstolei išsiųstą 2017-05-02. Tačiau pažymėtina, jog teismas neturi kompetencijos įgalioti antstolį išnagrinėti jam pateikiamus skundus. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas CPK nustatyta tvarka kontroliuoja antstolio procesinių veiksmų teisėtumą. Tuo tarpu kaip antstoliai laikosi Antstolių įstatymo ir šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos (antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip), kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą ir antstolis skundą turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą (CPK 510 straipsnio 2 ir 3 dalys). CPK 512 str. 4 d. numato, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Atsižvelgiant į CPK 512 straipsnio 4 dalyje nurodytą reglamentavimą, jeigu asmuo mano, kad antstolis neišnagrinėjo jų skundo, jis turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neturi teisinės reikšmės tinkamam šios bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje. Be to, jie yra susiję su galbūt netinkamais antstolių procesiniais veiksmais ir juos pareiškėjos gali skųsti CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Nustatyta, jog šiomis teisėmis pareiškėjos naudojasi. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, pripažįsta, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjų T. Ž., I. Ž. ir D. B. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.