Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. (M. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Be to, M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės atėmimu 7 metams. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir M. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 9 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. balandžio 30 d. – 3 metai 9 mėnesiai 10 dienų.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 4 straipsnyje įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. V. 2023 m. spalio 9 d. atliko du trečdalius įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. buvo atliktas pirminis M. V. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. vasario 7 d., 2023 m. rugpjūčio 17 d. ir 2023 m. spalio 16 d. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti. Atlikus 2024 m. kovo 26 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad M. V. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, iš viso teistas 3 kartus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, iš jų sulaukia paramos bei palaikymo, po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja gyventi kartu su tėvais. Nuteistasis pateikė savo motinos N. V. sutikimą, kuriame nurodyta, kad ji sutinka, kad jos sūnus M. V. apsigyventų pas ją, adresu (duomenys neskelbtini). Po lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pateikė minėtos bendrovės direktoriaus išduotą pranešimą, kuriame nurodyta, kad bendrovė sutinka įdarbinti M. V. apsaugos darbuotoju. Nuteistasis mokosi ispanų ir anglų kalbų, (duomenys neskelbtini) Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo siuvėjo bei (duomenys neskelbtini) suvirintojo specialybes. 2021 m. sausio 6 d., 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. sausio 29 d. bibliotekos patalpose atliko nemokamus darbus. Nuteistajam nuo 2023 m. balandžio 17 d. leista užsiimti individualia veikla – (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, M. V. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 1 kartą skatintas. Nuteistasis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; 2019 m. dalyvavo projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, 2021 m. liepos 8 d. baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamo elgesio rizikos analizė“, 2022 m. lapkričio 3 d. baigė dalyvavimą motyvaciniuose pokalbiuose, dalyvavo „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, „Finansinio raštingumo mokymuose“, „Smurtinio elgesio keitimo programos“ užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse.

Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Nuteistasis 14 kartų buvo baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2023 m. gegužės 18 d. už disponavimą mobilaus ryšio telefonu. Be to, 2018 m. rugpjūčio 17 d. laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija siūlė M. V. dirbti, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Taip pat M. V. 5 kartus buvo baustas už atsisakymus sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal iš anksto patvirtintą grafiką. M. V. yra du kartus teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, siekiant jas platinti. Be to, nuteistasis kardomosios priemonės taikymo metu vykdė analogiškas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų disponavimu. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, išvengti rizikingų situacijų. Nuteistasis stokoja poreikio gilintis į asmeninius trūkumus bei koreguotinus asmenybės ypatumus. M. V. pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ne kartą buvo baustas už drausmės reikalavimų pažeidimus, juos vykdė pakartotinai, negebėdamas įvertinti savo negatyvaus elgesio padarinių bei orientuodamasis į savo asmeninių poreikių ar įsitikinimų patenkinimą. Nuteistasis nepasižymi aukšta motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Nuteistasis geba tam tikru lygiu priimti kitų požiūrį, įsijausti į kitų asmenų poziciją, socialines situacijas vertinti ne tik iš savo perspektyvos, tačiau išlieka labiau susikoncentravęs ties savimi ir savo poreikiais. M. V. vengia analizuoti savo kriminalinę patirtį, santykius su nusikalstamai elgtis linkusiais asmenimis. Prie dinaminių kriminogeninių veiksmų nurodyti lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos, artimų santykių palaikymas su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų. Be to, nors nuteistasis po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos planuoja gyventi kartu su tėvais, teismas įvertina tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė artimame gyvenamajame rajone. Taigi, nuteistojo turėta gyvenamoji vieta ne tik netapo apsauginiu veiksniu nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir buvo susijusi su nusikalstamomis aplinkybėmis. Nuteistajam ateityje negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčiu didinti veiksniu.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. V. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. V. skundo dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. V. (M. V.) skundą dėl Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 6 d. nutarimo panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.