Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė UAB „Apsaga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui prašydama panaikinti atsakovo 2022 m. birželio 21 d. atsakymą Nr. 13SD-1816-(14.13.134 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomojamos dalies pakeitimo (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ieškovės 2022 m. gegužės 30 d. prašymą „Dėl 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003-0173 pakeitimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2003-0173 pagrindu AB „Raseinių melioracija“ (šiuo metu likviduota dėl bankroto) išsinuomojo 0,3324 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklype AB „Raseinių melioracija“ nuosavybės teise valdė du statinius: pastatą – valgyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Raseinių melioracija“ paskelbė apie 2005 m. sausio 20 d. vyksiantį valgyklos pardavimą aukcione, jo nugalėtoju pripažintas A. V.. Prieš aukciono pradžią visi užsiregistravę dalyviai, įskaitant A. V., susipažino ir pasirašė žemės sklypo, ant kurio stovėjo parduodama valgykla, planą, jame raudonomis linijomis buvo paženklintos kiekvienam žemės sklype stovinčiam savarankiškam nekilnojamojo turto objektui (valgyklai ir poilsio korpusui) priskirtinos sklypo dalys. Pažymi, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. vasario 25 d. raštu Nr. 13.1-438-(15.2-3.4) davė sutikimą, kad AB „Raseinių melioracija“, parduodama A. V. valgyklą, esančią žemės sklype, perleistų ir žemės nuomos teisę į šio valstybinio žemės sklypo dalį, sudarančią 0,1 ha ir atsiradusią iš 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2003-0173.

3. Ieškovė taip pat nurodo, jog 2017 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 5900 pagrindu UAB „Apsaga“ iš A. V. nuosavybės teise įsigijo valgyklą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2017 m. vasario 18 d. raštu Nr. 13ST-448-(14.13.5) davė sutikimą dėl dalies žemės sklypo nuomos teisių perleidimo. Todėl 2018 m. kovo 5 d. ieškovė ir NŽT pasirašė susitarimą Nr. 13SŽN-56-(14.13.55.), kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ir išviešintos ieškovės UAB „Apsaga“ teisės į dalį žemės sklypo. Ieškovė, pastebėjusi, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos ir išviešintos ne visos apimties UAB „Apsaga“ teisės į žemės sklypą, 2022 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydama pakeisti 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 23/2003-0173, numatant, jog UAB „Apsaga“ išnuomojama 0,3324 ha ploto žemės sklypo dalis, kurios plotas ne 0,1 ha, o 0,1500 ha.

4. Ieškovė paaiškino, kad tokia padėtis susiklostė dėl dar 2005 metais įsivėlusios klaidos, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai, rengdami 2005 m. vasario 25 d. raštą Nr. 13.1-438-(15.2-3.4), neatsižvelgė į po pačia valgykla esančią žemės sklypo dalį, kurios plotas yra 0,05 ha, ir padarė klaidingą prielaidą, jog nuomos teisės A. V. turi būti perleidžiamos tik į neužstatytą 2005 m. sausio 20 d. sudarytame žemės sklypo plane „raudonomis linijomis“ pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas sudaro tik 0,1 ha, ir būtent šį klaidingą skaičių įrašė į savo 2005 m. vasario 25 d. sutikimą, nors turėjo būti nurodytas ne mažesnis kaip 0,15 ha plotas, t. y. visas valgyklai pagal 2005 m. sausio 20 d. žemės sklypo planą priskirtas žemės sklypo plotas. Tačiau 2022 m. liepos 14 d. ieškovei el. paštu buvo persiųstas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sprendimas, kuriuo NŽT atsisakė tenkinti ieškovės prašymą.

5. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2005 m. kovo 4 d. tarp A. V. ir Lietuvos valstybės susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Pažymėjo, jog CK 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas viešajame registre. Ieškovė pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu iš A. V. įgijo valgyklą, todėl ji, kaip pirkėja, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pastato pardavėjas, t. y. A. V.. Todėl tai nesudaro pagrindo spręsti, kad tarp ieškovės ir Lietuvos valstybės susiklostė nuomos teisiniai santykiai būtent tik dėl 0,1 ha žemės sklypo dalies. Tvirtina, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties tekstu. Tiek A. V., tiek ieškovė, sudarydami sutartis, suprato įgyjantys nuomos teises į žemės sklypo plane pažymėtą valgyklai priskirtą žemės sklypo dalį.

9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo, esant pagrindui kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. ieškinį priimti.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui ne kartą konstatuota, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nors būtinybę reikšti ieškinį nulėmė dar 2005 metais valstybinės valdžios institucijų padaryta klaida, tačiau jos ištaisymas neišvengiamai sietinas ir su valstybinio žemės sklypo dalių nustatymu, kuris gali būti įgyvendinamas tik pagal specialų teisinį reglamentavimą, t. y. Taisykles.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog nors byloje ginčijamas administracinis aktas – Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2022 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo atsakovas informavo ieškovę, kad teisės aktai nenumato galimybės vienašališkai perskaičiuoti žemės sklypo dalis, perskaičiuojant kitų žemės sklypo nuomininkų (naudotojų) sąskaita, ir vienašališkai pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, kuri išviešinta Nekilnojamojo turto registre, sumažinant nuomininkui nuomojamą žemės sklypo dalį, tačiau nagrinėjamame ginče, remiantis anksčiau paminėtu Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui išaiškinimu, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Keliamu ginču dėl valstybinės žemės sklypo išnuomotos dalies ieškovė iš esmės siekia apginti savo, kaip valstybinės žemės nuomininkės ir nekilnojamojo turto savininkės, teises ir teisėtus interesus, be to, atsakovas ginčijamame sprendime vadovavosi Taisyklėmis ir sprendė klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Minėtos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, kad toks ginčas, priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovė, gavusi skundžiamą nutartį, su turinio prasme iš esmės analogišku ieškiniui skundu kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, kuri 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (pridedamas) taip pat atsisakė priimti ieškovės skundą, nes, komisijos nuomone, skundas akivaizdžiai teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju susiklostė išties ydinga situacija, kai nei bendrosios kompetencijos teismai, nei administracinius ginčus nagrinėjančios institucijos nesiima ginti ieškovės pažeistų teisių ir spręsti jos keliamo ginčo. CPK 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią su motyvuota nutartimi kreipiasi dėl teismingumo abejojantis teismas. Nors, ieškovės nuomone, ginčas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau, kaip minėta, tiek bendrosios kompetencijos teismui skundžiama nutartimi, tiek Administracinių ginčų komisijai 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu skirtingai pasisakant bylos rūšinio teismingumo klausimais, galima pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl keliamo ginčo teismingumo. Atitinkamai tokioje situacijoje būtų visiškai pateisintinas teismo kreipimasis į Specialiąją teisėjų kolegiją teisės aktų nustatyta tvarka.