Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorui Petrui Januliui, gynėjui adv. Jonui Pliekaičiui, nukentėjusiajam R. S., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas: paskutinis teistumas 2012-02-08 d. pagal LR BK 227 str. 2 d. areštu 15 parų, bausmę atlikęs 2013-02-21 d., teistumas neišnykęs,

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2014 m. vasario 24 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje – R. S. gyvenamojo namo kieme, kitų piliečių akivaizdoje, įžūliu, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, asmeninio pykčio motyvais, tyčia suduodamas kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam R. S. į kairės pusės smilkinį, po smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės, spardydamas nukentėjusįjį kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį kartų, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus abiejuose skruostuose, dešinio kelio srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, dešinio kelio medialinio menisko plyšimą, taip padarydamas R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad laiko nebepamena, automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą pasiimti savo paliktų dviejų telefonų. Tuo metu į kiemą dviračiu įvažiavo ir R. S., kuris buvo neblaivus ir iš karto jam liepė dingti iš kiemo. Jis jam pasakė, kad atvažiavo pasiimti telefonų ir tuoj išvažiuos. Tuo metu į kiemą išėjo R. S. žmona, kuri atnešė jo telefonus ir padėjo ant automobilio kapoto. Tuo metu jie abu su R. S. ginčijosi, nes jis vis jį vijo iš kiemo. Einant pasiimti telefonų, jį R. S. iš pradžių pastūmė, todėl ir jis jį pastūmė. Po to R. S. jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, todėl jis taip pat jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, nuo ko šis pargriuvo. Pargriuvusiam jis dar vieną kartą įspyrė. R. S. žmona ir dukra atbėgusios juos išskyrė. Jos jo prašė išvažiuoti iš kiemo, tačiau jis jų neklausė. Vienu metu R. S. metė į jį akmeniu, bet jam nepataikė, pataikė į automobilio bamperį, kurį suskaldė. Atvažiavęs T. B. jam siūlė geriau išvažiuoti, todėl jis tuomet ir išvažiavo. Padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pripažįsta, ją atlygins. Gailisi taip pasielgęs.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nuk. R. S. parodymais, vasario mėn., dienos nepamena, į namus parvažiavo dviračiu, buvo išgėręs. Kieme mašina buvo atvažiavęs kaltinamasis, kurio iki to laiko nebuvo matęs. Kadangi prieš tai iš jų buvo pavogtas metalas, jis liepė kaltinamajam mauti iš jo kiemo. Atėjusi žmona E. B. padavė telefonus. Kadangi jie abu ginčijosi, kaltinamasis priėjęs jam kumščiu šėrė į veidą, nuo ko jis pargriuvo. Tuomet E. B. ėmė jį spardyti kojomis į koją, šonus. Spyrė ne vieną kartą. Besigindamas jis galėjo būti pasiėmęs grėblį, tačiau kaltinamajam kumščiu į veidą netrenkė, jo nestūmė, akmeniu į jį nemetė. Atbėgusios žmona ir dukrą jį gynė. Kai atvažiavo į kiemą T. B., kaltinamasis jį jau buvo sumušęs. Įvykio metu jam buvo sužalota koja, kurią jis gydėsi, pirko vaistus, todėl prašo atlyginti 100 Lt patirtai turtinei žalai bei 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes koją ilgai skaudėjo, dėl to negalėjo dirbti, patyrė nepatogumus.

Liud. M. S. parodymais, įvykio dieną apie 17 val. pas juos į namus buvo atvykęs buvęs žentas T. B., kuris su jos sūnumi išvažiavo, tačiau pasakė, kad jo automobilyje liko E. B. telefonai ir jis pasakė, kad jei E. B. atvažiuos, jam atiduoti telefonus. Netrukus į kiemą automobiliu atvažiavo E. B. ir beveik tuo pačiu metu dviračiu grįžo vyras R. S.. Ji iš karto išėjo į kiemą ir girdėjo, kaip jos vyras kaltinamojo klausė, ko jam reikia. Ji iš automobilio paėmė E. B. telefonus ir jam atidavė į rankas bei liepė važiuoti iš kiemo, nes matė, kad tarp jų su jos vyru kyla kivirčas. Jie apsižodžiavo, ėmė pyktis, E. B. R. S. trenkė kumščiu į veidą, šis bandė gintis. Tuomet ji pamatė, kaip jos vyras krenta ant žemės, o E. B. jį spardo, spyrė ne vieną kartą, todėl ji bėgo pakviesti dukros į pagalbą bei ėmė skambinti sūnaus draugams, o paskui ir pačiam sūnui, kad jis greičiau grįžtų į namus, nes tėvą užmuš. E. B. jos vyrui trenkė pirmas. Muštynės vyko gal apie pusvalandį laiko. Vienu metu jos vyras buvo pasiėmęs grėblį lapams grėbti, tačiau jinai jį iš jo atėmė. Kad vyras būtų sudavęs E. B. nematė, taip pat nematė, kad jis jam būtų metęs akmeniu. Ji su dukra vis prašė E. B., kad šis važiuotų iš kiemo, tačiau jis jų neklausė.

Liud. L. B. parodymais, tą pavakarę įvažiavo į jų kiemą mašina ir tuo pačiu metu grįžo tėvas. Jos buvęs vyras T. B. buvo sakęs, kad turi atvažiuoti E. B. pasiimti paliktų jo automobilyje telefonų, todėl mama išėjo į kiemą jų paimti ir atiduoti E. B.. Būdama kambaryje išgirdo kieme triukšmą, o po kiek laiko atbėgusi mama paprašė išeiti į kiemą. Išėjusi pamatė, kaip E. B. susikibęs su tėvu stumdosi, po to matė, kaip tėvas prie klėties yra pargriautas ant žemės, o E. B. jį spardo. Kadangi koridoriuje išsigandusi labai klykė jos mažametė dukra, ji buvo įbėgusi į namus raminti dukros, nes tuo momentu ir mamai buvo pasidarę negera. Ji, būdama kieme, vis prašė E. B., kad šis išvažiuotų, bet jis neklausė. Jis nuo tėvo neatsitraukė tol, kol į kiemą neatvažiavo jos buvęs vyras su broliu. Kiek ji matė, tėvas nuo E. B. niekaip nesiginė ir niekuo jam nemetė. Įvykio metu ji buvo išsigandusi.

Kaltinamojo kaltę, be šių parodymų, pagrindžia ir byloje esanti rašytinė medžiaga: protokolas-pareiškimas (b.l. 1), iš kurio matyti, kad R. S. pranešė policijai, jog 2014-02-24 d. apie 17.30 val. pas jį į kiemą atvažiavęs E. B. jį sumušė; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.9-12), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Biržų r., Plikių k., R. S. sodybos kiemas; neblaivumo nustatymo aktas (b.l.13), iš kurio matyti, kad R. S. buvo nustatytas 1.52 promilių girtumas; specialisto išvada (b.l.26), iš kurios matyti, kad R. S. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai abiejuose skruostuose, dešinio kelio srityje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, dešinio kelio medialinio (vidinio) menisko plyšimas, kurie padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-02-24 d., kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu suduodant kumščiais, įspiriant ir pan., jie susiformavo ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje, o dėl dešinio kelio menisko plyšimo R. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuotų šių nusikaltimų pagrįsti. Jo veiksmai pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, kadangi jis viešoje vietoje, R. S. kieme, kitų asmenų akivaizdoje panaudojo fizinį smurtą R. S. atžvilgiu, jam suduodamas smūgius kumščiu į veidą bei jį pargriuvusį spardydamas ir tokie jo atlikti veiksmai vertintini įžūliu elgesiu, kuriais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, ir kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes tokiu elgesiu ir veiksmais kaltinamasis pademonstravo elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, taip siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams. Todėl jo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o kadangi tyčiniais smurtiniais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą, jo veiksmai ir pagal BK 138 str. 1 d. taip pat kvalifikuoti tinkamai. Ir nors kaltinamasis teigia nukentėjusiajam sudavęs tik vieną smūgį kumščiu į veidą bei pargriuvusiam 1 kartą įspyręs, tačiau tokie jo paaiškinimai vertintini siekimu švelninti savo atsakomybę. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jis tas pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje, be to, juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti įrodymai: tiek liudytojų M. S. ir L. B. parodymai, tiek visi rašytiniai bylos duomenys. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam kaltinamasis įspyrė ne vieną kartą, patvirtino ne tik apklaustos liudytojomis jo žmona ir dukra, tačiau tai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasekoje.

Tuo būdu, visais šiais byloje surinktais duomenimis kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, yra neginčijamai įrodyta.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs (LR BK 11 str. 3 d.).

E. B. praeityje teistas, paskutinis teistumas neišnykęs, yra bedarbis, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Skiriant jam bausmę už padarytus nusikaltimus, taip pat atsižvelgiama ir į jų pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, t.y. kad buvo padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę – bedarbis, gailisi nusikaltęs.

Kadangi E. B., jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus, jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.), dėl ko jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1 d.).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo posėdyje gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, į jo sveikatos būklę (b.l.56-57) bei asmenybę, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus jos atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str.).

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos priteisimo. R. S. nurodo, kad dėl sužaloto kelio jis gydėsi, pirko vaistus, todėl jam buvo padaryta 100 Lt turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Ieškinio dydžio neginčija ir kaltinamasis, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas visiškai, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė (LR CK 6.263 str.).

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjęs buvo nesunkiai sužalotas, dėl ko jis patyrė fizinius skausmus, turėjo gydytis ligoninėje, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, nes nusikalstami veiksmai prieš jį buvo atlikti jo paties namų kieme.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad R. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, nustatant jo dydį 500 Lt (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.). Kadangi kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 2 p. pagrindu, iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. bei 138 str. 1 d. ir nubausti: pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

LR BK 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, nustatant šias pareigas: iki 2014-12-31 d. atsiprašyti nukentėjusiojo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš Egidijaus B. R. S. 100 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš E. B. 15 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.