- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2A-327-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14132-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. M. apeliacinį skundą ir atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2015 m. birželio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA sudarytą tarp E. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesant nuomininkės kaltės ir grąžinti sumokėtą dviejų mėnesių nuomos dydžio užstatą, t. y. 1 997,52 Eur, priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ ieškovės E. M. naudai 4 752,00 Eur nuostolių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad E. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2015 m. birželio 30 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA (toliau – Sutartis). Nuomos sutartimi nuomotojas laikinai, t.y. 2 m. 11 mėn. laikotarpiui, turėjo perduoti nuomai negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos), plane pažymėtas Nr. 2-39, kurių plotas 287 kv. m. Tuo tarpu nuomininkė įsipareigojo iki einamojo mėnesio 15 dienos už nuomojamas patalpas mokėti nuomotojui 998,76 Eur nuomos mokestį. Ieškovė taip pat pagal Sutarties 4.3. punktą sumokėjo dviejų nuomos mėnesių dydžio nuomos mokesčio sumą (kaip užstatą), kuris užskaitomas už du paskutinius nuomos mėnesius (1 997,52 Eur). Šalys taip pat susitarė Sutarties 3.5. punktu, kad nuomininkė įsipareigoja savo lėšomis atlikti Patalpų vidaus apdailos darbus. Kadangi ieškovė ruošėsi organizuoti sporto grupines treniruotes „Čiki Forma“, ji įsirengė patalpas savo lėšomis, kurios atitiko jos veiklą ir poreikius. Ieškovė laikotarpiu, kol atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neremontavo laiptinės, neužtikrino patekimo į Patalpas bei kol nepasirašė Patalpų priėmimo-perdavimo akto pagal Sutartį, nemokėjo atsakovui sutarto mėnesinio nuomos mokesčio. Atsakovas 2016 m. kovo 22 d. suremontavo Sutarties 3.2. punkte minimą laiptinę ir pareikalavo iš ieškovės nuomos mokesčio už visą laikotarpį nuo Sutarties pasirašymo. Atsakovas suremontuoti laiptinę turėjo iki 2015 m. liepos 30 d., todėl ieškovė nesutiko mokėti nuomos mokesčio už visą pareikalautą laikotarpį. Be to, atsakovas ir suremontavus laiptinę nedavė nuomininkei pasirašyti Patalpų priėmimo-perdavimo akto. 2016 m. balandžio 6 d. ieškovė gavo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pretenziją, kurioje atsakovas reikalauja iš ieškovės susimokėti visą nesumokėtos nuomos skolą, tai yra 4 993,80 Eur, 231,31 Eur dydžio delspinigius už visą nuomos laikotarpį nuo 2015 m. liepos 15 d. Ieškovės manymu, tokie atsakovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Kadangi ieškovė savo lėšomis atliko vidaus apdailos remonto darbus, ji taip pat prašo atlyginti nuostolius (4 752,00 Eur už Patalpų pagerinimą-remontą) bei grąžinti nuomotojui sumokėtą dviejų mėnesių dydžio nuomos užstatą, t. y. 1 997,52 Eur. Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuomos sutartyje buvo numatyta, kad nuomotojas per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengs laiptinę (nuomos sutarties 3.2. punktas) ir iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. perduos patalpas ieškovei. (3.10 punktas). Tačiau jau liepos mėnesio viduryje ieškovė paprašė, kad jai patalpos būtų perduotos dar neužbaigus laiptinės įrengimo darbų. Tokį savo norą ieškovė motyvavo tuo, kad ji nori kuo greičiau pradėti veiklą patalpose, todėl nori kuo skubiau pradėti patalpų grindų montavimo darbus. Patalpos ieškovei buvo perduotos 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje. Kartu ieškovei buvo perduotas ir patalpų perdavimo priėmimo aktas. Nors ieškovė ir negrąžino pasirašyto patalpų perdavimo priėmimo akto, tačiau atsakovas tam didelės reikšmės neteikė, nes ieškovė įsirengė patalpas ir pradėjo jose savo veiklą. Žodžiu su ieškove buvo sutarta, kad apdailos darbai laiptinėje bus užbaigti šiek tiek vėliau, nes tuo metu dar buvo įrenginėjamos kitos pastato patalpos, į kurias patenkama per tą pačią laiptinę. Ieškovė tam neprieštaravo. Ieškovei elektroniniu būdu buvo teikiamos sąskaitos už patalpų nuomą ir ieškovė dėl jų teikimo jokių pretenzijų nereiškė. Faktą, kad patalpos buvo perduotos ir ji jose vykdė savo veiklą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji nuomos lako tarpiu mokėjo mokesčius už nuomojamoms patalpoms suteiktas komunalines paslaugas. Be to, ieškovė galėtų nutraukti nuomos sutartį Nuomos sutarties 6.5. punkto pagrindu, tačiau apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį šiuo pagrindu turėtų įspėti nuomotoją prieš 2 mėnesius. Be to, nutraukiant nuomos sutartį šiuo pagrindu ieškovės patirtos išlaidos patalpų įrengimui neturėtų būti atlyginamos. Pati ieškovė nuostolius sieja su tuo, kad ji neišbuvo patalpose visą nuomos sutartyje numatytą laiką. Tačiau pati pripažįsta, kad šiuo metu laiptinė jau yra sutvarkyta, t.y. jos nurodyti patalpų trūkumai yra pašalinti. Nepaisant to, pati siekia nutraukti sutartį ir nenori, kad jos patirtos išlaidos atsipirktų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė 2015 m. birželio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA sudarytą tarp E. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2016 m. balandžio 20 d., nesant nuomininkės kaltės; priteisė iš ieškovės E. M. atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 245,03 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.Priimdamas sprendimą teismas nustatė, kad atsakovas įsipareigojo iki 2015 m. liepos 30 d. įrengti laiptinę, per kurią ieškovės lankytojai bei klientai galėjo patekti į patalpas, kadangi laiptinė neturėjo nei laiptų dangos, nei turėklų, viskas buvo užkrauta statybinėmis medžiagos, šiukšlėmis, tikslu, jog ieškovė galėtų tinkamai pradėti vykdyti savo veiklą. Taip pat pažymėjo ir tai, kad laiptinė buvo vienintelis būdas patekti į nuomojamas patalpas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nuomotojas Sutarties 3.2. punkte nurodytos pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad ieškovė vykdė komercinę veiklą, todėl tikėtina, kad dėl to, kad atsakovas laiku neįrengė ir nesutvarkė laiptinės, ji neturėjo galimybės pilna apimtimi organizuoti grupines treniruotes „Čiki Forma“ ir tokiu būdu gauti pelną. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės padarytas sutarties pažeidimas atitinka esminio nuomos sutarties pažeidimo požymius. Todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, jog atsakovas padarė esminį nuomos sutarties pažeidimą, todėl 2015 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA nutraukė esant atsakovo kaltei. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje ginčo tarp šalių, jog nuomos sutarties santykiai nutrūko būtent 2016 m. balandžio 20 d., nėra. Byloje esančios aplinkybės ir šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai teismo manymu patvirtina, kad ieškovei patalpos faktiškai buvo perduotos ir ji jose vykdė savo veiklą, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, nors patalpų perdavimo priėmimo aktas nebuvo pasirašytas, todėl nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo grąžinti dviejų mėnesių nuomos užstato.Teismas pažymėjo, kad negyvenamųjų patalpų 2015 m. birželio 30 d. nuomos sutarties Nr. 15-06-30/IA 5.2.7. punktas numatė, kad šalys susitaria, kad sutarčiai pasibaigus ar nutrūkus bet kuriuo pagrindu, nuomotojui lieka bet kokie nuomininko padaryti patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms, o nuomininkui minėtų pagerinimų vertės nuomotojas nekompensuoja. Be to, nuomos sutarties 7.3. punktas numatė, kad lėšos panaudotos patalpų įsirengimui prisitaikant pagal savo veiklos pobūdį, nutraukus nuomos sutartį nuomininkui neatlyginamos. Nežiūrint į tai negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis numatė vienintelę išlygą, kada nuomininkui gali būti atlyginamos jo turėtos patalpų įrengimo išlaidos, o būtent sutarties 5.1.7. punktas nustatė, jog nuomotojui nutraukus sutartį nesant nuomininko kaltės, nuomotojas įsipareigoja atlyginti patalpų įrengimo išlaidas proporcingai neišbūtam numatytam nuomos terminui, pagal suderintą darbų sąmatą, kurios suma būtų nedidesnė, nei 6 000 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nustatę, kad nuomotojas leido nuomininkui pagerinti išsinuomotas patalpas, todėl, vadovaujantis LR CK 6.501 str. 1 d. sprendė, kad nuomininkas turi teisę reikalauti priteisti iš nuomotojo išlaidas, kurias jis turėjo dėl išsinuomotų patalpų remonto. Tačiau teismas konstatavo, kad dalis ieškovės išlaidų iš viso niekaip negali būti susiję su patalpų įrengimo darbais, o be to ieškovė teismui pateikė tinkamus įrodymus tik dėl 2 110 Eur patirtų išlaidų, susijusių su grindų dangos – laminato ir kt. medžiagų įsigijimu, tačiau teismo posėdžio metu buvo nustatyta ir ieškovė tai patvirtino, kad išsikraustant iš ginčo patalpų, ji išsivežė ir minėtą grindų dangą, todėl teismo vertinimu, teigti, kad šiuo atveju ieškovė patyrė realius nuostolius, nėra jokio pagrindo. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio leistinais įrodymais, dėl ko ieškovės reikalavimą dėl 4 752 Eur dydžio nuostolių priteisimo, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė E. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti- ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp ieškovės (nuomininkės) ir atsakovo (nuomotojo) susiklosčiusius teisinius santykius. Pažymi, kad šalių pasirašytos nuomos sutarties 3.2 punkte buvo nurodyta, jog atsakovas įsipareigoja per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę. Kadangi nuomos sutartis buvo pasirašyta 2015-06-30, vadinasi atsakovas įsipareigojo iki 2015-07-30 įrengti laiptinę tam, kad ieškovė galėtų tinkamai pradėti vykdyti savo veiklą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog atsakovas šių nuomos sutartimi prisiimtų pareigų nevykdė, t. y. nustatytu laiku neįrengė laiptinės, tuo pačiu neužtikrindamas galimybės ieškovės lankytojams nevaržomai patekti į išnuomotas patalpas. Atsakovas jau 2015-07-30, t.y. pasibaigus nuomos sutarties 3.2 punkte nustatytam terminui, padarė esminį nuomos sutarties pažeidimą. Sistemiškai įvertinusi nuomos sutarties 3.2, 3.5, 3.6 ir 4.2 punktų nuostatas, ieškovė daro išvadą, jog laikas iki 2015-09-15 buvo skirtas patalpoms įrengti pagal ieškovės poreikius. Ieškovės įsitikinimu, nuomos sutarties 3.2 punkte užfiksuota sąlyga buvo esminė, nes laiptinė buvo vienintelis būdas patekti į nuomojamas patalpas. Byloje konstatavus faktinę situaciją, kad laiptinė buvo baigta įrengti tik 2016-02-15, laikytina, kad nuomos sutartis pripažintina nutraukta 2015-09-15. Be to, ieškovė buvo įsitikinusi, kad nesutvarkius laiptinės ji neturės mokėti nuomos mokesčio už patalpas, nes Nuomos sutarties 3.2 punkte užfiksuotą sąlygą laikė esmine. Ieškovės įsitikinimu, net pripažinus, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė nuomos sutarties pabaigos datą ir sąlygas, nuomos mokestis gali būti skaičiuojamas anksčiausiai nuo 2016-02-15. Be to, ieškovės manymu, net ir konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nuomos sutarties pabaigos datą ir sąlygas, teismas be pagrindo nesumažino nuomos mokesčio. Teismas konstatavęs faktus pagrindžiančius laiptinės būklę, nebenagrinėjo ar ieškovės atsakovui mokėtinas nuomos mokestis dėl šių aplinkybių neturi būti mažinamas. Ieškovės įsitikinimu, tokią reikšmingą aplinkybę teismas turėjo nustatinėti ex officio, kadangi reikalavimas grąžinti sumokėtą nuomos mokestį už du mėnesius reiškia ne ką kita, kaip reikalavimą panaikinti ieškovės pareigą atsakovui mokėti nuomos mokestį apskritai. Ieškovės manymu, teismas konstatavęs aplinkybes, dėl kurių nuomos mokestis turėtų būti mažinamas, bet šio mokesčio nesumažinęs, privalėjo analizuoti ir įvertinti žalos, kurią patyrė ieškovė, dydį ir jį priteisti iš atsakovo. Ieškovė ieškinyje tokį reikalavimą reiškė ir jį palaikė bylos nagrinėjimo teisme metu.Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikęs apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą pakeisti- panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta 2015 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudarytą tarp E. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuo 2016 m. balandžio 20 d., nesant nuomininkės kaltės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. Vadinasi, ieškovė, norėdama nutraukti nuomos sutartį CK 6.217 str. pagrindu, tai galėjo padaryti net nesikreipdama į teismą apie tokį sutarties nutraukimą informuodama kitą šalį. Pažymi, kad LR CK 6.485 str. 2 d. 3 p. pagrindu nuomos sutarties galėtų būti nutraukta, jei nuomininkas dėl išnuomoto daikto trūkumo negalėtų naudotis daiktu. Ieškovė kaip daikto trūkumą nurodė tai, kad nebuvo įrengta laiptinė. Tačiau ieškovės nurodytas daikto trūkumas- neįrengta laiptinė- jau buvo aptartas pačioje sutartyje, t.y. buvo nurodyta, kad nuomotojas dar turi ją įrengti. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ji kokiu nors būdu būtų informavusi nuomotoją apie sutarties nutraukimą CK 6.217 str. ar CK 6.485 str. 2 d. 3 p. numatytais pagrindais, ar kokiu nors kitu teisiniu pagrindu. Ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad laiptinė jau yra įrengta. Ieškovės teigimu ji buvo įrengta 2016 m. kovo 22 d. Bylos nagrinėjimo metu pati ieškovė taip pat pripažino, kad nors laiptinė, jos teigimu nebuvo sutvarkyta, ji nuomojamose patalpose vykdė savo veiklą. Iš čia darytina išvada, kad net pripažinus, kad išnuomotos patalpos turėjo sutartyje aptartus trūkumus, tai nekliudė ieškovei naudoti patalpų pagal paskirtį. Taigi, pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad ieškinio pateikimo dieną, t.y. 2016 m. balandžio 20 d., ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikalauti nutraukti 2015 m. birželio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nei CK 6.217 str., nei CK 6.485 str. 2 d. 3 p. numatytais pagrindais.Atsakovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į ieškovės E. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymi, jog byloje yra aiškiai konstatuota, jog nepaisant to, kad laiptinė ir nebuvo pilnai sutvarkyta ir perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, tačiau ieškovė perėmė patalpas ir jose pradėjo vykdyti savo veiklą. Šį faktą bylos nagrinėjimo metu pripažino ir pati ieškovė, kuomet patvirtino, jog netgi nesant pilnai įrengtai laiptinei, ji patalpose vykdė veiklą. Akivaizdu, kad nepilnas laiptinės įrengimas netrukdė ieškovei naudoti patalpų pagal paskirtį, todėl ieškovės svarstymai apie tai, jog nesutvarkius laiptinės ji neturės mokėti nuomos mokesčio už patalpas, yra visiškai nepagrįsti. Atmestini ieškovės argumentai ir dėl to, jog nuomos sutartis laikytina nutraukta 2015-09-15. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia, jog sutartis retrospektyviai pripažintina nutraukta nuo 2015- 09-15. Ieškovės ieškinyje tokio reikalavimo nebuvo. Ieškinyje ji prašė nutraukti nuomos sutartį nesant nuomininkės kaltės. Jokia konkreti sutarties nutraukimo data nebuvo nurodyta. Šioje civilinėje byloje iš viso nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovės prievole mokėti nuomos mokestį, nes tokių ieškinio reikalavimų iš viso nebuvo pateikta. Atsakovas neteikė reikalavimo priteisti iš ieškovės kaip nuomininkės nesumokėtą nuomos mokestį, o ieškovė neteikė jokio reikalavimo dėl nuomos mokesčio dydžio. Dėl šių priežasčių byloje nebuvo sprendžiamas klausimas ir dėl to, už kokį laikotarpį nuomininkė, t.y. ieškovė, turėtų mokėti nuomos mokestį. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia, kad nuomos mokestį turėjo mokėti tik nuo 2016-02-15. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes iki šios datos ji jau buvo pradėjusi naudotis patalpomis, kas buvo konstatuota teismo sprendimu. Jei ieškovei netiko patalpų (laiptinės) būklė, ji galėjo iš viso nepradėti naudotis patalpomis, tačiau ieškovė faktiškai patalpomis naudojosi ir vykdė savo veiklą.Be to, ieškovė nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis, teismas turėjo ex officio nustatinėti nuomos mokesčio mažinimo aplinkybę. Joks ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas nesukėlė teismui teisės pareigos spręsti dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog teismas formaliai išsprendė bylą ir nepagrįstai nepasisakė nuomos sumažinimo klausimu, dėl kurio, pasak ieškovės, ir buvo paduotas ieškinys, kadangi ieškovė pati neteikė reikalavimo dėl nuomos mokesčio sumažinimo. Atsakovas taip pat pažymi, jog reikalavimą dėl žalos atlyginimo teikė ieškovė. Ieškovė pati ir turėjo įrodinėti patirtą žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę. Žalos dydis išskirtinai buvo skaičiuojamas nuo patalpų įrengimui patirtų išlaidų, o ne dėl negautų pajamų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių tinkamų įrodymų apie realiai patirtas išlaidas. Be to, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog teigti, kad šiuo atveju ieškovė patyrė realius nuostolius, nėra jokio pagrindo ir visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.Ieškovė E. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nuomos sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, 6.485 straipsnio 2 dalies 3 punktu, galėjo būti nutraukta ieškovės iniciatyva dėl nuomojamo daikto trūkumo iki 2016 m. balandžio 20 d., tačiau, kaip jau ne kartą buvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, ieškovė nuolatos bendravo su atsakovo atstove I. A. ir nesėkmingai sutartyje nurodytu el. paštu uabntv@gmail.com, kurie patikindavo, jog laiptinė bus įrengta artimiausiu metu, o už visus patirtus nuostolius ir nepatogumus bus kompensuojama nuomos kaina. Taigi tokiu būdu ieškovė buvo įtikinėjama nenutraukti sutarties ir pagrįstai tikėjosi, jog atsakovas savo įsipareigojimus įvykdys. Kai paaiškėjo, jog atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė ir neketino jų laikytis, ieškovė iš karto iš nuomojamų patalpų išsikraustė ir nutraukė jose vykdomą veiklą. Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog ieškinio pateikimo teismui dieną patalpos atitiko visus nuomos sutarties reikalavimus. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog atsakovas pripažįsta, kad nuomos sutarties nebuvo laikomasi, tačiau nurodo, kad tai netrukdė patalpomis naudotis pagal paskirtį. Su tokiu atsakovo apeliacinio skundo argumentu ieškovė nesutinka, nes per visą patalpų nuomos laikotarpį jose taip ir negalėjo veiklos vykdyti pilna apimtimi: dėl nesaugios laiptinės, neįrengtų turėklų ir laiptinėje esančių šiukšlių nepradėjo vykdyti planuotų užsiėmimų su vaikais, senijorais, prarado dalį klientų, nepritraukė naujų, todėl veikla nebuvo vykdoma pelningai. Be to, nors atsakovė nurodo, kad nuomos sutartyje buvo numatyta, jog patalpos nuomojamos su neįrengta laiptine, tačiau Sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog nuomotojas įsipareigoja laiptinę įrengti per 30 kalendorinių dienų, tai yra iki 2015m. liepos 30d. Tai padaryta nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas iš esmės pažeidė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai dalinai tenkintini.
15. Nustatyta, kad ieškiniu vienu iš reikalavimų ieškovė nurodė prašymą nutraukti 2015 m. birželio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp E. M. ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesant nuomininkės kaltės ir grąžinti sumokėtą dviejų mėnesių nuomos dydžio užstatą, t. y. 1997,52 Eur. Teismas, išnagrinėjęs šį prašymą, nutarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2016 m. balandžio 20 d., t.y. nurodė datą, nuo kada nuomos sutartį įvertino kaip nutrūkusią, tuo išsprendė ieškovės nepareikštą reikalavimą. LR CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Tai, kad ieškovė pateikė teismui ieškininį pareiškimą 2016-04-22, neleidžia daryti išvados, jog nuomos sutartis nuo šios datos nutrūko. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovė turėjo pranešti iš anksto, pagrįstas, todėl teismas, darydamas išvadą, kada nutrūko tarp šalių sudaryta sutartis, turi įvertinti šią aplinkybę. Teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra ginčo tarp šalių, kad nuomos santykiai nutrūko 2016 m. balandžio 20 d., yra nepagrįsta, atsakovas nesutinka su šia išvada. Dėl to, kad ieškovė turėjo įspėti atsakovą apie sutarties nutraukimą, bei atsižvelgiant į tai, kad sutartį ieškovė pageidauja nutraukti jau po to, kai atsakovas įvykdė įsipareigojimą dėl laiptinės sutvarkymo, byloje turi būti nagrinėjama aplinkybė, dėl kokios priežasties ieškovė pareiškė norą nutraukti sutartį, ar buvo pagrindas ją nutraukti, kai savo pareigas ieškovei atsakovas jau buvo įvykdęs.
16. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nurodė, jog nuomos laikotarpiu atsakovo atstovė I. A. ją patikindavo, kad laiptinė bus sutvarkyta artimiausiu laikotarpiu, o už patirtus nuostolius ir nepatogumus bus kompensuojama nuomos kaina. Ieškovei reiškiant reikalavimą grąžinti jai sumokėtą dviejų mėnesių užstatą, teismas turėjo pareigą nagrinėti aplinkybę, ar turi mokėti nuomos mokestį už mėnesius, kai ieškovė naudojosi patalpomis, kokio dydžio nuomos mokestį turi mokėti ieškovė atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad patalpų laiptinė nebuvo suremontuota. Ieškovė, teigdama, kad dėl laiptinės nesuremontavimo ji turėjo nuostolių, turi pateikti įrodymus, kokio dydžio nuostolius patyrė, tai turi įtakoti nuomos mokesčio sumažinimą. Ieškovė ieškininiame pareiškime teismui teigia, kad atsakovas laiptinę suremontavo 2016-04-22 d., o atsiliepime į skundą nurodo, kad nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio pateikimo dienai patalpos atitiko visus nuomos sutarties reikalavimus, t.y. nurodo prieštaraujančias viena kitai aplinkybes, todėl ieškovei pasiūlytina teigti įrodymus, kuo patalpos neatitiko nuomos sutarties reikalavimų 2016-04-20d.
17. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą, tačiau nepagrindžia teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas jos reikalavimas ir nutraukta nuomos sutartis, neteisėtumo ir nepagrįstumo, iš to darytina išvada, jog ji neprašo naikinti šios teismo sprendimo dalies, tik per klaidą nurodė prašymą dėl viso teismo sprendimo panaikinimo. Kadangi tuo byloje išreikštas ieškovės interesas, kad būtų konstatuota, jog tarp šalių nuomos santykiai nutrūko 2016 m. balandžio 20 d., teismas turi nustatyti, ar ieškovė pageidauja reikšti tokį reikalavimą. Tuo atveju, jei ieškininis pareiškimas būtų patikslintas, teismui būtų pagrindas nagrinėti šias aplinkybes ir daryti išvadą, nuo kada nuomos sutartis tarp šalių nutrūko, o pagal pareikštą reikalavimą teismas turi pagrindo svarstyti prašymą nutraukti nuomos sutartį, ar nenutraukti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė įsipareigojimą sutvarkyti laiptinę iki 2015 m. liepos 30 d., sutvarkė tik 2016 m. kovo 22 d., tačiau jai nenurodžius priežasties, dėl kurios ji pageidavo, kad nuomos sutartis būtų nutraukta, ši aplinkybė, kaip reikšminga išvadai, dėl kieno kaltės nuomos santykiai tarp šalių yra pasibaigę, turi būti nagrinėjama byloje ir padarytos išvados. Pripažintina, kad teismo sprendimo išvada, kad atsakovas padarė nuomos sutarties įsipareigojimo pažeidimą – nesuremontavo laiptinės nustatytu laiku, yra pagrįsta, tačiau ta aplinkybė, kad ieškovė naudojosi išsinuomotomis patalpomis, kai laiptinė buvo nesuremontuota, įpareigoja teismą nustatyti, kiek nesuremontuota laiptinė buvo kliūtimi naudotis išsinuomotomis patalpomis. Jei buvo kliūtimi, ar dėl to neatsirado pareigos atsakovui grąžinti ieškovei visą ar dalį užstato, kurį ji sumokėjo prieš išsinuomodama patalpas. Pripažintina, kad byloje nurodytų aplinkybių nenagrinėjimu nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, teismui pažeidus LR CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir pripažįstant, kad ieškovei patikslinus ieškinį, reikalavimas, kurį teismas išnagrinėjo, dar gali būti pareikštas byloje, šio pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, todėl teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ta aplinkybė, kad ieškovė inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą po to, kai atsakovas jau buvo sutvarkęs ir įrengęs laiptinę, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę tęsti nuomos santykius, nes buvusios kliūtys naudotis išnuomotomis patalpomis jau buvo pašalintos. Tai, kad ieškovė vykdė numatytą veiklą laikotarpiu, kai laiptinė nebuvo pagal susitarimą įrengta ir sutvarkyta, leidžia daryti išvadą, kad nuomos sutarties nutraukimą ieškovė inicijavo dėl kitos priežasties. Byloje nebuvo nustatyta, dėl kokios priežasties negali ar nenori tęsti nuomos sutartinių santykių ieškovė, nenustatyta, ar netinkamas atsakovo pareigos sutvarkyti laiptinę vykdymas kliudė ieškovei nuomotis patalpas, ar sutarties nutraukimą ieškovė inicijuoja dėl to, kad atsakovas reikalauja mokėti visą nuomos mokestį ir už laikotarpį, kai laiptinė nebuvo suremontuota, nenustatyta, kokio dydžio nuomos mokestį turi mokėti už šį laikotarpį ieškovė, tai sudaro bylos esmę, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teismo sprendimui panaikinti ir grąžinti bylą naujam nagrinėjimui.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimo išvada, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti nuostolių - 4752 Eur nuostolių dydžio leistinais įrodymais, pagrįsta, tačiau grąžinus bylą naujam nagrinėjimui, ieškovė turi galimybę teikti byloje įrodymus dėl jai atsiradusių nuostolių, atsakovui nevykdžius įsipareigojimų sutvarkyti laiptinę, todėl nuostolių dydžio klausimas nagrinėtinas iš naujo nagrinėjant bylą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.