Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam Juozui Vilbikaičiui, jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Juozo Vilbikaičio apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš Juozo Vilbikaičio Valentinui Mačiulaičiui priteista 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui, klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juozas Vilbikaitis pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2008-10-09 apie 11.00 val. Vilkaviškyje, Nepriklausomybės gatvėje esančios garažų savininkų bendrijos „Kibirkštis“ teritorijoje - viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai- tyčia spyrė keletą kartų Valentinui Mačiulaičiui į kojas, krūtinę, o šiam suklupus, dar kartą spyrė į krūtinę, tuo sukeldamas Valentinui Mačiulaičiui fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto manymu, V. Mačiulaičio parodymų nepatvirtino liudytojai arba patvirtino tik iš dalies, nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad jis sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą, be to, teismas netinkamai įvertino objektyviai nustatytą aplinkybę, kad konflikto metu V. Mačiulaičiui, priešingai nei jam, nebuvo padaryti kūno sužalojimai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Juozas Vilbikaitis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Juozo Vilbikaičio apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto nurodytais argumentais pagrindo nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nėra. Baudžiamoji byla gali būti nutraukta tik nustačius pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsnyje, kur nurodyta, kad byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. Vilbikaitis kaltas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais, veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai atitinka fizinio smurto panaudojimą. Viešoji vieta – vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, šiuo atveju, garažų teritorija, kurioje yra individualia veikla besiverčiantys verslininkai, darbuotojai, klientai, pagrįstai laikoma vieša vieta. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių - nepagarbos demonstravimas aplinkiniams, tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra - nepagarbos demonstravimas aplinkai.

Apeliantas neginčija, kad 2008-10-09 apie 11.00 val. viešoje vietoje, Vilkaviškio mieste, Nepriklausomybės gatvėje esančios garažų savininkų bendrijos „Kibirkštis“ teritorijoje matant daugeliui asmenų, tarp jo V. Mačiulaičio įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į smurto veiksmus. Konflikto metu nukentėjusiajam V. Mačiulaičiui buvo sukeltas fizinis skausmas. Šios aplinkybės nustatytos objektyviai, jų nei papildomai įrodinėti, nei papildomai analizuoti nereikia. Tačiau nuteistasis nesutinka su veikų vertinimu ir jų kvalifikacija, teigdamas, kad veikė, pasinaudodamas teise į būtinąją gintį ir neperžengdamas šio ginties ribų.

Apelianto teiginys, kad jis gynėsi nuo V. Mačiulaičio užpuolimo yra nepagrįstas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teiginio, kad nukentėjusysis sugriebė jį už megztinio pirmas, nepatvirtina jokie byloje ištirti įrodymai. Priešingai, nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pobūdį ir aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir specialisto išvadoje objektyviai užfiksuoti nukentėjusiojo sužalojimų duomenys. Kaip matyti iš medicinos specialisto išvados, V. Mačiulaičiui kliniškai konstatuota krūtinės ląstos ir galvos sumušimas. Toks V. Mačiulaičiui padarytų sužalojimų pobūdis ir mechanizmas atitinka nukentėjusiojo parodymus ir prieštarauja nuteistojo parodymams.

Kolegija konstatuoja, kad liudytojų parodymus teismas įvertino teisingai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų buvo dvi grupės, vieni jų - pašaliniai asmenys, kitas liudytojas- nuteistojo draugas. Teismas liudytojų parodymus kaip įrodymus įvertino teisingai, atsižvelgdamas į visą įrodymų visetą. Tie liudytojų parodymai, kuriais teismas rėmėsi atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas nuosprendyje nurodė, kodėl atmestais parodymais turi pagrindo netikėti.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas J. Mačiulaičio padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teisingai nustatė šio straipsnio dispozicijoje nurodytą viešosios tvarkos pažeidimo būdą. Teismas nuosprendyje nurodė, kokie konkretūs J. Mačiulaičio veiksmai pripažinti įžūliais - nuteistasis viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu dėl asmeninių nesutarimų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia spyrė keletą kartų V. Mačiulaičiui į kojas, krūtinę, o šiam suklupus, dar kartą spyrė į krūtinę, tuo sukeldamas V. Mačiulaičiui fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad visuomenės rimties sutrikdymas buvo realus, nes nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kur nuolat būna nemažai žmonių, viduryje dienos, stebint pašaliniams asmenims, nuteistasis smurtavo prie lankomų savo ir nukentėjusiojo ratų dirbtuvių.

Nuteistojo teiginys, kad jį pirmasis užpuolė nukentėjusysis V. Marčiulaitis, vertinant bylos įrodymus, taip pat paneigtas. Toks nuteistojo teiginys pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip jo gynybinė pozicija, nes jis nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad nuteistasis prie jo priekabiavo ne kartą, keletą kartų grasino nukentėjusiajam susidorojimu. Nukentėjusysis beveik 20 metų vyresnis už nuteistąjį, neįtikėtina, kad jis pirmas pradėtų smurtauti prieš jauną ir fiziškai stiprų nuteistąjį.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo Juozo Vilbikaičio apeliacinį skundą atmesti.