Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Aušros Gylytės ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio pobūdžio konflikto metu tyčia, ne mažiau kaip po 1 kartą kumščiu ir mediniu sofos ranktūriu smogė R. B. į galvą, trenkė nukentėjusiojo galvą į grindis ir dėl kaukolės skliauto bei pamato lūžimo, ūmios hematomos tarp galvos smegenų dangalų, smegenų edemos nukentėjusiajam R. B. sunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Kita vertus, jei byloje būtų vien tik aptarti nukentėjusiojo parodymai, žinoma, jais būtų rimtas pagrindas suabejoti kaip įrodymu. Tačiau, jo parodymus šiuo atveju patvirtina kiti bylos faktiniai duomenys, į ką pagrįstai dėmesį skundą atkreipė prokurorė. Baudžiamojoje byloje esantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-A-19/2013 patvirtina, jog nukentėjusysis dėl patirtos sunkios galvos traumos gali atkurti iš atminties aplinkybes iki traumos, kai prarado sąmonę, o neprisiminti kai kurių detalių galėjo ir dėl sunkaus girtumo laipsnio (2 t., 101 – 103 b. l.). Tai rodo, kad nukentėjusysis po kurio laiko galėjo atgauti atmintį, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad jis viso proceso metu vis atsimindavo naujas įvykio detales, dėl ko jo parodymai nėra labai nuoseklūs. Šiuo atveju atminties praradimas ir jos atgavimas po kurio laiko bei nukentėjusiojo patirta sunki galvos trauma paaiškina, kodėl nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu taip skyrėsi. Iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Utenos poskyrio specialisto išvados Nr. G 284/12(08) be kitų duomenų matyti, jog R. B. konstatuoti sužalojimai: ūmi hematoma tarp smegenų dangalų kairėje smilkininėje srityje, kaukolės skliauto ir pamato lūžimai dešinėje, su kraujavimu ir likvorėja iš dešinės ausies, veido sumušimas, R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto ir pamato lūžimo, ūmios hematomos tarp galvos smegenų dangalų, smegenų edemos, o R. B. kraujyje rasta 3,28 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., 28 – 29 b.l.). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. F. patvirtino pateiktą išvadą bei paaiškino, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį, tiek jam pačiam parkritus ir į kažką atsitrenkus, tačiau didesnė tikimybė, kad galėjo būti suduotas ne mažiau kaip 1 stiprus smūgis į dešinio smilkinkaulio pusę. Ekspertas taip pat nurodė, jog tikėtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti būtent jo nurodytu būdu, t. y. trenkiant kietu buku daiktu, tam tarpe ir lentgaliu ar pagaliu (2 t., 19 – 20 b.l.). Taigi byloje esanti specialisto išvada bei ją patvirtinančio eksperto paaiškinimai atitinka būtent R. B. parpdymus dėl įvykio metu patirto galvos sužalojimo aplinkybių bei leidžia pagrįstai spręsti, kad galvą susižalojo ne jis pats.

Kad nustatytą sužalojimą R. B. padarė V. B. patvirtina ne tik jau aptarti nukentėjusiojo R. B. parodymai bei toliau nurodyti liudytojų A. K., A. B., A. Č., K. M. ir policijos pareigūnų A. V. ir A. S. parodymai. Kaip liudytojas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje A. K. nurodė, jog 2012-05-11 išgertuvių metu A. B. priklausančio namo terasoje tarp V. B. ir R. B. kilus tarpusavio konfliktui V. B. sudavė smūgį R. B. į veidą, po ko pastarasis pargriuvo. Liudytojas teigimu matydamas, jog kyla muštynės, jis išėjo (1 t., 51 b. l.). 2012-05-15 papildomos apklausos protokole, parodymų patikrinimo vietoje metu bei 2012-05-24 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. K. patvirtino, jog tarp nukentėjusiojo R. B. ir V. B. kilus tarpusavio konfliktui V. B. kumščiu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į veidą, dėl ko R. B. kiek kluptelėjo, tačiau nepargriuvo, o vėliau, jam einant lauko durų link, pamatė, kad R. B. aukštielninkas nugriuvo ant grindų ir griūdamas į nieką neatsitrenkė, tačiau negali pasakyti, ar tai atsitiko dėl to, jog V. B. nukentėjusiajam trenkė ar pastarąjį pastūmė (1 t., 52 – 53, 54 – 60, 66 – 67 b. l.). Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, jog 2012-05-11 išgertuvių metu A. B. priklausančio namo prieangyje V. B. sudavė du smūgius R. B., kuris po pirmojo smūgio parklupo, o po antrojo smūgio aukštielninkas nugriuvo ant grindų, po ko pats iškarto išėjo, o prieangyje liko tik R. B. ir V. B. (2 t., 19 b.l.). Taigi, A. K. nuosekliai viso proceso metu tvirtino aplinkybę, kad įvykio vakarą tarp V. B. ir R. B. kilo konfliktas, V. B. sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusysis R. B. buvo nugriuvęs ant grindų aukštielninkas, o jis pats pamatęs, kad kilo muštynės, išėjo palikęs V. B. ir nukentėjusįjį dviese. Tokie liudytojo A. K. parodymai iš dalies atitinka paties nukentėjusiojo R. B. parodymus, kad įvykio metu A. B. namuose su juo konfliktavo V. B., kuris sudavė jam smūgį į veidą. Liudytojas A. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės nuoseklius parodymus, kad jo namuose 2012-05-11 vykusių išgertuvių metu pats išgėręs keletą taurelių alkoholio nuėjo į savo kambarį, kur žiūrėjo televizorių ir jokio triukšmo negirdėjo, o apie 22.00 val. nuėjęs užsirakinti durų pamatė terasoje ant grindų ant nugaros kruvina galva gulintį R. B., kuriam po galva buvo padėta pagalvė. Liudytojas nurodė, jog įvykio metu sofos ranktūris, kuris nebuvo pritvirtintas prie sofos ir laisvai nusiimdavo, buvo nuimtas ir padėtas ant sofos, nors prieš tai ranktūris buvo savo vietoje, jis nebuvo kruvinas. 2012-05-14 papildomos apklausos metu liudytojas teigė, jog kitą dieną po įvykio bendraudamas su A. Č. iš pastarojo sužinojo, kad 2012-05-11 vakare pas jį kruvinomis rankomis buvo užėjęs V. B., kuris pasakė, jog primušė R. B.. A. B. šios apklausos metu kartu nurodė ir tai, jog kalbant su A. Č. atėjo V. P. ir V. B., kuris pasakė, kad gaus 8 metus už R. B. sumušimą – kad perskėlė jam galvą, ją padaužė (1 t., 43, 47 b. l., 2 t., 32 b.l.). Šie liudytojo parodymai iš esmės sutampa su nustatytomis aplinkybėmis – nukentėjusysis įvykio vietoje buvo rastas kruvina galva, A. B. neneigė po įvykio buvęs pas Č. ir galėjo būti kruvinomis rankomis, nes, anot jo, jis po nukentėjusiojo galva pakišo pagalvę. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. M. parodė, jog 2012-05-12 ryte užėjusi pas pažįstamą A. Č. rado V. B. ir V. P., o pokalbio metu V. B. pasakojo, kad 2012-05-11 išgertuvių pas A. B. metu kilus konfliktui sumušė R. B., t. y. pastarajam mediniu sofos galu trenkė per galvą, trankė jo galvą į grindis (1 t., 68 b. l.). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2012-06-01 bei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duodama parodymus K. M. paneigė savo pirminius parodymus bei tvirtino, kad pasirašė protokolą neskaičiusi, tuo metu buvo stipriai neblaivi, o policijos pareigūnai protokolą surašė norėdami susidoroti su V. B.. Tačiau iš 2012-05-14 liudytojos K. M. apklausos protokolo matyti, jog ji buvo supažindinta su liudytojo teisėmis ir pareigomis, įskaitant ir atsakomybę už melagingų parodymų davimą, tai patvirtino savo parašu. Atsižvelgiant į kitus jau pirmiau išdėstytus duomenis, matyti, jog pirminiai liudytojos K. M. parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojų A. K. ir A. B. parodymais bei sudaro nuoseklią įvykio aplinkybių visumą, t. y. kad išgertuvių pas A. B. metu tarp V. B. ir R. B. kilo konfliktas, kurio metu V. B. sumušė nukentėjusiajam galvą. Be to, papildomo įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu apklaustas liudytojos K. M. apklausą (2012-05-14) atlikęs policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad 2012-05-14 K. M. rado miestelyje kartu su kitais asocialiais asmenimis, ją apklausė tarnybiniame automobilyje, o liudytoja, nors nuo jos ir sklido alkoholio kvapas, neatrodė tokia neblaivi, jog nebūtų galėjusi duoti parodymų. Liudytojas A. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, jog V. B. pažįsta, su juo konfliktų nėra turėjęs, apklausti K. M. važiavo su kitu policijos pareigūnu, o apie įvykį buvo girdėjęs tik tiek, kad yra sumuštas žmogus. Pareigūnas pabrėžė, kad protokolas buvo surašytas taip, kaip sakė liudytoja K. M.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad netikėti šiais policijos pareigūno parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau kad nėra jokių duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl K. M. parodymai, kad ją apklausinėję policijos pareigūnai surašė jos apklausos protokolą taip, kaip jiems naudingiau, bei norėdami susidoroti su V. B., yra vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti V. B. padėtį.

2012-05-14 ikiteisminio tyrimo metu bei 2012-06-01 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas A. Č. parodė, jog 2012-05-11 apie 21.00 val. pas jį į namus atėjo girtas V. B., kurio rankos buvo kruvinos. Paklausus, kas atsitiko, V. B. pasakė, jog išgertuvių metu kilo konfliktas tarp jo ir R. B., kurį jis „per smarkiai sumušė“ (1 t., 75, 77 – 78 b. l.). Tokie liudytojo parodymai sutampa ne tik su pirmiau aptartais byloje esančiais įrodymais, bet ir su pirminėje V. P. apklausoje užfiksuotais duomenis. Nors liudytoja V. P. po pirmos apklausos atsisakė duoti parodymus, tačiau 2013-05-14 apklausos metu ji išdėstė būtent pirmiau nurodytus bylos duomenis atitinkančius parodymus, t. y. kad po įvykusių išgertuvių, kuriose dalyvavo ir pati, V. B. grįžo kruvinomis rankomis bei paaiškino, kad sumušė R. B., kuriam prakirto galvą ir dėl ko buvo daug kraujo (1 t., 79 b. l.). Tokį liudytojos elgesį – po pirminės apklausos atsisakymą toliau duoti parodymus, iš dalies paaiškina ir kaip liudytojo apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto policijos pareigūno A. V. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad atliko V. P. apklausą, kurios metu ši liudytoja parodymus davė savanoriškai, apklausos metu įtarimų, jog liudytoja neadekvačiai vertintų aplinkybes ar būtų neblaivi, nekilo, apklausos protokolas buvo surašytas pagal jos žodžius, o ji pati perskaičiusi protokolą pasirašė savo ranka. Tą patį apie atliktos apklausos eigą bei aplinkybes pareigūnas nurodė ir dėl liudytojo A. B. apklausos. Jis nurodė, kad jokio pykčio V. B. nejaučia, su juo yra susidūręs tik vykdydamas savo darbines pareigas. Taigi, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ir siekę tyčia susidoroti su V. B.. Priešingai, pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas, o liudytojų pateikti pirminiai parodymai yra užfiksuoti objektyviai.

Pats V. B. nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu neigė sužalojęs R. B. galvą. Tačiau, 2012-05-15 įtariamojo apklausoje jis nurodė, kad įvykio metu kitiems išgertuvių dalyviams išsiskirsčius A. B. namo prieangyje liko dviese su R. B., kuris po kurio laiko atsistojęs nuo sofos susvirduliavo ir parkrito aukštielninkas ant grindų. Tai pamatęs jis pašaukė R. B., tačiau jam nieko neatsakius bandė jį kelti. Pakišęs rankas po jo galva, pamatė, kad jas išsikruvino. Tuomet paėmė nuo sofos pagalvę, pakišo R. B. ją po galva. Pagalvę pakišo po galva todėl, kad prispaustų žaizdą. Nemanydamas, kad R. B. yra kas nors rimta, išėjo namo (1 t., 91 – 92 b. l.). 2012-09-26 įtariamojo apklausos metu V. B. nurodė, jog įvykio metu nugriuvus R. B. pamanė, kad jis nesikelia todėl, kad miega, tačiau jokių sužalojimų jo galvoje nematė (1 t., 101 b. l.). Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad padėjo pagalvę R. B. po galva norėdamas, kad jam būtų minkščiau miegoti, o dėdamas pagalvę neatkreipė dėmesio, ar jo galva buvo sužalota. Tik vėliau, eidamas namo pamatė, kad yra išsikruvinęs rankas (2 t., 17 – 18 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad įvykio metu manė, jog R. B. padaugino alkoholio, todėl jam, gulinčiam ant žemės, padėjo po galvą pagalvę, tačiau kraujo nepastebėjo. Tik nuėjęs pas A. Č. pamatė, kad skauda ranką ir kad ji kruvina. Taigi pats V. B. neginčija aplinkybės, jog įvykio vakarą A. B. namo prieangyje dviese liko kartu su R. B., o išeidamas pastarajam po galva padėjo pagalvę, nes jo galva buvo sužalota. Atsižvelgiant į V. B. parodymus viso baudžiamojo proceso metu matyti, kad jis pirminiuose parodymuose pripažino matęs, kad R. B., gulinčio aukštielninko ant grindų, galva yra sužalota bei norėdamas prispausti žaizdą padėjęs jam pagalvę po galvą. Vėlesniuose parodymuose V. B. jau bandydamas švelninti savo padėtį tvirtino net nematęs, kad R. B. yra sužalotas bei dėjęs pagalvę tik dėl to, kad jam būtų minkščiau. Be to, ikiteisminio tyrimo metu V. B. išvis neigė konfliktavęs su R. B., tačiau teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis pripažino galėjęs kumščiu trenkti nuketėjusiajam, su juo sukonfliktuoti ar jį pastumti. Tokie jo parodymai atitinka ir pirmiau išdėstytus įrodymus bei leidžia pagrįstai spręsti, kad įvykio metu tarp V. B. ir R. B., kurie įvykio metu buvo likę dviese, kilo konfliktas, kurio pasekmė buvo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Galimybę, kad nukentėjusysis susižalojo pats griūdamas ir atsitrenkdamas į kietus paviršius, praktiškai atmetė byloje dalyvavęs ekspertas. Todėl V. B. parodymus, kad jis prieš R. B. nesmurtavo ir jam galvos nesužalojo, kolegija atmeta, nes bei paneigti aukščiau išdėstytų įrodymų visetu.

Tokiu būdu, nukentėjusiojo, V. B. ir liudytojų parodymų bei kitų aptartų bylos duomenų visuma leidžia pripažinti esant įrodytą, kad V. B. 2012-05-11 apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), prieangyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio pobūdžio konflikto metu tyčia, po 1 kartą kumščiu ir mediniu sofos ranktūriu smogė R. B. į galvą, trenkė nukentėjusiojo galvą į grindis ir dėl kaukolės skliauto bei pamato lūžimo, ūmios hematomos tarp galvos smegenų dangalų, smegenų edemos nukentėjusiajam R. B. sunkiai sutrikdė sveikatą. Tokie V. B. veiksmai atitinka BK 135 str. 1 d. Todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. B. išteisintas pagal BK 135 str. 1 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – V. B. pripažįstamas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. (BPK 329 str. 2 p.).

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu V. B. buvo neblaivus. Tą jis pripažįsta ir pats, nurodydamas, kad dalies išgertuvių aplinkybių pas A. B. neprisimena, net tą dieną girtavo nuo ryto, buvo išgėręs apie 10 butelių vyno ir sidro. Tai leidžia teigti, kad neblaivumas turėjo įtakos V. B. veiksmas, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę V. B. teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. V. B. yra pilnametis, pakaltinamas, iš viso teisiamas septintą kartą (1 t., 128-142 b. l.), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 147 – 154 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai kaip asmuo nepasižymintis geru elgesiu, dažnai girtaujantis, laiką leidžiantis kartu su asocialiais asmenimis, nedirba, registruotas darbo biržoje (1 t., 120 b. l.). Be to, jis padarė tyčinį, baigtą, smurtinio pobūdžio sunkų nusikaltimą, nukentėjusiajam sukėlusį itin sunkių ir neigiamų pasekmių. Įvertinus šiuos duomenis ir atsižvelgus į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis baudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, artimesne BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Skirti jam švelnesnę bausmės rūšį pagrindo nėra. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, praleistas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012-05-14 iki 2012-06-05.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos 5020,49 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo R. B. gydymo išlaidų tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš V. B.. Ieškinys įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais, yra realus.

Byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė 20000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tokio dydžio ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš V. B., kadangi R. B. nusikaltimu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl padarytų sužalojimų jis neteko 60 procentų darbingumo, jam nustatytas vidutinis klausos netekimo laipsnis dešine ausimi, žymiai apribota jo galimybė susirasti darbą ir ar jį pasirinkti pagal sugebėjimus. Nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos išties patyrė neigiamus išgyvenimus ir emocijas, todėl jo pareikštas neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškinys yra realus bei atitinka formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu.

Baudžiamojoje byloje yra pateikta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajam R. B. nagrinėjamoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba už 240 Lt (2 t., 124 b. l.). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis yra pagrįstos, patvirtintos dokumentais, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu, nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl priteistinos iš V. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., teismas

NUSPRENDĖ:

2013-09-13 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu ketveriems metamas.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo V. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką jam įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-05-14 iki 2012-06-05.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš V. B. nukentėjusiajam R. B. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. B. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 5020,49 Lt (penkis tūkstančius dvidešimt litų 49 ct) už nukentėjusiojo R. B. gydymą.

Išieškoti iš V. B. valstybei proceso išlaidas – 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam.

Reikšmingus bylai daiktus – 2012-05-14 įvykio vietos apžiūros metu rastą ir paimtą lovatiesę, 2014-05-14 liudytojo A. B. savanoriškai pateiktą pagalvę, sofos – lovos ranktūrį – sunaikinti; V. B. sportinį švarkelį, džinsines kelnes, pusbačių porą – grąžinti jam.