- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- A15.-1967-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00104-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Pažeidėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2018 m. liepos 2 d. apie 20.55 val. Kaišiadoryse, Parko g. 23, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukdama nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko kliudė stovėjusį plastikinį konteinerį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas konteineris ir transporto priemonė. Vairuotoja iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie įvykį nepranešusi policijai, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219, 221 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. dėl administracinių nusižengimų prisipažino. Paaiškino, jog tądien ji vairavo transporto priemonę, kartu su ja automobilyje važiavo A. M. ir A. K.. Automobilis senas ir nesutvarkytas, labai sunkiai jungėsi atbulinis bėgis, su šiuo automobiliu ji bijodavo važinėti. Nepastebėjo, kad kliudė konteinerį, pasirodė, kad atsitrenkė į bordiūrą. Pabaigusi su vyrais visus darbus, išgėrė butelį degtinės. Kuris iš vyrų eismo įvykio metu sėdėjo automobilio gale, o kuris – priekyje, neatsimena, kadangi vietomis keitėsi daug kartų. Padarytos žalos nėra atlyginusi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Viačeslavas Čirkovas paaiškino, kad tądien buvo gautas pranešimas apie automobiliu Opel, žalios spalvos, važinėjantį neblaivų vairuotoją. Kadangi tuo metu turėjo daug iškvietimų, automobilio „pagauti“ nepavyko, tačiau suradus ir apklausus liudytoją, kuri pranešė apie įvykį – E. B., ji paaiškino, kad, būdama namuose ir išgirdusi lūžtančios plastmasės garsą, išėjo į balkoną ir matė kaip automobilis Opel galu atsitrenkė į konteinerį, užkabindamas dalį šaligatvio ar bordiūro, riedant automobiliui priekine eiga, iš keleivio priekinės sėdynės išlipusi moteris persėdo į vairuotojo vietą, o už vairo sėdėjęs asmuo persėdo į kitą vietą. Kiek vėliau, jam bendraujant su šiais asmenimis, suprato, kad automobilį vairavo A. M., tačiau jis nenorėjo prisiimti atsakomybės, prašė prisiimti atsakomybę E. S., kuri pradžioje prisiimti kaltės vairavus automobilį nenorėjo. Jo nuomone, automobilį vairavo A. M.. Automobilio galinėje sėdynėje sėdėjęs A. K. į automobilį atsisėdo jau po eismo įvykio ir eismo įvykio nematė.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Vaidas Parniauskas paaiškino, kad jam pačiam įvykio aplinkybių aiškintis neteko. Gavus pranešimą apie tai, kad Kaišiadoryse, Parko g. 23 automobilis atsitrenkė į konteinerį ir nuvažiavo bei atvykus į įvykio vietą, prie Parko g. 11-to namo rado stovintį automobilį, už kurio vairo sėdėjo E. S., taip pat automobilio priekinėje bei galinėje keleivio sėdynėje sėdėjo du vyrai. Žino, kad įvykį matė liudytoja, kuri kolegų buvo apklausta. Tuo metu, kai E. S. buvo nuvežta paimti kraujo blaivumo patikrinimui, jis išgirdo, kaip automobilyje sėdėjęs jaunesnio amžiaus asmuo džiaugėsi, kad E. S. prisiėmė atsakomybę dėl automobilio vairavimo, o kitas vyresnio amžiaus asmuo priekaištavo, kad E. S. yra verčiama prisiimti kaltę.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad E. S. jo paprašė jai padėti persikraustyti. Taip pat paprašė pagalbos ir draugo A., kurio pavardės nežino. Jis tądien buvo neblaivus, todėl jis draugo, kuris šiuo metu yra Vokietijoje, automobiliu buvo atvežtas iki E. S. namų ir paliktas. Taip pat buvo paliktas ir automobilis. Kadangi E. S. taip pat reikėjo ir A. pagalbos persikraustant, jie – jis ir E. S.– važiavo iki A. namų. Važiuojant iki A. namų ir E. S. vairuojant automobilį, ji atbuline eiga atsitrenkė į konteinerį. Jie išlipę apžiūrėjo įvykio vietą, buvo tik dviese. Jis automobilio nevairavo, kadangi buvo neblaivus, automobilį vairavo E. S..
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad liepos 2 d., tarp 9.20 ir 9.30 val., pas jį atėjusi E. S. paprašė jai padėti persikraustyti – paimti spintos dalį. Kartu su ja taip pat buvo ir A. M.. Jam sutikus, automobiliu, vairuojamu E. S., nuvažiavo į E. S. namą, kur kartu su A. M. išnešę spintos dalį, ir grįžę į namo virtuvę, išgėrė degtinės. E. minėjo, jog paimti dar vieną likusią spintos dalį turi atvažiuoti draugas su priekaba. Tuomet jie atsisėdo į automobilį ir ketino išgerti, tačiau nespėjo, kadangi atvyko pareigūnai. Kodėl atvyko pareigūnai, jis nežino, apie įvykį, kurio metu buvo apgadintas konteineris, jis taip pat nieko nežino, jo nematė, kadangi tuomet buvo darbe. Ar jis kalbėjo su A. M. dėl E. S. kaltės dėl įvykio prisiėmimo, negali pasakyti, tuomet buvo neblaivus.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Jūratė Banevičienė paaiškino, kad ji tyrė administracinio nusižengimo medžiagą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. E. S. prisipažino, kad tai ji vairavo transporto priemonę, paaiškino, kad tą dieną tik ji viena vairavo automobilį, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas A. M.. Liudytojos E. B. ji papildomai neapklausė, rašydama protokolą rėmėsi E. S. ir A. M. paaiškinimais.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. paaiškino, kad tądien buvo lietinga dieną, ji namuose prižiūrėjo vaiką, kai pro pravirą langą išgirdo garsą, panašų į garsų lūžtančios plastmasės trakštelėjimą ir iš karto išėjusi į balkoną pastebėjo automobilį, galine dalimi įvažiavusį į plastmasinį mėlynos spalvos konteinerį. Taip pat matė, kaip automobilis pajudėjo į priekį, užvažiavo ant bordiūro, ir nuvažiavęs apie 50 m, sustojo. Sustojus automobiliui, iš keleivio vietos išlipo moteris, kuri apėjusi automobilį iš priekio, įsėdo į vairuotojo vietą. Persėdimo metu, automobilis riedėjo į priekį. Moteriai atsisėdus už automobilio vairo, automobilis nuvažiavo iki pagrindinės gatvės. Jai iš balkono buvo matomas šoninis keleivio langas, tačiau aiškiai asmens, sėdinčio keleivio vietoje, nematė. Vėliau ji stebėjo automobilį, kuris išvažiavo į pagrindinę gatvę.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
E. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, apsisukdama nesilaikė saugaus atstumo, dėl ko kliudė stovėjusį plastikinį konteinerį, kuris buvo apgadintas, taip pat buvo apgadinta transporto priemonė, iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie įvykį nepranešusi policijai, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Byloje ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 2 d. 20.55 min. automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, Parko g. 23, važiuojant atbuline eiga, nesilaikant saugaus atstumo, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ priklausantis 30,40 Eur vertės turtas ir automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis I. K. bei kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš įvykio vietos pasitraukė, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes sukėlė Kelių eismo taisyklių pažeidimai, numatyti 9, 101, 219, 221 punktuose. 127 punktuose. byloje yra surinkta pakankami duomenų, byloje nekyla.
Administracinio nusižengimo byloje kyla ginčas dėl to, kad E. S., kuriai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, 2018 m. liepos 2 d. būtų sukėlusį eismo įvykį ir, kad ji kalta dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiama E. S. dėl administracinių nusižengimų prisipažino, nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodomu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kaišiadoryse, Parko g. 23, važiuojant atbuline eiga, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ priklausantis turtas bei automobilis bei eismo įvykio vietos pasitraukė, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu vairavo būtent E. S., o ne kitas asmuo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B., tiesiogiai mačiusi eismo įvykį, aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, jog, būdama namo balkone, matė kaip iš automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškart po to, kai jis atsitrenkė į plastmasinį mėlynos spalvos konteinerį, keleivio vietos išlipo moteris ir, apėjusi automobilį iš priekio, įsėdo į vairuotojo vietą, po ko automobilis nuvažiavo iki pagrindinės gatvės. Ši liudytoja analogiškas aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnams 2018 m. liepos 2 d. duotame paaiškinime (b. l. 12). Nors teismo posėdžio metu apklausiama E. S. nurodė, kad tai ji eismo įvykio metu vairavo automobilį, ir apskirtai tik ji viena tą dieną automobilį vairavo ir niekas kitas prie šio automobilio vairo tądien nesėdėjo, duodama paaiškinimus taip pat nurodė, jog su ja kartu važiavo A. M., kuris jai padėdavo įjungti automobilio atbulinį bėgį, kadangi bėgis labai sunkiai jungėsi, todėl su A. M. vietomis keitėsi daug kartų. Kad eismo įvykio metu automobilyje buvo tik du asmenys – E. S. bei A. M., taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti A. M. bei A. K., kas tik patvirtina liudytojos E. B. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog automobilį vairavo kitas tuo metu buvęs automobilyje asmuo, nes būtent E. S. liudytoja matė po įvykio išlipant iš automobilio keleivio pusės ir persėdant į vairuotojo vietą. Iš liudytojo policijos pareigūno Viačeslavo Čirkovo tarnybinio pranešimo bei jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat liudytojo policijos pareigūno Vaido Parniausko parodymų matyti, kad jiems atvykus į įvykio vietą, automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje sėdėjo E. S., keleivio vietoje – A. M. bei galinėje automobilio sėdynėje – A. K., automobilis nebuvo užvestas. Abu minėti pareigūnai, apklausiami teismo posėdžio metu, patvirtino skirtingu metu girdėję E. S., A. M. bei A. K. pokalbius, jog atsakomybę už eismo įvykį prisiims E. S.. Duomenų, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai būtų taręsi dėl parodymų davimo, derinę savo pozicijas, byloje nėra. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti tiek Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, tiek liudytojos E. B. parodymais, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki, be to, jie parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Minėtų liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa, netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Liudytojo A. M. parodymus neva jis eismo įvykio metu buvo kartu su E. S. ir būtent ji vairavo transporto priemonę, teismas vertina kritiškai, kadangi jie nėra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, bei yra prieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad E. S. 2018 m. liepos 2 d. būtų sukėlusį eismo įvykį ir, kad ji, o ne kitas asmuo, yra kalta dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo/ priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.