- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-63-290-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Evaldo Gražio ir Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nuteistajam G. V., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 10 (dešimties) minimalių gyvenimo lygių dydžio, t. y. 1300 (tūkstančio trijų šimtų) litų bauda, iš G. V. nukentėjusiajam M. V. priteista 897,40 Lt. (aštuoni šimtai devyniasdešimt septyni litai 40 centų) turtinės žalos bei 5000 Lt. (penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2012-02-29, apie 18.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), išplūdo M. V. necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį bei tyčia, be jokios priežasties, savo galva vieną kartą smogė M. V. į galvą, rankomis smogė jam į nosį ir vieną kartą spyrė į galvą, dėl ko šis prarado sąmonę, tuo padarė nukentėjusiajam lengvą galvos smegenų sukrėtimą, poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu elgesiu G. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliacine tvarka skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, jog teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos vertino, vadovavosi ne įstatymu, o pagrinde vien nukentėjusiojo M. V. motinos R. V. parodymais ir kitais, tik kaltinimui palankiais įrodymais, visiškai nevertindamas visumos įrodymų, tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad būtent liudytoja R. V. yra viso konflikto sukėlėja, teisme aiškinusi, kad visas aplinkybes sužinojo iš kaltinamojo akto, todėl jos parodymai nėra objektyvūs ir turi būti vertinami kritiškai. Be to, apeliantas teigia, kad teismas į dalį įrodymų, patvirtinančių jo kaltės nebuvimą, neatsižvelgė iš viso. Nurodo, kad įvykio metu būtent jis nukentėjo nuo M. V. ar jo draugų smūgio, dėl ko jam buvo ištinęs žandas, šiuos sužalojimus matė jo žmona ir uošvienė, tačiau teismas į jų parodymus visiškai neatsižvelgė. Pažymi ir tai, kad nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis jam smogė galva į jo galvą, yra nelogiškos ir techniškai neįmanomos, kadangi nukentėjusysis yra gerokai aukštesnis nei nuteistasis, be to, nukentėjusysis laiptinėje stovėjo su būriu draugų, todėl jis jam smogti tiesiog nebūtų išdrįsęs. Teismas neatsižvelgė ir į liudytojo E. K. parodymus, kuomet jis prisipažino, jog po patirtos traumos ne viską suvokia ir prisimena. Apeliantas nesutinka ir su priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, kuris, jo teigimu, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų ir yra nepagrįstai per didelis. Nurodo, kad civilinis ieškinys priteistas, neatsižvelgiant į teisminę praktiką tokiose bylose, o turtinė žala nebuvo iš viso įrodinėjama, teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiojo ir jo motinos R. V. parodymais. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad apeliantas nuteistas nepagrįstai, dėl ko skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas, o nuteistasis išteisintas.
Atsikirtimuose į nuteistojo G. V. apeliacinį skundą nukentėjusysis M. V. nurodo, kad su nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusiojo nuomone, pirmos instancijos teismas itin išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir, remdamasis jų visetu, padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl G. V. kaltės. Teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu duotus nuoseklius ir itin argumentuotus nukentėjusiojo M. V., liudytojų E. K. ir R. V. parodymus, pagrįstai nesirėmė R. V. ir N. D. parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, be to, liudytoja R. V. žinomai davė melagingus parodymus, teigdama, kad pro virtuvės langą matė įvykio aplinkybes. Be to, pažymėjo, jog apeliantas viso proceso metu nesugebėjo nurodyti priežasčių, dėl kurių jis nesikreipė į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydamas patraukti nukentėjusįjį ar kitą asmenį dėl tariamai jam padarytų sužalojimų. Nukentėjusysis sutinka su teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, teismas, remdamasis nukentėjusiojo nuosekliais parodymais ir byloje esančia specialisto išvada dėl nukentėjusiojo sužalojimų, pagrįstai įvertino padarytą žalą nukentėjusiajam.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro prašymą apeliacinį nuteistojo skundą atmesti bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Apylinkės teismas ištyrė ir įvertino visas, tiek nuteistąjį kaltinančias, tiek jį teisinančias aplinkybes.
Nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą dėl jo kaltės pagal BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (LR BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d.). Pagrindo abejoti, kad bylos įrodymus vertinusios teisėjos vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kolegija nemato. Nėra ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų teismo šališkumą, buvo laikomasi ir reikšmingos įrodymų vertinimo sąlygos – reikalavimo vadovautis įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta, teismas priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti.
Nuteistasis G. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, savo nekaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos grindžia iš esmės vien tik savo paties ir jam palankių liudytojų parodymais, tačiau jo kaltę, pažeidus viešąją tvarką ir sutrikdžius visuomenės rimtį, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetas. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, atskleidė jų tarpusavio ryšį, tinkamai juos įvertino, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų rėmėsi ir kuriais bei dėl ko nesirėmė. Priimdamas nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. V., liudytojų E. K. ir R. V. parodymais, kuriais netikėti ar abejoti nėra jokio pagrindo. Jų parodymai nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs bei logiškai atitinkantys nustatytas faktines aplinkybes, įvykių seką, be to, jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais: tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo (b.l. 3), Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b.l. 13-14), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvada (b.l. 10) ir kita rašytine bylos medžiaga. Apeliantas gi, neigdamas šių asmenų parodymų teisingumą, pateikia įvykio aplinkybių versiją, kuria jis neigia savo kaltę. Nurodo, kad įvykio dieną, namo laiptinėje jis su nukentėjusiuoju M. V. turėjo konfliktą, po to nukentėjusysis ar vienas iš su juo buvusių draugų smogė jam į veidą, dėl ko jam ištino veidas, šias aplinkybes matė jo žmona ir uošvienė. Kolegijos nuomone, nuteistojo parodymais teismas turėjo pagrindo netikėti ir juos vertinti kritiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jie akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems objektyviems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Teismas taip pat pagrįstai pripažino liudytojos N. D. parodymus neinformatyviais, o liudytojos R. V. parodymais iš viso nesirėmė, kadangi atsirado pakankamas pagrįstas manyti, jog jie galimai melagingi. Be to, kolegija nesutinka bei atmeta kaip nepagrįstas prielaidas apelianto samprotavimus dėl liudytojos R. V. parodymų patikimumo, esą ji yra viso konflikto tikroji sukėlėja, jos parodymai yra neobjektyvūs ir turėtų būti vertinami kritiškai. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl minėtos liudytojos ir liudytojo E. K. parodymų, kuriuos jis interpretuoja sau naudinga linkme, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą, nepaneigia jo kaltės įrodymų, jų pagrindu teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo kitaip spręsti jo kaltės klausimą. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus, sudaro G. V. kaltės įrodymų visetą ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia.
Nuteistasis G. V. apeliaciniame skunde kelia nukentėjusiajam M. V. nuosprendžiu priteistų 897,40 Lt. turtinei bei 5000 Lt. neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo klausimą. Apelianto nuomone, civilinis ieškinys patenkintas, neatsižvelgiant į tesiminę praktiką tokio pobūdžio bylose, kadangi turtinės žalos dydis nepagrįstas įrodymais, o priteistos neturtinės žalos dydis nepagrįstai didelis, neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Turtinės žalos atlyginimui baudžiamajame procese taikomas visiško kompensavimo principas, tačiau tik tuo atveju, kai padaryta turtinė žala yra įrodyta. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė nusikaltimo metu sugadintų daiktų vertę (suplėšyta 257,40 Lt. vertės striukė, suskaldytas 200 Lt. vertės laikrodžio stikliukas ir sudaužytas 560 Lt. vertės telefono ekranas). Iš bylos medžiagos matyti, jog žala nukentėjusiajam priklausantiems daiktam buvo neginčijamai padaryta, o sugadintų daiktų nurodyta vertė yra tikėtina ir teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Be to, apylinkės teismas pagrįstai sumažino turtinės žalos dydį dėl laikrodžio sugadinimo iki 80 Lt., kadangi 200 Lt. vertės laikrodis nebuvo nepataisomai sugadintas ir stikliuko keitimas nukentėjusiojo įvertintas 80 Lt. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam M. V. 897,40 Lt. turtinės žalos atlyginimas yra įrodytas ir priteistas pagrįstai.
Apylinkės teismas nukentėjusiajam M. V. taip pat priteisė 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą apeliantas vertina kaip žymiai per didelę. Pažymėtina, kad CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, vadovavosi CK 6.250 str. ir 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Nustatyta, jog šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužaloto veido, padariniai dėl pažeistos kairės kojos girnelės ir kelio menisko buvo jaučiami ilgą laiką, skausmus jaučia ir dabar, ateityje tai gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes, todėl nukentėjusiojo M. V. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. V. už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo ir nėra.
Visa tai įvertinus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo išvada yra pagrįsta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais jį keisti ar naikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
nutarė:
Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.