Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-04-10 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. - 8 MGL (1040 Lt) bauda. Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, laikytas atlikusiu 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą;2014-07-25 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., 245 str. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 d. pagrindu skirta bausmė subendrinta su 2014-04-10 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 6 MGL bauda ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 6 MGL (780 Lt) bauda; 2014-09-09 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 2 d. - 20 parų areštu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d. skirta bausmė subendrinta su 2014-07-25 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 80 parų areštas ir 6 MGL (780 Lt) bauda, areštas atliktas;2016-03-24 Biržų rajono apylinkės nutartimi 2014-09-09 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 MGL (225,90 Eur) bauda pakeista 3 parų areštu, arešto bausmę atlikęs, paleistas 2016-04-14, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 15 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), motinos V. G. gyvenamajame name, konflikto su nepilnamečiu broliu D. G., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, suimdamas D. G. rankomis už kaklo ir spausdamas, griebdamas D. G. už dešinės rankos ir ją perdrėksdamas, tuo savo šeimos nariui nukentėjusiajam – nepilnamečiui broliui D. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena kartu su mama, broliu ir seserimi (duomenys neskelbtini). 2017-06-15 vakare jis namuose buvo neblaivus. Namuose buvo motina V. G. ir brolis D. G.. Dėl kažko jis su savo broliu D. G. susipyko. Prisimena, kad čiupo brolį už kaklo, tačiau neprisimena, ar jį smaugė, ar ne. Po to griebė broliui už rankos ir galėjo jam perdrėksti ranką. Brolis D. G. yra dar nepilnametis. Gailisi, kad smurtavo prieš savo brolį (b. l. 83-84).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo ir jo atstovės parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-15, apie 18 val. jis buvo namuose. Užsidėjo savo kepurę, o brolis M. J. pradėjo rėkti, kad kepurė priklauso jam. Tuomet M. J. puolė jį smaugti, tačiau jis ištrūko iš jo, o brolis griebė jį už dešinės rankos ir nagais ją perdrėskė. M. J. jam sukėlė fizinį skausmą, nes skaudėjo kaklą ir ranką. Brolis nuolat girtas namuose triukšmauja, rėkauja ir labai daug geria, todėl nenori, kad jis kartu gyventų (b.l.23-24).

Liudytoja ir nepilnamečio nukentėjusiojo D. G. atstovė V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-15, apie 18 val. namuose, virtuvėje, jos sūnus M. J., būdamas girtas, pamatęs, kad kitas jos sūnus D. G. užsidėjo jo kepurę, puolė ant D. G.. M. J. rankomis pačiupo jį už kaklo, spausdamas kaklą ir taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Vėliau, D. G. išsilaisvinus ir pasitraukus nuo M. J. į koridorių, M. J. jį čiupo už dešinės rankos, nagais apdraskydamas ranką. Anksčiau M. J. prieš D. G. smurtavęs nebuvo, tačiau nuolat jį užgaulioja, vadina įžeidžiančiais žodžiais. Jie abu yra jos sūnūs, tik nuo skirtingų tėvų. M. J. namuose nuolat girtauja ir kelia triukšmą (b. l. 2).

Asmens nelaivumo testu užfiskuota, kad M. J. 2017-06-15, 19 val. 37 min., buvo nustatytas alkoholinis girtumas 2,75 promilės (b. l. 71).

Iš 2017-06-15 policijos pareigūnės G. Drevinskaitės tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad V. G. policijos pareigūnams pranešė, kad 2017-06-15 d., (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. J. puola mušti kitą jos sūnų D. G., gim. 2000 m. Pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, užfiksavo smurtinių veiksmų pasekmes, t. y. sumušimus (b. l. 30-32).

Iš 2017-06-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą konstatuojama, kad namas yra gatvės rytinėje pusėje, apžiūrimas koridorius ir namo virtuvė. Duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos ištyrimui, neužfiksuota (b. l. 2).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiosiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku brolis M. J. jo atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas ir įstatytminės atstovės parodymai. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei, kad veiką padarė recidyvistas, o lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi nusikaltęs.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, teistas, teistumas neišnykęs, eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Atsižvelgtina ir į tai, kad jam buvo nustatytas 2,75 promilių alkoholinis girtumas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas (BK 49 str.).Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant šią bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina vienu trečdaliu.

Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 140 str. 9 d.).

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – nepilnamečio brolio D. G., įpareigojant M. J. nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesiartinti arčiau kaip 50 metrų atstumu, nesilankyti motinos V. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena nukentėjusysis D. G., iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti 45 parų areštą. BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį 1 (vieną) arešto parą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.