Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. 2025 m. sausio 26 d. apie 18:35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valstybiniai numerio ženklai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. sausio 26 d. 18:37 val. nustatytas 2,84 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad gyvena užsienyje. Grįžęs į Lietuvą, automobilį buvo pasiėmęs iš draugo R. G.. Šiuo automobiliu vyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susitiko su mergina vardu V. Vartojo alkoholį, (duomenys neskelbtini) liko nakvoti. Kitą dieną, tai yra 2025 m. sausio 26 d., turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis buvo dar neblaivus ir negalėjo vairuoti, todėl paskambino savo draugui R. G., kuris atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su dviem draugais, kurių jis nepažįsta. Vienas iš jo draugų parvairavo R. automobilį į (duomenys neskelbtini). Grįžę į (duomenys neskelbtini), jis, V. ir R. G. nuėjo pas jo brolį R. į namus (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholį. Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavęs R. draugas pastatė automobilį dalinai užvažiavus ant šaligatvio. Vakare jis su V. išėjo į lauką ir sėdo į minėtą R. automobilį (duomenys neskelbtini). Kadangi jis jau buvo stipriai apgirtęs, tai galimai sugalvojo perstatyti automobilį, nes jo stovėjimas trukdė kitoms transporto priemonėms. Jis sėdo už vairo, o V. į priekinę keleivio sėdynę. Kodėl jis sugalvojo patraukti automobilį būdamas neblaivus, dabar pasakyti negali, nes turbūt jam esant girtam taip atrodė teisinga. Vairuodamas automobilį, kliudė kitas transporto priemones. Įvykį matę asmenys iškvietė policijos pareigūnus. Jam buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. Žino, kad jo vairuotojo automobilio vertė yra virš 10 000 Eur. Turi finansines galimybes įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Dirba (duomenys neskelbtini). Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Panašius parodymus kaltinamasis R. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 84–87).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš 2025 m. sausio 26 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. T. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2025 m. rugsėjo 26 d. apie 18 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) pareigūnai sulaikė vairuotoją R. S., kuris būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadinto kitas transporto priemones, tai yra SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 26 d. 18:37 val. pirmojo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. 2025 m. sausio 26 d.18:56 val. antrojo patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,87 promilių neblaivumas ("DRAGER 7510 Nr. ARPK 0084", sertifikato patikros Nr. 2197936). Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 1–4).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad užregistruotas pranešimas apie įvykį 2025 m. sausio 26 d. 18.24 val. Pranešėjas užstojo kelią BMW v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui, kuris judėdamas atbuline eiga taranuoja automobilius (b.l. 5–6).

Iš Objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas ir aprašytas telefoninis pranešimas apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui. Perklausos metu nustatyta: Perklausomas garso įrašas Nr. 1 pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92360414622, skambučio pradžia 2025-01-26 18_31_39)“, kurio trukmė 2 min 15 s. Įrašas paleidžiamas kompiuteriu DELL su įdiegta programine įranga VLC Player ir klausomas per vaizdo monitorių DELL su garsiakalbiu. Aprašant garso įrašą, naudojami trumpiniai: Bendrojo pagalbos centro operatorius - BPC, pranešėjas - PR, policijos pareigūnas - PP. Paleidus garso įrašą girdisi atsiliepiant BPC operatorių ir pasisveikinimą su pranešėju. Toliau įrašo 8-ą sekundę PR pasako, kad nori pranešti apie girtą vairuotoją, nurodo, kad viskas vyksta (duomenys neskelbtini), prie pilko namo, kur buvęs servisas. Įrašo 00:32 s PR sako – „jis jau net nereaguoja“, taip pat nurodo automobilio markę - BMW, (duomenys neskelbtini), pasako, kad atėjo kažkokia girta moteris ir atsisėdo, čia jis sukinasi, nesiorientuoja...., stoviu priešais, nepraleidžia“. BPC: „ nepadėkite ragelio, sujungsiu su pareigūnais“. Toliau vyksta jungimas su policija. Įrašo 01:50 min, atsiliepus policijos pareigūnui, pranešėjas nurodė: „(duomenys neskelbtini) neblaivus vairuotojas atsitrenkė į kitą mašiną aikštelėje, aš neužblokavęs, bet jis atbulas stumia čia kitas mašinas, jis nesupranta ką daro, jis čia daužo viską...“. PP: „gerai, atvažiuoja ekipažas“. Įrašas baigiasi (b.l. 7–9).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. sausio 26 d. dirbant ekipaže su tyrėju P. G., apie 18 val. 24 min. gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas taranuoja visus automobilius. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo minėtas (duomenys neskelbtini) buvo apgadinęs kitą automobilį. Pribėgęs pranešėjas M. K. pasakė, jog tai šitas automobilis, kurio vairuotojas, bandydamas išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, apgadino dvi transporto priemones. Už (duomenys neskelbtini) automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. S.. Jis pats išlipo iš automobilio, kad jį vairavo neneigė, bet nesitikėjo, kad apgadino kitus automobilius. Vyriškio paklausus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, šis teigė kad prieš 20 minučių. Asmuo iš karto buvo patalpintas į tarnybinio transporto laikino sulaikymo patalpą. Šone sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. P., kuri teigė, kad automobilį vairavo R. S.. Šios paklausus, kodėl leido sėsti vyriškiui neblaiviam už vairo, ši atsakė, jog neįmanoma buvo atkalbėti. Moteris buvo stipriai neblaivi. Nusistačius jos duomenis, moteris paleista vykti namo. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER 7510 ARPK 0084, metrologinės patikros Nr. 2197936, pirmojo neblaivumo patikrinimo metu nustatytas R. S. 2.84 promilių neblaivumas (laikas 18:37 val.). Antrojo patikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu vyriškiui nustatytas 2.87 promilių neblaivumas (laikas 18:56 val.). Pabendravus su pranešėju, jis nurodė, kad automobilį vairavo vyriškis, kurį buvo sulaikę. Liudytojas apklaustas nebuvo dėl agresyvaus sulaikyto asmens ir taip pat nurodė, kad šiuo metu skuba. Pilietis nurodė dvi apgadintas transporto priemones, tai yra SKODA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei Citroen valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus įvykio vietą, daugiau apgadintų automobilių nepastebėta. R. S. buvo sulaikytas (b.l. 14–16).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilių stovėjimo aikštelėje stovi BMW valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilis. Automobilio BMW galinė dalis liečiasi su šalia esančiu automobiliu Citroen valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus BMW automobilį, matosi jo apgadinimai: galinės dešinės pusės durys, galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis. Apžiūrėjus automobilio saloną, priekyje šalia vairo - energetinio gėrimo skardinė, po vairuotojo sėdyne ant kilimėlio matyti šampano taros butelis. Automobilio salono gale padėta tuščia alkoholinio alaus skardinė. Automobilio bagažinėje sudėti įvairūs krepšiai, kuriuose yra drabužiai. Bagažinėje yra juoda maža rankinė, kurioje yra anaboliniai steroidai: anaboliniais steroidais Nandrolone Decanoate 250 mg/1 ml ir 2 mažos dėžutės su viduje anaboliniais steroidais Testo enan 250 mg. Viena iš dėžučių yra pradaryta. Automobilio BMW rida yra 262275 km. Automobilis BMW nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 21–32).

Iš 2025 m. sausio 26 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog vairuotojui R. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager 7510, ARPK-0084, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2197936, pirmu tikrinimu 18:37 val. jam nustatytas 2,84 promilių girtumas, o antru tikrinimu 18:56 val. nustatytas 2,87 promilių girtumas. Vairuotojas su prietaiso parodymais sutiko (b.l. 33).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 25 d. jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino jo draugas R. S., kuris pasakė, kad yra grįžęs atostogų iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė, ar negali jam paskolinti kelioms dienoms automobilio. Kadangi jis dirba pagal individualią veiklą su kitais draugais, tai sutiko R. paskolinti savo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį yra pirkęs išperkamąja nuoma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra šio automobilio valdytojas. R. pas jį atėjo minėtos dienos pavakary, tiksliai laiko pasakyti negali, bet dar buvo šviesus paros metas. R. buvo blaivus, žino, kad jis turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tačiau vairuotojo pažymėjimo parodyti jo neprašė. Jis padavė R. automobilio raktus su automobilio dokumentais ir R. išvažiavo. Automobilį jam prižadėjo grąžinti sekmadienį arba pirmadienį. Kitos dienos, tai yra sekmadienio, popietę, galimai galėjo būti apie 14-15 val., tiksliai pasakyti negali, R. jam paskambino ir pasakė, kad jis su drauge yra (duomenys neskelbtini) ir yra išgėręs, todėl paprašė atvažiuoti parvairuoti jo minėtą automobilį BMW, kurį jam buvo paskolinęs. Jis paskambino savo 2 draugams bei kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į R. nurodytą vietą (duomenys neskelbtini) esantį viešbutį. Atvažiavus į vietą, išėjo R. su jam nepažįstama mergina. Jie sėdo į jo automobilio BMW galą, o už vairo sėdo jo draugas S. ir visi išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis su kitu draugu važiavo jiems iš paskos. Grįžę į (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini). S. automobilio raktus padavė R., o R. jį pakalbino eiti pas jo brolį išgerti alkoholio. Jis automobilis liko stovėti prie minėto namo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilio raktai liko pas R.. Kas įvyko toliau jis nežino. Kitą dieną, tai yra pirmadienį, apie maždaug 11 val., jis nuėjo iki R. brolio ir pamatė, kad kieme nėra jo automobilio. R. brolis apie jo automobilį nieko nežinojo, o paklausus kur R., jis pasakė, kad nežino. Tuomet jis paskambino R. ir jis jam pasakė, kad sekmadienio vakarą jo automobilį išvežė policija, daugiau apie įvykį jam nieko nepasakojo. Prašo esant galimybei grąžinti jo automobilį. Jis iki šiol nematė, kaip yra apgadintas jo automobilis, tačiau R. dėl to pretenzijų neturi, kadangi jie yra draugai (b.l. 44–47).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. S. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, tai yra kai 2025 m. sausio 26 d. 18 val. 37 min. nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais R. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam R. S. straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Be to, BK 61 straipsnio 2 dalies nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti redakcija įpareigoja teismą, esant lengvinančių aplinkybių ir nesant sunkinančių aplinkybių paprastai skirti minimalią nusikaltimo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taip pat byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

R. S. buvo sulaikytas, todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. sausio 26 d. 18.30 val. iki 2025 m. sausio 27 d. 9.58 val. (vieną parą), ją prilyginat šešių MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 1400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) Eur.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam, pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.84 promilės girtumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, t. y. dviems metams uždrausta vairuoti transporto priemones. 2025 m. sausio 27 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu kaltinamajam yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. sausio 27 d.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo kaltinamasis, yra nusikaltimo padarymo priemonė. Pagal duomenis automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas R. G.. Tokiu atveju kaltinamojo atžvilgiu turi būti taikoma transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikiama bendra tos kategorijos transporto priemonės vertė yra 10520 Eur, o pagal pirkimo-pardavimo sutartį automobilio vertė 10500 Eur (b.l. 36-37, 38). Kaltinamasis teisme sutiko su 10500 Eur automobilio vertės konfiskavimu, todėl teismas nesvarsto konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumo klausimo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, mano, jog prevenciniams tikslams pasiekti iš R. S. išieškotina konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 10500 eurų. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys jį nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviu.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2025 m. sausio 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę, skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. S. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms 3550, UAB „Pervesk“ sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3000 Eur, piniginėms lėšoms, esančioms 73000 „Swebank“, AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7520 Eur (b.l. 97–106). Kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, paliekant nepakeistas turtui nustatytas apribojimo sąlygas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 112,50 Eur. Teismas pažymi, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 punktą asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas byloje būtinas pagal BPK 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytais pagrindais, tai yra dėl to, kad byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Esant būtinam kaltinamojo gynėjo dalyvavimo pagrindui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Kaltinamajam R. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (paso) paėmimas (b.l. 76–79, 88–91, 94–96). R. S. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), grąžinamas kaltinamajam nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, ir šioje dalyje kardomoji priemonė panaikinama, o kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliekamos galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktinis įrodymas – CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliekama saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), į bausmės laiką įskaityti R. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 26 d. 18.30 val. iki 2025 m. sausio 27 d. 9.58 val. (vieną parą), ją prilyginat šešių MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 1 400 (vienas tūkstantis keturi šimtai) Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog R. S. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, skirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – transporto priemonės - (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, tai yra 10500 (dešimt tūkstančių penkis šimtus) eurų, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. 2025 m. sausio 28 d. nutarimu R. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui: piniginėms lėšoms, esančioms 3550, UAB „Pervesk“ sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3000 Eur, piniginėms lėšoms, esančioms 73000 „Swebank“, AB sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7520 Eur (Turto arešto akto indentifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – dokumento paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, pasą grąžinti R. S., o kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nepriteisti R. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).