Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2411-827/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
1-2411-827/2019
Teisminio proceso Nr.
1-00-1-00010-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
K. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2411-827/2019Proceso Nr. 1-00-1-00010-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1., 2.12.1.3 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Valento Gritės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Donecke, Ukrainoje, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, ir pritaikius BK 65, 66 straipsnius, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006 m. spalio 28 d. (1 para), kas atitinka 2 MGL baudą, galutinė bausmė – 8 MGL (1000Lt) bauda, bauda sumokėta 2011 m. sausio 24 d.,

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, 2013 m. rugsėjo 30 d. bauda išieškota dalinai;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėtas 2 metams, įpareigojant ir 6 mėnesiams. jį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2012 m. spalio 2 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

jis, 2016 m. spalio 8 d. apie 01.20 val. atėjo į kaimyno - nukentėjusiojo M. F. butą, adresu L. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur žodžiais konfliktuodamas su M. F. dėl nukentėjusiojo ir jo draugų A. R., I. R., J. L., S. P., M. K. keliamo minėtame bute triukšmo, koja spyrė nukentėjusiajam M. F. 1 smūgį į krūtinę, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiais veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to K. R., mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir jį nežymiai sužalojo, o būtent:

jis, 2018 m. lapkričio 21 d. apie 21 val. sporto salėje „Sportima“, adresu Ąžuolyno g. 5, Vilniuje, futbolo žaidimo metu priešininkų komandos žaidėjui A. B. tyčia abiejų rankų kumščiais vienas po kito sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam A. B. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą bei A. B. pagal specialisto išvadą, Nr. G 4307/2018 (01) nustatyta žaizda burnos gleivinėje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi supykęs tyčia sumušė nukentėjusį A. B. ir taip sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais K. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiųjų M. F., A. B. parodymais, liudytojų M. M., S. P., J. L., M. K., I. R., A. R., E. J., J. S. V. V., S. D., R. K., A. J., V. Z. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos protokolais, kūno ir rašytine bylos medžiaga.

Dėl 2016 m. spalio 8 d. M. F. sukelto fizinio skausmo.

Baudžiamojoje byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklių duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 8 d. 01.49 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas M. F. pranešimas, kad pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bando patekti neblaivus, agresyvus kaimynas, kuris jam spyrė (t. 1, b.l. 9)

Taip pat 2016 m. spalio 8 d. 01.54 val., Bendrajame pagalbos centre gautas neprisistačiusio asmens pranešimas apie tai, kad adresu L. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrame koridoriuje konfliktuoja kaimynai, gresia muštynės (t.1, b.l. 11)

2016 m. spalio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 8 d. patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu M. S., apie 01.20 val., gavo pranešimą, jog į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bando patekti agresyvus kaimynas, kuris spyrė buto savininkui. Nuvykę minėtu adresu, laiptinės 4-ame aukšte, pastebėjo asmenį - K. R., kuris konfliktavo su buto Nr. 11 savininku M. F.. K. R. paaiškino, kad 11 bute buvo triukšmaujama, dėl to jis nusileido pas kaimyną į butą paprašyti išjungti muziką. Paskambino į buto Nr. 11 duris, kurias atidarė M. F. ir pradėjo K. R. grasinti ginklu. Nusitaikė ginklu į jį ir žodžiu pagrasino sakydamas: ,,Tau - batai''. M. F. elgesys K. R. išgąsdino, todėl jis spyrė jam koja į krūtinę. Policiją kvietęs M. F. pareigūnams paaiškino, kad atidarė buto duris ir į butą įsiveržė R., kuris spyrė M. F. koja į krūtinę, dėl ko šis iškart iškvietė policiją. K. R. pasakė, kad ginklas, kuriuo jam buvo grasinta, buvo sidabrinis su juoda rankena. M. F. iš spintos ištraukė juodą dėžutę, skirtą ginklo saugojimui, kurioje buvo sidabrinis ginklas “Blow P99A” be dėtuvės, 10 vnt. šovinių 9 mm. kalibro, raktų ryšulys, ginklo šepetėlis, bei neaiškus ginklo priedas. Vyriausiasis patrulis M. S. M. F. pasiteiravo apie ginklo dėtuvę. M. F. pasakė, kad tai yra sportinis ginklas, kuriam dėtuvės nereikia. M. F. pateikė neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Patruliui M. S. pertraukus ginklo spyną, iš ginklo šovinių išmetimo langelio iškrito sidabrinės spalvos šovinys. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kurios medikai apžiūrėjo M. F. ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. K. R. apie 02.20 val. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. M. F. tolimesniam aiškinimuisi pristatytas į tą patį komisariatą apie 03.55 val. Ten M. F. buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas; K. R. - 0,70 promilių girtumas. Iš M. F. paimta juoda dėžutė, skirta ginklo saugojimui; sidabrinis ginklas “Blow P99A” be dėtuvės; 10 vnt. šovinių 9 mm kalibro; raktų ryšulys; ginklo šepetėlis; neaiškus ginklo priedas; neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. F. vardu. (t. 1, b. l. 17).

2016 m. spalio 8 d. paaiškinime M. F. nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. nuo 19.00 val. iki vėlyvo vakaro adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje susirinko paminėti jo gimtadienį. 2016 m. spalio 8 d. apie 1.40 val. bute buvo išjungta elektra iš laiptinės. Išėjus patikrinti dėl ko dingo elektra atsirado iš matymo pažįstamas žmogus (vyras) ir pradėjo garsiai rėkti, kad pas jį mažas vaikas ir reikia nustoti triukšmauti. Jis (M. F.) su tuo sutiko ir bandė žodžiais nuraminti, ko pasekoje jo draugai prisidėjo prie jo gražiai bendraujant, Tačiau „kaimynas“ įžeidinėjo draugus ir paklausė kas buto šeimininkas, į ką jam buvo atsakyta, po ko kaimynas įsiveržė į jo butą ir spyrė į krūtinę. Verždamasis vidun, jis stūmė jo draugus juos sužeisdamas. Po įvykio jam labai skaudėjo krūtinė ir pilvo ertmė, tad teko kviesti ne tik policiją, bet ir greitosios medicinos pagalbą (t.1, b.l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. spalio 12 d. apklausiamas liudytoju nukentėjusysis M. F. parodė, jog 2016 m. spalio 7 d. jis su savo draugais buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visi susirinko apie 19.00 val. švęsti jo gimtadienio. 2016 m. spalio 7 d., apie 13.00 val., buvo perspėjęs kaimynę A., kad vakare turės svečių. A. neprieštaravo dėl vakaronės. Kiti kaimynai perspėti nebuvo. 2016 m. spalio 8 d., apie 01.15 val., į buto duris pradėjo kažkas stuksenti. Priėjęs prie durų pro akutę jis pamatė kaimyną, kuris jam pasirodė neblaivus. Nenorėjo su juo kalbėtis, ketino palaukti, kol išeis, o tada saugiai palydėti svečius namo. Po kelių minučių bute dingo elektra. Pažiūrėjęs pro durų akutę, jis pamatė, kad nieko nėra ir draugai atidarė buto duris, priėjo prie elektros skydinės. Tuo metu jis išgirdo, kaip iš viršaus atsidarė buto durys ir kažkas pasakė: ,,Išlindot''. Jis įjungė bute elektrą ir su draugais į jį grįžo. Draugai M. K., A. R., I. R., J. L. ir S. P. stovėjo prie buto įėjimo durų. Jis pamatė iš matymo pažįstamą kaimyną (K. R.), kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad jis su draugais kelią triukšmą, neduoda ilsėtis. K. R., priėjęs prie jo buto durų, rėkė ir stumdė jo draugus. Draugai aiškino, kad nori skirstytis ir atsiprašinėjo dėl sukelto triukšmo. Kaimynas nenurimo. Bijodamas dėl savo draugų sveikatos ir kaimyno įsiveržimo į butą, jis nuėjo į kambarį, paėmė iš ginklo laikymo vietos savo dujinį pistoletą ‚Blow P99A“, įdėjo į jo lizdą garsinį šovinį (ginklas be dėtuvės), tuomet pistoletą užsikišo už kelnių diržo nugaros srityje ir laikė jį ranka. Po to išėjo į savo buto koridorių. K. R. iš laiptinės pamatė, kad jis už nugaros kažką laiko ir, pastūmęs M. K. į durų staktą, o kitus draugus nustūmęs prie sienos, įsiveržė į butą. Remdamasis į buto sienas, K. R. spyrė koja jam į krūtinę. Po smūgio jis nukrito. Nukritus jo rankoje pasirodė ginklas, kurį pamatė K. R.. Jo draugai ištempė K. R. iš buto. Po to jis atsikėlė ir padėjo ginklą į vietą. Mano, kad įvykį stebėjo kaimynė. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pateikė ginklą. Po incidento jam skaudėjo krūtinės srityje, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį išvežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas krūtinkaulio ataugos lūžimas ir pilvo sumušimas; po medikų apžiūros jis buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (t. 1, b. l. 58-59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 31 d. liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. F. parodė, jog 2016 m. spalio 17 d. UAB ,,Kardiolita'“ padarytoje rentgenogramoje nesimatė lūžio linijos, 2016 m. gruodžio 22 d. tikslu geriau ištirti savo krūtinkaulį jis kreipėsi į Santariškių klinikas, kur jam dar kartą buvo padarytas diagnostinis tyrimas, tai yra krūtinės ląstos rentgenografija. Šio tyrimo tyrimo Nr. RFA-16-51948 išvada: „Būklė po krūtinkaulio lūžio“. Nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 31 d. turėjo nedarbingumą ir gydėsi namuose. Gydėsi ir UAB „InMedica". (t. 1, b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 22 d. liudytojo papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. F. parodė, jog dėl 2016 m. spalio 8 d. apie 01.20 val. įvykusio įvykio, kurio metu K. R. atėjo į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur žodžiais su juo konfliktuodamas tyčia koja spyrė jam vieną smūgį į krūtinę ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą, jis jam atleido, nes pastarasis dėl savo netinkamo elgesio jo atsiprašė ir jiedu susitaikė. Sutinka su K. R. susitaikyti ir prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00010-17 nutraukti. Nei moralinio, nei turtinio ieškinio jis K. R. nereikš, nes dar iki šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienos jiedu buvo sudarę taikos sutartį, pagal kurią K. R. jam atlygino moralinę žalą dėl fizinio skausmo sukėlimo, t. y. atlygino M. F. 300 eurų ir jos jam pakanka. Nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo prašo siųsti (duomenys neskelbtini)Daugiau neturėjo ko nurodyti. (t. 1, b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 31 d. apklaustas liudytojas S. P. parodė, kad naktį iš 2016 m. spalio 7 d. į 2016 m. spalio 8 d. svečiavosi pas M. F. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiame bute taip pat buvo I. R., A. R., Modestas, kurio pavardės nežino, kiti žmonės, kurių nepažįsta. Šventė M. F. gimtadienį. Apie vidurnaktį kažkas pradėjo daužyti į duris. Jų neatidarė, nes žmogus (K. R.) už jų atrodė ir elgėsi neadekvačiai. Buvo panašu, kad vėliau K. R. išjungė M. F. bute elektrą. Kažkas iš bute esančių pažįstamų atidarė duris, norėdamas šviesą vėl įjungti, ir buvo pasitiktas keiksmais ir grasinimais. Jis priėjo prie durų ir klausė, ko K. R. nori, bet šis toliau keikėsi necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad juos sutvarkys. Po barnio M. F. kaimynas K. R. įsiveržė į butą, griebė jam už kaklo ir nustūmė kelis metrus atgal į kambario vidų. Jis girdėjo kaip K. R. spyrė M. F.. Daikto, panašaus į ginklą, M. F. rankose nematė. Nematė ir kaip M. F. nukrito. Su atsikėlusiu M. F., Modestu, galimai dar kažkuo iš kompanijos, iš M. F. buto išstūmė agresyvų kaimyną K. R., kuris stovėdamas laiptinėje, dar žodžiais grasino juos sutvarkyti, kol neatvažiavo policija ir medikai. Konflikto metu jis traumų nepatyrė. (t. 1, b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 31 d. apklausta liudytoja J. L. parodė, kad 2016 m. spalio 7 d. buvo pakviesta į svečius pas draugą M. F. į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bute taip pat buvo A. R., Simonas, kurio pavardės nežino, I. R., M. K. ir buto šeimininkas M. F.. Apie 00.00 val. išgirdo į duris barbenimą. Ji buvo svetainėje, nutarė keliauti namo, tačiau netrukus dingo elektra. Ji liko laukti svetainėje, bet kai išgirdo rusiškai garsiai rėkiantį vyrą bute, išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Nepažįstamas vyras (K. R.) M. F. buto koridoriuje puolė ten buvusį Simoną. Ji atsistojo priešais, bet K. R. apstumdė visas bute buvusias merginas. Susistumdymo metu J. L. fizinio skausmo nepatyrė. Išstūmę K. R. iš buto, iškvietė policijos pareigūnus. Jis sakė, kad lauks policijos, toliau tęsdamas įžeidimus jų atžvilgiu, atrodė neprognozuojamas. Ginklo ar daikto panašaus į ginklą pas M. F. J. L. nematė. Ji taip pat nematė, kaip kaimynas (K. R.) spyrė M. F.. Apie smūgį M. F. ji sužinojo po įvykio, išvažiavus policijos pareigūnams, pokalbio su draugais metu. (t. 1, b. l. 70).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 3 d. apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad 2016 m. spalio 7 d. buvo draugo M. F. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu bute dar buvo M. F., A. R., I. R., S. P. ir J. L.. Šiek tiek po vidurnakčio kažkas pradėjo daužyti buto duris. Tiems, kas pažiūrėjo pro durų akutę, pasirodė, kad geriau būtų vyriškio (K. R.) į butą neįleisti dėl jo agresyvios išvaizdos. Po kiek laiko bute dingo elektra. Kažkas iš draugų ėjo į laiptinę įjungti elektrą. Elektra įsijungė, bet laiptinėje kilo triukšmas, o M. K., atėjęs prie buto durų, pamatė nepažįstamą vyrą. Prie durų buvo susirinkę ir kiti bute buvę asmenys. Visi bandė su minėtu vyru kalbėtis, bet po kiek laiko jis įsiveržė į buto vidų ir spyrė M. F. į krūtinę. Dėl ko kaimynas K. R. taip pasielgė, nežino. Mano, kad M. F. neprovokavo K. R. agresyviam elgesiui. Smūgį matė būdamas kaimynui K. R. už nugaros. Po smūgio M. F. krito ant grindų. M. F. rankose ginklo nematė. Kiti bute buvę draugai išvarė kaimyną K. R. iš buto, o M. F. iškvietė policiją. Jie laukė policijos bute, o kaimynas K. R. - laiptinėje. Konflikto metu jis nenukentėjo ir fizinio skausmo nepatyrė. (t. 1, b. l. 73-74)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 3 d. apklausta liudytoja I. R. parodė, kad ji 2016 m. spalio 7 d. vakare su draugais S. P., A. R., J. L., M. K. leido laiką M. F. bute. Apie 00.00 val. išgirdo beldimą į buto duris. Beldimas buvo smarkus, o žmogus už durų neatrodė draugiškai nusiteikęs. Nusprendė pabandyti išvengti konflikto. Pritildė muziką ir durų neatidarė. Netrukus bute dingo elektra. M. F. nuėjo prie koridoriuje esančios skydinės ją įjungti. Tuo metu išgirdo kaip iš viršuje esančio buto staigiai laiptais nusileido kaimynas (K. R.), prieš tai beldęs į duris, ir pradėjo rėkauti ant jų. Jie visi kaimynui K. R. sakė, jog nereikia taip triukšmauti. Kaimynas K. R. ir toliau rėkavo; ieškojo buto savininko, griebė S. už gerklės, neleido uždaryti buto durų. Tai truko apie 20 minučių. Kaimynas K. R. kaltino juos dėl keliamo triukšmo. Staiga K. R., pamatęs bute M., įsiveržė į butą. Po to I. R. išgirdo smūgį ir žmogaus kritimą ant grindų. Smūgio nematė. M. F. savo elgesiu neprovokavo kaimyno K. R., M. F. rankose ginklo nematė. Po to draugai išstūmė kaimyną K. R. iš buto, uždarė buto duris, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. (t. 1, b. l. 77)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 3 d. Apklausta liudytoja A. R. parodė, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 19.00 val., atėjo pas M. F. į svečius adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bute buvo I. R., S. P., J. L., M. K.. Apie 00.00 val. išgirdo beldimą į M. F. buto duris, bet durų niekas neatidarė. Po kelių minučių bute buvo išjungta elektra. Nusprendė įjungti elektrą. M. F. išėjo į laiptinę ją įjungti. Pasigirdo bildesys iš laiptinės. Atbėgo besikeikiantis, piktas, nedraugiškas kaimynas (K. R.). Buto durų uždaryti nespėjo. Kaimynas pradėjo stumdyti vaikinus, rėkė, neleido uždaryti durų. Situacija po truputį darėsi nevaldoma ir pavojinga. Tuomet kaimynas staigiai, neįspėjęs įsiveržė į buto vidų, spyrė M. F. koja į krūtinę, o šis nugriuvo ant žemės. Tuomet jie iškvietė policiją ir greitąją. Kai M. F. nukrito, ji pamatė jo rankose ginklą. Ji nematė ir negirdėjo M. grasinimų kaimynui K. R., nematė nukreipto į šį ginklo. Konflikto metu fizinio skausmo nepatyrė. (t. 1, b. l. 79)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 31 d. apklausta liudytoja E. J. parodė, kad bute, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynas, vardu K.. Pastarasis yra ramaus būdo, tvarkingas, nekeliantis jokių rūpesčių gyventojas. 2016 m. spalio 8 d., apie 01.55 val., ji bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino ir paprašė, kad atvyktų policijos pareigūnai. Skambindama nurodė, jog bendrame daugiabučio koridoriuje konfliktuoja kaimynai ir konfliktas eina link muštynių. Konfliktas prasidėjo apie 00.00 val. kaimynas M. F. savo bute garsiai klausė trankios muzikos; girdėjosi, kad bute garsiai dainuojama. Suprato, kad bute vyksta vakarėlis, kuriame dalyvauja vaikinai ir merginos. Iš pradžių triukšmas buvo toleruojamas, bet vėliau tapo nebeįmanomas, norėjosi ramybės. Rūkydama savo buto balkone, ji išgirdo stiprų durų trenksmą. Pasidarė smalsu, kas nutiko. Atsirakinusi duris, ji pamatė K. R., beldžiantį į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris. Jis beldė kumščiu pakankamai stipriai, bet durų jam niekas neatidarė. Girdėjosi, kaip po beldimo nutyla muzika. Pastovėjęs dar truputį, kaimynas nuėjo namo. Po 5-10 minučių tranki muzika vėl grojo, o K. R. vėl nuėjo prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), kur vėl beldė į duris, prašė išjungti muziką. Jam durų niekas neatidarė. Tai kartojosi kažkiek kartų. Elektrą M. F. butui išjungė K., o pats laukė prie durų, kol iš buto kažkas išeis. Jis išėjo iš savo buto į bendrojo naudojimo koridorių ir klausėsi, kas vyksta. M. F. pakeltu tonu kalbėdamas, paklausė K. R., kodėl šis išjungė elektrą. K. R. pakeltu tonu liepė išjungti trankią muziką, nes neįmanoma miegoti. Jų pokalbis darėsi aršesnis, galėjo kilti muštynės, todėl ji nusprendė paskambinti į policiją. Buvo bandoma uždaryti ir atidaryti buto duris. Išgirdo, kaip K. R. du kartus liepė M. F. mesti ginklą. Išsigandusi ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Girdėjo, kaip M. F. garsiai sakė, jog iškvietė policiją. Nematė, kad K. R. būtų užėjęs į M. F. buto vidų. K. R. taip pat nutarė laukti policijos. Įvykį girdėjo dvi gyventojos iš 7 aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Jos kalbėjo apie M. F. bute sukeltą triukšmą ir sutrikdytą ramų poilsį. Viena iš moteriškių buvo nėščia, o jos mažametė dukra dėl bute Nr. (duomenys neskelbtini) grojančios muzikos negalėjo miegoti. Atvyko medikai ir policija. M. F. buto durys buvo praviros, muzika jau negrojo. Girdėjo, kaip merginos, buvusios bute Nr. 11 šaukė, jog K. R. sumušė M. F.. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklido stiprus alkoholio kvapas. Visi šiame bute buvę asmenys vartojo alkoholį, elgėsi neadekvačiai. K. R. policijos pareigūnams nurodė, kad M. F. grasino jam ginklu; o kažkas iš vyrų atsakė, kad ginklo nebuvo. K. nurodė, kad ginklas buvo sidabro spalvos. (t. 1, b. l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. balandžio 7 d. apklausta liudytoja J. S. parodė, kad 2016 metų rudenį, kai dukra V. V. laukėsi antrojo vaikelio, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naktį, į jos kambarį atėjo V. V. ir pasakė, kad savo kambaryje girdi trankią muziką. Šiame kambaryje buvo ir anūkė M. V., gim. 2012 m. Dėl muzikos keliamo triukšmo buvo neįmanoma ramiai ilsėtis. Dukra kentėjo, bet vėliau išėjo į laiptinę sužinoti, iš kurio buto taip garsiai groja muzika. Nesuradusi, grįžo į butą. Po to vėl išėjo į laiptinę Ji ėjo su nėščia dukra kartu. Neradusios buto, iš kurio sklinda muzika, grįžo namo. Po kurio laiko laiptinėje išgirdo durų trankymą ir vyriškus balsus; suprato, kad vyko aiškinimasis. Su dukra išėjo į laiptinę. Dukra nusileido laiptais žemyn į namo 4 aukštą, prie vieno iš butų. Ji stebėjo įvykius, stovėdama laiptinėje tarp 4-5 aukštų. Vaikinas, maždaug 25-30 metų, uždarė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, o pažįstamas iš matymo buto savininkas M. F. savo buto duris atidarinėjo. Toks durų uždarymas ir atidarymas vyko 6-7 kartus. Laiptinėje stovintis aukščiau minėtas vaikinas K. R. buto savininko M. F. prašė duris uždaryti ir bute laukti iškviestos policijos. Jai buto savininkas pasirodė esantis neblaivus, tai buvo matyti iš jo elgesio. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tamsu, buto savininkas M. F. bendravo pakeltu tonu, buvo nedraugiškas. Įpykęs buvo ir K. R.. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir iš buto išėjusi mergina aiškino apie šventę bute Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. balandžio 7 d. apklausta liudytoja V. V. parodė, kad 2016 m. rudenį būdama bute, adresu (duomenys neskelbtini), nakties metu, po vidurnakčio, kambaryje girdėjo garsią muziką ir jaunuolių šūkavimus. Negalėdama ramiai ilsėtis, nuėjo į mamos kambarį. Po to išėjo į laiptinę pažiūrėti, iš kurio buto sklinda garsas, bet neradusi, grįžo namo. Išėjusi vėl į laiptinę, sutiko vyrą, vardu K., pavardės nežino, o vardą sužinojo po įvykio. Jis taip pat ieškojo buto, kuriame grojo muzika bei buvo triukšmaujama. Eidami nuo 9-o aukšto kartu kalbėjo. K. nutarė eiti į kitą laiptinę ir jie išsiskyrė. Jai grįžus į butą, muzika lyg ir liovėsi groti, bet po 5-10 minučių vėl iš naujo grojo. Su mama kartu išėjo į laiptinę. Mama stovėjo 7-ame aukšte, o ji leidosi žemyn, klausėsi, iš kurio buto groja muzika. Nustatė, kad tranki muzika girdisi iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ėmė skambinti į duris. Girdėjo, kad muziką išjungė, bet durų niekas neatidarė. Garsiai sušuko, jei dar kartą bus įjungta muzika, kvies policiją. Pasakė, kad pas ją miega mažas vaikas, kuris tuo metu karščiavo ir jam reikėjo ilsėtis, o po to nuėjo namo. Grįžusi į butą su mama, po maždaug 5-10 minučių, išgirdo laiptinėje konfliktą, rėkavimus tiek vaikinų, tiek merginų. Su mama išėjo į laiptinę. Mama liko stovėti tarp 5-4 aukštų, o ji nusileido prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. Tuo metu K., būdamas laiptinėje, uždarinėjo buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, sakydamas laukti bute iškviestos policijos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas su savo svečiais tuo metu buto duris atidarinėjo. Toks durų atidarymas ir uždarymas vyko apie 7 kartus. K. pasakė, kad su girtais nesiaiškins. Ginklo nematė, tik kai laiptais leidosi žemyn į konflikto vietą, girdėjo, kad K. kažką minėjo apie jį. (t. 1, b. l. 85).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. balandžio 13 d. apklaustas kaip liudytojas Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 4 kuopos vyr. patrulis M. M. nurodė faktines aplinkybes, analogiškas išdėstytoms jo 2016 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime. (t. 1, b. l. 87).

2016 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokole fiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas - specialistas J. M. P., apžiūrėjęs M. F. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)ir DVD-R Nr. 2116 iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, padarė išvadą, kad šioje ligoninėje nustatytai diagnozei (krūtinkaulio kardinės ataugos lūžis) patvirtinti esamų dokumentų nepakanka, objektyvių medicininių krūtinės ir pilvo sumušimo požymių nekonstatuota. Todėl VšĮ RVUL nustatyta diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (t. 1, b. l. 141).

2017 m. kovo 16 d. daiktų apžiūros protokole fiksuota, jog ekspertas - specialistas J. M. P., apžiūrėjęs M. F. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)ir DVD-R Nr. 2116 iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, M. F. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją F87 iš UAB „Medica“, M. F. rentgenologinio tyrimo aprašymą iš Santariškių klinikos su CD-R, padarė išvadą, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje 2016 m. spalio 8 d. M. F. nustatytas ir 2016 m. gruodžio 22 d. VUL Santariškių klinikose patvirtintas krūtinkaulio proksimalinės dalies lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes krūtinkaulio lūžio gijimas užtrunka ilgai ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (t. 1, b. l. 143).

2017 m. birželio 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 1686/2017 (01) nurodyta, kad, remdamasis aprašytais pateiktais M. F. medicinos dokumentų ir papildomos radiologo konsultacijos duomenimis daro išvada, kad pagal esamų medicininių dokumentų duomenis, atlikus papildomą konsultacinį krūtinkaulio radiogramų tyrimą, objektyvių medicininių M. F. kūno sužalojimo požymių (krūtinės, pilvo minkštųjų audinių, vidaus organų sužalojimų ir krūtinkaulio lūžio), kurie būtų padaryti 2016-10-08, nenustatyta. (t. 1, b. l. 145-146).

2017 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje Nr. PG 3045/2017 (01) pateikta išvada, kad 2016 m. spalio 8 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) M. F. kūne išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota. Diagnozuotas krūtinkaulio kardinės ataugos lūžis bei pilvo sumušimas sužalojimais nėra vertinami, nes krūtinkaulio lūžis nepragrįstas objektyviu radiologiniu tyrimu (VšĮ RVUL gydytojo radiologo buvo tik įtartas minėtas lūžis, kuris VTMT konsultantės gydytojos radiologės J. D. tyrime nepasitvirtino), o pilvo sumušimas nėra pagrįstas objektyviais pilvo srities traumavimo požymiais (pvz., lokalus minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir pan.). 2016 m. spalio 17 d. UAB „Kardiolita“ M. F. atliktoje krūtinkaulio šoninėje rentgenogramoje Nr. 410 – lūžio linijos nepastebėta. 2016 m. gruodžio 22 d. VUL Santariškių klinikoje diagnozuotas krūtinkaulio proksimalinės dalies lūžis (atkeipiamas dėmesys, kad tai krūtinkaulio priešingame, t. y. viršutiniame gale jau diagnozuojamas lūžis nei VšĮ RVUL) taip pat objektyviai radiologiškai VTMT konsultantės gydytojos radiologės J. D. tyrime patvirtintas nebuvo, dėl ko sužalojimu taip pat nėra vertinamas. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Buvusio (-ių) smūgio (-ų) fakto nustatymas yra teisėsaugos institucijų kompetencijoje. Nustačius šį faktą, gali būti spręstina M. F. fizinio skausmo sukėlimo galimybė. (t. 1, b. l. 148-150).

2018 m. kovo 1 d. specialisto išvadoje Nr. G720/2018(01) nurodyta, kad 2016 m. spalio 8 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje M. F. kūne išorinių sužalojimų žymių nekonstatuota. Diagnozuotas krūtinkaulio kardinės ataugos lūžis bei pilvo sumušimas sužalojimais nėra vertinami, nes krūtinkaulio lūžis nepagrįstas objektyviu radiologiniu tyrimu (VšĮ RVUL gydytojo radiologo buvo tik įtartas minėtas lūžis, kuris VTMT konsultantės gydytojos radiologės J. D. tyrime nepasitvirtino), o pilvo sumušimas nėra pagrįstas objektyviais pilvo srities traumavimo požymiais (pvz., lokalus minkštųjų audinių patinimas, poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir pan.). 2016 m. spalio 17 d. UAB „Kardiolita“ M. F. atliktoje krūtinkaulio šoninėje rentgenogramoje Nr. 410 lūžio linijos nestebėta. 2016 m. gruodžio 22 d. VUL Santariškių klinikoje diagnozuotas krūtinkaulio proksimalinės dalies lūžis (atkreipiamas dėmesys, kad tai krūtinkaulio priešingame, t.y. viršutiniame gale jau diagnozuojamas lūžis nei VšĮ RVUL) taip pat objektyviai radiologiškai VTMT konsultantės gydytojos radiologės J. D. tyrime patvirtintas nebuvo, dėl ko sužalojimu taip pat nėra vertinamas. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. Buvusio smūgio sudavimo fakto nustatymas yra teisėsaugos institucijų kompetencijoje. Nustačius ši faktą, gali būti spręstina fizinio skausmo sukėlimo M. F. galimybė (t. 2, b. l. 50-51).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2017 m. liepos 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad pranešėjas M. F. nurodo, jog kaimynas bando įsibrauti į jo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; beldžiasi; kai atidarė, spyrė pranešėjui į pilvą. Pranešėjui reikia medikų, nes spyrė tiesiai į pilvą (t. 2, b.l. 7,8)

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2017 m. liepos 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad kaimynė (prisistatyti nenori) praneša, kad kaimynai garsiai muziką leidžia. Kitas kaimynas ėjo aiškintis ir dabar vyksta smurtas. Kaip ir muštynės, kaip ir aiškinimasis ir bendrojo naudojimo koridoriuje, ir bute. (t. 2, b. l. 3,4).

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą 2016 m. spalio 8 d. 02.28 val. K. R. nustatytas 0,70 promilių girtumas (b.l. 7).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklaustas kaip specialusis liudytojas K. R. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 m. spalio 8 d., po vidurnakčio, buvo namuose su drauge. Bute buvo girdima garsi muzika, todėl neapsikentęs tokio didelio triukšmo, išėjo iš buto į daugiabučio laiptinę. Be trankios muzikos girdėjo dainavimą girto jaunimo. Pavaikščiojęs išsiaiškino, jog muzika sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto. Į minėtą butą beldė ir skambino, bet durų niekas neatidarė, muzika nenutilo. Jis atjungė elektros tiekimą ir laukė, kol kažkas išeis iš buto. Netrukus iš buto išėjo jaunuoliai - 2 merginos ir 2 vaikinai. Pastarieji buvo akivaizdžiai neblaivūs, jo atžvilgiu keikėsi. Jis norėjo sužinoti, kas yra buto savininkas ir su juo išsiaiškinti. Pasirodė buto savininkas M. F.. Jo vardą ir pavardę sužinojo vėliau, pristatytas į komisariatą. Jis buvo įpykęs, nes negalėjo ramiai ilsėtis. Įvykio aplinkybes abu aiškinosi pakeltu tonu ir keikdamiesi. Jis stovėjo daugiabučio laiptinėje, kiti buvo bute, prie išėjimo durų. M. F. nuėjo į buto kambarį ir vėliau iš jo atėjo rankoje nešdamas ginklą, kuris buvo nukreiptas į jį. M. F. buvo neblaivus, atrodė girčiausias iš visų jaunuolių. Kol M. F. ėjo link jo, šis jam pasakė, kad paslėptų ginklą, o M. F. demonstratyviai priėjo prie draugo ir ginklu maivėsi. Baimindamasis, kad M. F. neiššautų, puolė į butą, kažkas bandė jį sustabdyti, bet jis tą asmenį atstūmė ranka. Po to M. F. vieną kartą spyrė dešine koja, ir iš pargriuvo ant grindų. Kažkas šaukė, kad reikia kviesti policiją. Jis pritarė ir liko laukti pareigūnų. Jiems atvykus, papasakojo kas įvyko, nurodęs, kad M. F. turi ginklą, kuriuo į jį buvo nusitaikęs ir dėl to jis jam spyrė. Policijos pareigūnai M. F. paklausė, kur yra jo nupasakotas ginklas, bet M. F. neigė jį turintis. Pareigūnams jis pasakė, kad M. F. paliko ginklą kambaryje. Vienas iš jų nuėjo į kambarį, rado užtaisytą ginklą, ir pasakė jam, kad jam pasisekė, jog ginklas neiššovė. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, M. F. išvežtas į ligoninę. Tyčia M. F. žaloti neturėjo tikslo. Ėjo į butą tik tam, kad asmenys jame baigtų triukšmauti, norėjo ilsėtis, nes triukšmas iš minėto buto sklido apie kelias valandas. (t. 3, b. l. 36)

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas įtariamuoju K. R. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Atsakydamas į pateiktus klausimus nurodė, kad nuo to momento, kai jaunuoliams išėjus į laiptinę įjungti šviesos, jis nuėjo su jais aiškintis prie buto durų, iki M. F. pasirodymo su ginklu rankoje praėjo maždaug 5 minutės. Į M. F. butą užėjo tik tuomet, kai pamatė jo rankoje ginklą, kuris buvo nukreiptas į jį. Kiek tiksliai laiko buvo bute, nežino, bet tikrai neilgai, tik tol, kol sudavė ir po šauksmų, kad bus kviečiama policija, išėjo iš buto į laiptinę, kur liko laukti pareigūnų. Kai pastebėjo M. F. su ginklu rankoje, jis buvo laiptinėje, o M. F. nuo jo stovėjo maždaug metro atstumu. M. F. prašė padėti ginklą, tačiau jis prašymo nevykdė, todėl bijodamas, kad M. F. jo nesužalotų, spyrė. Kai spyrė, M. F. buvo savo bute, prie išėjimo durų. Spyrio metu į nieką nebuvo įsirėmęs, bet jaunuoliai, kurie buvo su M. F. bandė jį sulaikyti einant link M. F., todėl jis juos atstūmė, po ko kartą spyrė M. F.. Dėl M. F. sukelto fizinio skausmo jis labai gailisi, jo atsiprašė, M. F. jam atleido ir jiedu susitaikė. Jis yra susipažinęs su 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo ir sutiko atlyginti M. F. 2016 m. spalio 8 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir 2016 m. spalio 17 d. UAB "Kardiolita" suteiktų gydymo paslaugų kainą, t.y. 75,51 eurus, o VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų sąskaitos jis nesutinka apmokėti, nes minėtoje ligoninėje M. F. nustatyto sužalojimo įtariamasis nepadarė. Dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios jiedu su M. F. buvo sudarę taikos sutartį, pagal kurią jis M. F. atlygino 300 eurų neturtinę žalą. Prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00010-17 nutraukti, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. (t. 3, b.l. 40).

2018 m. vasario 23 d. akistatos protokole fiksuota, kad tarp M. F. ir K. R. buvo atlikta akistata, kurios metu tarp šių asmenų parodymų esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t.1, b.l. 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m liepos 2 d. apklaustas K. R. parodė, jog tikslios datos neprisimena, bet tai gali būti įtarime nurodyta data 2016 m. spalio 8 d., nakties metu, buvo su žmona S. namuose ir išgirdo didžiulį triukšmą, tiksliau buvo garsiai klausoma muzika. Išėjo iš buto į namo laiptinę norėdamas sužinoti kuriame bute taip garsiai klausoma muzika. Iš penkto aukšto leisdamasis žemyn į ketvirtą aukštą prie (duomenys neskelbtini) buto durų išgirdo garsiai klausomą muziką. Į (duomenys neskelbtini) buto duris skambino, beldė, tačiau durų jam niekas neatidarė ir muzikos taip pat nepatildė. Kadangi negalėjo miegoti dėl garsiai klausomos muzikos, jis išjungė šio buto saugiklius (kurie yra laiptinėje), kad tame bute tiesiog dingtu šviesa ir laiptinėje laukė kol kas nors išeis iš buto į laiptinę. Praėjus kažkuriam laikui iš buto išėjo lygtais keturi asmenys, bet dabar jau tiksliai neprisimena, pamena, kad jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Išėję į laiptinę, visi labai keikėsi, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Jis buvo labai piktas, bendravo su jais pakeltu tonu, paklausė kas yra buto savininkas ir po šio klausimo iš buto į laiptinę išėjo vaikinas, kaip suprato jis ir buvo buto savininkas. Tačiau jis išėjęs į laiptinę, netrukus grįžo atgal į butą, o iš jo grįžo jau su ginklu rankoje, kuris buvo nukreiptas į jį. Tas vaikinas nebuvo pilnai išėjęs į laiptinę, o stovėjo bute, koridoriuje. Jis prašė padėti ginklą, nes tas vaikinas buvo visiškai neblaivus, jam jis pasirodė girčiausias iš visų išėjusių į laiptinę. Kadangi prašė ne vieną kartą padėti ginklą ir į jo prašymus nebuvo reaguojama, jis puolė į butą, norėdamas atimti tą ginklą, nes tikrai nežinojo ką jis gali su juo jam padaryti. Jam bandant įeiti į butą, kažkas ir stovėjusių laiptinėje bandė jį sustabdyti, tačiau nepavyko, nes jis ranka pastūmė ir užėjo į butą. Priėjęs prie vaikino su ginklu dešine koja jam spyrė, po ko vaikinas nukrito ant žemės ir ginklas iškrito. Kažkas iš buvusių bute ėmė šaukti, kad reikia kviesti policiją, o jis tam pritarė ir laukė atvykstančios policijos. Atvykus policijos pareigūnams jis viską jiems papasakojo nuo pradžių kas įvyko. Atvykus pareigūnams prie to nukritusio vaikino ginklo jau nebuvo, kas jį paėmė, jis nematė. Tačiau atvykę pareigūnai rado ginklą kambaryje ir kiek jie pasakė, kad jis buvo užtaisytas ir paminėjo, jog jam pasisekė, kad jis neiššovė. Po įvykio jis buvo pristatytas į komisariatą. Dėl abiejų įvykių savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ligonių kasai patirtą žalą atlygino. Daugiau dėl šių įvykių nieko papasakoti nenori. (t. 3, b. l. 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. R. koja spirdamas nukentėjusiajam M. F. vieną smūgį į krūtinę sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. F. ikiteisminio tyrimo metu pareiškime nurodytos aplinkybės bei parodymai, liudytojų A. R., I. R., J. L., S. P. bei M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo K. R. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2018 m. lapkričio 21 d. A. B. sukelto fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Baudžiamojoje byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. 01.58 val., Bendrajame pagalbos centre gautas A. pranešimas apie tai, į RVUL kreipėsi A. B. gim. (duomenys neskelbtini),gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris med. personalui paaiškino, kad apie 21.00 val. „Sportima” arenoje žaidimo metu sužalojo iš matymo pažįstamas. Diagnozė: lupos žaizda, kaklo patempimas, galvos sumušimas. Suteikus med. pagalbą išleistas į namus. (t. 1, b. l. 25).

2018 m. lapkričio 28 d. A. B. protokole – pareiškime nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. apie 21.00 val. „Sportima” arenoje žaidimo metu sužalojo iš matymo pažįstamas. Diagnozė: lupos žaizda, kaklo patempimas, galvos sumušimas. (t. 1, b. l. 18).

2018 m. lapkričio 28 d. A. B. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d., trečiadienį, K. R. sutrikdė jam sveikatą, smūgiuodamas 2 kartus į veido sritį. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ RVUL (t.1, b.l. 26)

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 28 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis kiekvieną trečiadienį su pažįstamais žaidžia futbolą „Sportima arena“ esančioje, Ąžuolyno g. 5, Vilnius. 2018 m. lapkričio 21 paskambino geras pažįstamas S. D. ir pasiūlė žaisti futbolą. 2018 m. lapkričio 21 d. „Sportima arena“ apie 20.00 val. atvyko žaisti futbolo, žaidimo metu jam nepažįstamas K. R. (jo vardą po konflikto pasakė S. D., o kitus duomenis rado www.vilniausfutbolas.lt) keikdamas bandė suduoti abejomis rankomis, jam į veidą, jis smūgių išvengė. K. R. nepataikęs pirmų dviejų smūgių, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, iš karto puolė toliau ir sudavė du smūgius abiejų rankų kumščiais, į kairę ir į dešinę veido pusę, žandikaulio sritį jis pajuto fizinį skausmą ir trumpam prarado orientaciją. Jis į K. R. smūgius neatsakė ir niekaip nesipriešino, nes jo išpuolis buvo netikėtas, nelauktas ir be priežasties (nei žodžiais ir veiksmais jis jo neprovokavo). Žaidėjai žaidę futbolą pribėgo ir sulaikė K. R., po konflikto K. R. išėjo iš salės. Jis pailsėjęs, bandė žaisti futbolą, bet pasijuto blogai ir daugiau nežaidė. Važiuojant namo savijauta nepagerėjo ir jis nusprendė kreiptis į medikus (VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje). Po konflikto dar keletą dienų jautėsi blogai, vartojo vaistus. Nurodė jam žinomus asmenis, kurie kartu su juo tą dieną žaidė futbolą. K. R. su juo po konflikto susisiekti nebandė, neatsiprašė, jo savijauta nesidomėjo. (t. 2, b. l. 79).

2018 m. gruodžio 5 d. atlikus nukentėjusiojo A. B. parodymų patikrinimą įvykio vietoje, jis patvirtino savo duotus parodymus. (t. 2, b.l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 3 d. papildomos liudytojo apklaustos metu nukentėjusysis A. B. parodė, kad įvertinęs savo patirtą skausmą, išgyvenimus dėl K. R. jam suduotų smūgių, nori pateikti byloje civilį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Su K. R. po įvykio bendravo, savo kaltę pastarasis pripažino, buvo pasirengęs atlyginti jo patirtą žalą. (t. 2, b. l. 83).

2018 m. lapkričio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 4307/2018(01) nurodyta, kad A. B. nustatyta žaizda burnos gleivinėje (kliniškai), padaryta kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas nustatytas A. B. galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas nustatytas A. B. galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Žaizda burnos gleivinėje gali būti padaryta tiek suduodant smūgį į žando sritį, tiek nugriuvus šia sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas nustatytas A. B. nėra būdingas savęs žalojimui ar smūgio sudavimui. Individualūs žalojančio daikto požymiai sužalojime neužfiksavo. (t. 2, b. l. 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas S. D. parodė, kad jis kiekvieną trečiadienį su pažįstamais žaidžia futbolą „Sportima arena“, esančioje Ąžuolyno g. 5, Vilnius. Jie susiskambina ir susitaria žaisti futbolą. 2018 m. lapkričio 21 d. „Sportima arena“ apie 20.00 val. atvyko žaisti futbolą, žaidimo metu K. viena karta ranka sudavė A. per veidą (smūgis buvo suduotas kumščiu) kiek jis matė būdamas prie vartų. Žaidimas buvo grubokas iš jų abiejų puses (jo požiūriu). Po suduoto smūgio K. buvo pasakyta išeiti iš aikšteles, K. paėmė daiktus ir išėjo. Po incidento A. baigė žaisti futbolą ir išvažiavo namo. A. po incidento nesiskundė sveikata, bet jis matė, kad pas A. B. raudonas skruostas. (t. 2, b. l. 95).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 4 d. apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jis kiekvieną trečiadienį (kai nebūna išvykęs darbo reikalais) su pažįstamais žaidžia futbolą „Sportima arena“, esančioje Ąžuolyno g. 5, Vilnius. Jie susiskambina ir susitaria žaisti futbolą. 2018 m. lapkričio 21 d. „Sportima arena“ apie 20.00 val. atvyko žaisti futbolą, žaidimo metu matė kaip A. ir K. kovodami dėl kamuolio, būdami prie tinklo ir žaisdami su aistra, ant grubumo ribos, K. sudavė du smūgius A. per veidą. Po suduotų smūgių K. buvo pasakyta išeiti iš sales, jisai bandė kažką paaiškinti, bet paėmė daiktus ir iškarto išėjo. A. bandė dar žaisti, bet pasijautė blogai (sakė skauda galvą) ir daugiau nežaidė. Tarp K. ir A. tuo momentu buvo kietas žaidimas ant grubumo ribos, bet tai nepateisina K. elgesio. (t. 2, b. l. 97).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 11 d. apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad jis žaidžia futbolą kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 21.30 val. „Sportima“ arenoje, adresu Ąžuolyno g. 5, Vilniuje. 2018 m. lapkričio 21 d. kaip visada žaidė futbolą su kitais žaidėjais, žaidėjų vardų pavardžių nežino, nes po žaidimo nelabai bendrauja. Pažįsta A. ir S., ir dar žaidžia jo kaimynas V., kitų vardų nelabai prisimena, būna, kad keičiasi žaidėjai. 2018 m. lapkričio 21 d. vakare jiems žaidžiant tarp A. ir kito vyriškio, kurio jis nepažįsta įvyko žaidimo eigoje kažkoks konfliktas. Kiek matė, kad A. bėgo su kamuoliu, kitas vyriškis bandė kamuolį atimti, prisišliejo prie A.. A. staigiai atsisuko į vyriškio pusę, kad kažką sakytų negirdėjo, nes buvo toliau, ir minėtas vyriškis du kartus sudavė kumščiais A. į veidą. Sudavė ir dešine ir kaire ranka į veidą. Po smūgių vyriškis nuo A. atsitraukė, atrodė apstulbęs nuo susiklosčiusios situacijos. Jie irgi visi pribėgo prie A.. Ant A. veido nei kraujo nei paraudimų jis nematė. A. į nosį kiek matė nepataikė. Jis pasakė minėtam vyriškiui, kad išeitų, ir S. irgi išvarė vyriškį iš salės. Po to įvykio A. dar kažkiek pažaidė su jais, paskui pasiskundė, kad skaudą galvą ir atsisėdo. Žaidimą pabaigė jau be A.. (t. 2, b. l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 11 d. apklaustas liudytojas V. Z. parodė, kad jis žaisdavo futbolą kiekvieną trečiadienį nuo 20.00 val. iki 21.30 val. „Sportima“ arenoje, adresu Ąžuolyno g. 5, Vilniuje. 2018 metų lapkričio mėn., tikslios datos neprisimena žaidė futbolą su kitais žaidėjais ir žaidimo metu įvyko žaidybinė situacija iššaukusi konfliktą tarp A. ir kito jam nepažįstamo vyriškio. Konflikto metu V. Z. sėdėjo ant suoliuko aikštės šone, o priešai jį kitoje aikštelės pusėje prie tinklo įvyko minėtas konfliktas. Vyriškis norėdamas atimti kamuolį pargriovė A. ant žemės, po to abudu atsikėlė nuo grindų. Jie apsikeitė keletą garsesnių frazių ir A. lengvai stumtelėjo minėtą vyriškį sakydamas maždaug ką tu čia darai, o vyriškis po to iškarto sudavė kumščiu A. į veidą, vieną kartą, kuria ranka neprisimena. Po to smūgio kiti žaidėjai subėgo prie A. ir vyriškio, juos išskyrė, kad toliau nebūtų konflikto ir vyriškis išėjo. Mušeikai išėjus A.atrodė susijaudinęs, ant jo veido jokių žymių ar mėlynių nematė. Ar A. pabaigė su jais žaidimą ar ne jis neprisimena. (t. 2, b. l. 102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 3 d. apklaustas įtariamuoju K. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis paskutinius du mėnesius kiekvieną trečiadienį žaidžia futbolą „Sportima arena“, esančioje Ąžuolyno g. 5, Vilniuje, ten paskutiniu metu rinkdavosi tie patys žmones. A. B. asmeniškai nepažįsta, jokių santykių su juo nepalaiko, žino jį tik kaip asmenį žaidžiantį kartu su juo futbolą, jokios neapykantos jam nejaučia. Pripažįsta patį žaidybinio konflikto faktą, tik nori patikslinti, kad su A. B. žaidimo metu, kai A. buvo su kamuoliu prie tinklo ir neišlaikydamas jo spaudimo jam sudavė keletą smūgių (kaip „arklys“ sudavė jam tris, keturis smūgius) tada apsisuko ir sudavė kelis tyčinius smūgius per kojas (kai neturėjo kamuolio), A. jį pastūmė, jis reaguodamas į A. elgesį sudavė vieną kartą per veidą ir pradėjo nueidinėti, vaikinas vardu „S.“ (pavardes ir jo duomenų nežino) pasakė „ką tu darai“, jis į tai nieko neatsakė ir išėjo iš salės. Jų niekas neskyrė, jis pats išėjo iš salės. Pripažįsta pasielgęs netinkamai, dėl to gailisi. Jis norėjo A. atsiprašyti už savo elgesį ir paaiškinti jo elgesio priežastis (A. elgesys išprovokavo jo reakciją), bet jis nesugebėjo surasti kontaktų. Jis skambino „A.” telefonu, bet jam pasakė, kad nežino A. B. kontaktų. Jis bandė surasti jį per socialinius tinklus, bet jam paskambino iš policijos ir pakvietė į apklausą. Pridūrė kad gailisi dėl savo elgesio. (t. 3, b. l. 58).

2019 m. gegužės 3 d. tarp A. B. ir K. R. buvo atlikta akistata, kurios metu tarp šių asmenų parodymų esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 2, b. l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 2 d. apklaustas kaltinamasis K. R. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. bežaidžiant futbolą priešininkų komandos narys pradėjo jį provokuoti ir provokacijos metu po to kai jis jį pastūmė, jis reaguodamas į jo elgėsi, sudavė viena karta per veidą ir pradėjo nueidinėti. Kažkas ir komandos narių paklausė ką jis daro, tačiau jis į tai nieko neatsakė ir išėjo iš salės. Priešininkų komandos nario jis nepažįsta, nes dar norėjo jo atsiprašyti, tačiau kiek bandė jį susirasti jam nepavyko. Dėl abiejų įvykių savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Ligonių kasai patirtą žalą atlygino. Daugiau dėl šių įvykių nieko papasakoti nenori.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kai 2 kartus nukentėjusiajam A. B. abiejų rankų kumščiais vienas pi kito sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis K. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo kaltę dėl minėto nusikaltimo įrodyta tiek liudytojų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tiek specialisto išvada. Kaltinamojo K. R. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Civiliniai ieškiniai

2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 101,33 turtinės žalos (M. F. gydymo išlaidų) atlyginimo. (t.2, b. l. 10, 11). Byloje pateiktas kaltinamojo K. R. sąskaitos išrašas, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2018 . rugpjūčio 22 d. apmokėta 75,51 Eurų (t.2, b.l. 19)

2019 gegužės 2 d. byloje gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 130,32 eurų turtinės žalos (A. B. gydymo išlaidų) atlyginimo. (t.2, b. l. 113, 114). Byloje pateiktas kaltinamojo K. R. sąskaitos išrašą, patvirtinantis, kad 2019 m. liepos 2 d. apmokėtas 130,32 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys (t.2, b.l. 120).

2019 m. birželio 3 d. nukentėjusysis A. B. pateikė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t.2, b.l. 89-90). 2019 m. birželio 10 d. gautas nukentėjusiojo A. B. pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, nes K. R. atlygino jam visą jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą bei kitus A. B. patirtus nuostolius dėl K. R. padarytų veiksmų. (t. 2, b. l. 92-93).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2 CD su garso įrašais saugomi byloje (t. 2, b.l. 4, 8).

Kaltinamasis K. R. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio pareiškė, kad sutinka (t.3, b.l. 76-77, 78).

2019 m. liepos 2 d. nutarimu kaltinamajam K. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b.l. 75).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad asmuo prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016 m. spalio 8 d. yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Padaryti 2 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis K. R. yra 36 metų amžiaus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis (t.3, b.l. 10 ), teistas (t.3, b.l. 7-8), teistumas neišnykęs (b.l. 72-73, 78-81), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t.3, b.l. 12-23), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus psichikos sveikatos centre nesigydė (t.3, b.l.26,27), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (t.3, b.l.25). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam K. R. paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, turi polinkį smurtauti, jam taip pat tikslinga paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje, t.y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2016 m. spalio 8 d. epizodas) ir skirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tęsti darbą, o praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2018 m. lapkričio 21 d. epizodas) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tęsti darbą, o praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tęsti darbą, o praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. R. galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per nurodytą laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tęsti darbą, o praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD su garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti K. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė