Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinei ieškovei A. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

Ž. K., gimęs (duomenys neskelbiami), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, besimokantis Š. gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbiami), neteistas,

kaltinamas skundu privataus kaltinimo tvarka privataus kaltintojo T. Š., įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

T. Š., gimęs (duomenys neskelbiami), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, nevedęs, besimokantis Š. gimnazijoje, gyv. (duomenys neskelbiami), neteistas, dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d.

kaltinamas priešpriešiniu skundu privataus kaltinimo tvarka privataus kaltintojo Ž. K., įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. K. 2010-02-03 15.32 val. Š.gimnazijos rūbinėje, (duomenys neskelbiami), po pasibaigusio konflikto – apsistumdymo ir smūgių sudavimo su nukentėjusiuoju, tyčia, nukentėjusiajam T. Š. sudavė į veido sritį, jam padarydamas kūno sužalojimus: apatinio žandikaulio kairės pusės danties vainiko ir viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties ir dešinės pusės pirmo danties kramtomųjų paviršių nutrupėjimą, kraujosruvą dešinio skruosto gleivinėje, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

T. Š. 2010 m. vasario 3 d. apie 15 val. 32 min. Radviliškio raj. Š. gimnazijos rūbinėje, pirmas, viešoje vietoje – Š. gimnazijos rūbinėje, iš už nugaros Ž. K. užpuolė ir jam nesitikint, kumščiu sudavė į galvos (pakaušio) sritį. Ž. K. atsisukus, T. Š. vėl nieko nesakydamas, kumščiu smogė į veidą. Smūgių pasėkoje Ž. K. buvo prakirsta viršutinė lūpa. apatinėje lūpoje padaryta kraujosruva, stipriai sutrenkta galva. Tuo T. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis Ž. K., kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2010-02-03 po pamokų, mokyklos rūbinėje T. Š. jį pavadino necenzūriniu žodžiu, ir jis eidamas T. Š. stumtelėjo, kad galėtų praeiti. Nueidamas pajuto smūgį į pakaušį, o atsisukęs nuo T. Š. gavo smūgį į lūpas. Abu ėmė stumdytis, grumtis, tačiau draugai juos išskyrė, laikė juos. Eidamas pamanė, kad T. Š. vėl gali jį pulti, kaire ranka (kumščiu) sudavė jam į dešinį skruostą vieną smūgį, ir nuėjo praustis. Antrą dieną abu buvo pas direktorių, atsiprašė vienas kito, susitaikė, todėl patyrė didelį stresą, kad buvo iškviestas ir bylinėjasi teisme. Gailisi dėl savo veiksmų, laiko juos gynyba. Reiškia civilinį ieškinį dėl 7200 Lt neturtinės žalos, mano, kad tiek jis, tiek T. Š. nukentėjo, todėl turėtų abu išsiskirti be nuostolių, o matematiko mokytoja A. Š. ir jos sūnus T. Š. nori pasipinigauti. Jis (Ž. K.) išlaikomas tėvų, savarankiškų pajamų neturi, tik vasarą dirbo du mėnesius, uždirbo 600 ir 700 Lt. Nuo patirto sužalojimo skaudėjo lūpą 2-3 dienas, buvo sunku valgyti ir kalbėti maždaug savaitę, kelias dienas skaudėjo galvą.

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis T. Š., kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad dvi savaitės iki įvykio girdėjo iš Ž. Š. pašaipas klasiokų akivaizdoje, jis plūdo jį necenzūriniais žodžiais, šaipėsi iš jo drabužių, o paklausus, kodėl taip elgiasi, atsakė, kad tai dėl to, kad jis kažkam pasakė apie jo blogus pažymius. 2010-02-03 po pamokų vienas kitam pasakė įžeidžiamus žodžius, Ž. K. jį pastūmė ir T. Š. skaudžiai užsigavo galvą į pakabas. Kupinas skausmo smogė jam kumščiu į burnos sritį, pamatė, kad jam iš lūpos bėga kraujas. T. Ž. K. trenkė jam į dešinį skuostą ir jie susistumdė, kuomet jis (T. Š.) dar kartą sudavė kumščiu Ž. K. į kairį skruostą; draugai juos išskyrė. Apie minutę buvo ramu. Nuleidęs akis ėjo ir pasilenkė pasiimti kuprinės, tada Ž. K. jam sudavė stiprų smūgį į priekinius dantis, po kurio jis susvyravo, pajuto išmuštus dantis burnoje, svaigo galva, patyrė didelį šoką, depresiją. Prakirstą lūpą skaudėjo 1,5 savaitės, du mėnesius dėl atvirų dantų nervų buvo sunku valgyti ir kvėpuoti, nuo vėjo juos gėlė, 5-6 mėnesiais psichologiškai buvo labai sunkūs, lankėsi pas psichologą ir neurologą (dėl sutrikusio miego). Palaiko civilinį ieškinį dėl 2000 Lt neturtinės žalos.

Civilinė ieškovė A. Š. paaiškino, kad ji yra T. Š. mama. 2010-02-03 po pamokų T. Š. atėjo šoko būsenoje, nieko negalėjo pasakyti. Tik policijoje atgavo atmintį. Vyko pas odontologą Š. mieste, kuris uždėjo vaistų ant atvirų nervų, kreipėsi į šeimos gydytoją dėl šoko ir galvos skausmo, vėliau pas psichologą ir neurologą. Odontologai liepė laukti 3 mėnesiu, kol sustiprės dantys, reikalaujant ikiteisminio tyrimo pareigūnams sąmatos dėl preliminarios žalos, ją pateikė iš (duomenys neskelbiami) odontologijos klinikos (P. jiems arčiau nei Š.). Pas jį vyko maždaug 10 kartų, prašo priteisti kelionės ir gydymo išlaidas.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad Š. gimnazijoje pamatė besimušančius T. Š. su Ž. K., jie vienas kitam sudavė po smūgį, ir jis su draugais juos tuoj pat išskyrė. T. Š. ėjo pro Ž. K. į rūbinę, ir jis T. Š. smogė kumščiu. Prieš tai matė pas pastarąjį bėgantį kraują iš lūpos, liudytojas laikė T. Š..

Liudytojas D. B. davė tokius pačius parodymus, papildomai nurodė, kad po išskyrimo, praėjus maždaug 2 minutėms, T. Š. lenkėsi pasiimti kuprinės, ir tuo metu Ž. K. jam kumščiu smogė iš apačios į dantis. Matė išmuštą dantį.

Liudytojas L. J. davė tokius pačius parodymus, papildė, kad T. Š. ir Ž. K. vienas kitam sudavė po 2-3 smūgius. T. Š. einant pasiimti kuprinės Ž. K. jam sudavė vieną – tikrai, o gal kelis smūgius. Anksčiau T. Š. jam yra sakęs, kad Ž. K. jį užgaulioja.

Liudytojas L. G. davė tokius pačius parodymus, papildė, kad T. Š. trenkė Ž. K. į pakaušį, o šis atsisukęs trenkė atgal į veidą, ir jie susikabinę mušėsi. Vienas kitam galėjo suduoti po 7 smūgius, į veidą – po 2 smūgius. Juos išskyrė, ir daugiau liudytojas nieko nematė, išėjo. Papildė, kad jiems rūbinėje susikivirčijus, Ž. K. pastūmė T. Š. ir liepė nusiraminti.

Liudytoja U. A. paaiškino, kad ji draugauja su T. Š., šis jai yra sakęs, kad Ž. K., kuris yra liudytojos pusbrolis, jį užgaulioja. Dėl sužalojimo T. Š. lankėsi pas medikus, buvo sukrėstas.

Nutarimu atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmai nebuvo nukreipti pažeisti viešąją tvarką (b.l. 9-11).

2010-02-04 specialisto išvadoje Nr. G149/10(04) konstatuota, kad T. Š. padaryti kūno sužalojimai: apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties vainiko ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės antro danties vainiko lūžiai, apatinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties ir dešinės pusės pirmo danties dalies kramtomųjų paviršių nutrupėjimai, kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinio skruosto gleivinėje, nubrozdinimai dešinės plaštakos 1,2,3 pirštuose. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam lakiui, padaryti bukais daiktais. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių kontaktų: 2 smūgių į veidą ir vieno smūgio į dešinę plaštaką. Vertinant kūne rastus sužalojimus atskirai, kiekvienas iš jų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. T. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamoj bla Nr. 81-1-072-10, b.l .11)

2010-02-04 specialisto išvadoje Nr. G 147/10(04) konstatuota, kad Ž. K. nubrozdinimai viršutinės lūpos gleivinėje ir kairėje plaštakoje, kraujosruva apatinėje lūpoje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui Ž. K. kūne rasti sužalojimai atskirai, kiekvienas iš jų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Ž. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Baudžiamoj bla Nr. 81-1-072-10, b.l .62).

Abu kaltinamieji prisipažino sudavę vienas kitam smūgius, dėl kurių abu patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, tokius jų parodymus visiškai patvirtina objektyvūs specialistų išvadų duomenys ir liudytojų parodymai. Abu kaltinamieji, vienas kitam, tyčia smūgiuodami į galvą suprato, kad taip sužalos kitą žmogų ir sąmoningai to siekė, todėl įvertinus patirtus sužalojimus jų veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 str. 1 d.

Atmestinas kaltinamojo T. Š. ir jo gynėjo argumentas, kad T. Š. smūgius Ž. K. sudavė dėl būtinosios ginties. Abiejų kaltinamųjų ir liudytojų parodymais įrodyta, kad Ž. K. stumtelėjo T. Š., be to, anksčiau jį užgauliojo. Tokie veiksmai nelaikytini būtinąją gintimi, nes jie buvo neadekvatūs Ž. K. veiksmams. T. Š., gindamas save turėjo galimybę tai padaryti kitais veiksmais, adekvačiais ir nesusijusiais su smūgių sudavimu kitam žmogui.

Taip pat atmestinas Ž. K. argumentas dėl to, kad jis gynėsi nuo T. Š.. Iš liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas buvo jau nurimęs, t.y. nusikaltimo grėsmė jau buvo praėjusi, tačiau T. K. einant pasiimti kuprinės Ž. K. sudavė smūgį, dėl kurio T. Š. patyrė specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus. Ž. K. spėjimas, kad T. Š. norėjo jam vėl smogti, neparemtas objektyviais įrodymais, nelogiškas ir vertinamas kaip gynybinė versija.

T. Š. kaltinime, kurį suformulavo privatus kaltintojas Ž. K., vartojamos vertinamosios sąvokos „labai stipriai“, „labai stiprų skausmą“, kurios šalinamos.

Motyvuojamoji dalis

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jų abiejų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jų abiejų veiksmams įtakos turėjo vienas kito provokuojantis elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.): Ž. K. įžeidinėjo T. Š. ir jį stumtelėjo, o T. Š. pirmas sudavė smūgį Ž. K.. Taip pat, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko nustatytą faktą, kad abu kaltinamieji vienas kito atsiprašė direktoriaus kabinete, vienas kitam atleido, o teisme kilęs ginčas iš esmės apima tik turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (BK 59 str. 2 d.).

Abu kaltinamieji niekada neteisti, nebausti administracine tvarka, gerai charakterizuojami mokykloje, nusikalto būdami nepilnamečiais, labai kritiškai vertina savo veiksmus, matyti, kad šis įvykis jiems yra pamokantis, todėl laikoma, kad jie daugiau nenusikals, ir yra jie abu atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str. 1 d. 3 p.).

Dėl padaryto nusikaltimo A. Š. patyrė turtinę žalą, kurią grindžia pridėtais kvitais. Išanalizavus pateiktus kvitus už kurą, matyti, kad du kvitai už pildytas dujas išduoti kelių sekundžių intervalu po to, kai buvo piltas benzinas (b.l. 19), todėl šios išlaidos (93,16 Lt ir 56,87 Lt) nelaikomos pagrįstomis ir nepriteistinos. Dėl kitų išlaidų abejonių nėra, jos yra protingo dydžio, pagrįstos kvitais, todėl priteistinos iš kalto asmens, nes žala kilo dėl nusikaltimo (CK 6.263 str. 1 d.). Nukentėjusysis T. Š. yra jos sūnus, dėl sūnaus sužalojimo ji patyrė didelį šoką, nervinosi, patyrė nepatogumus veždama jį pas gydytojus, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintinas visiškai (CK 6.263 str. 2 d.).

T. Š. ir Ž. K. abu nukentėjo nuo vienas kito nusikalstamų veiksmų, patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, dėl sužalojimų sutriko jų kasdienis gyvenimas. Bendrai vertinant vieno ir kito patirtus sužalojimus laikoma, kad Ž. K. nukentėjo mažiau, jo sužalojimai yra mažesni ir žaizdos užgijo per trumpesnį laiko tarpą, jis nesilankė pas medikus. Jo pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, mažinant priteistinos žalos dydį iki 3000 Lt; reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš A. Š. laikomas nepagrįstu, atmetant kaip nepagrįstu Ž. K. samprotavimus, kad ji nori su juo susidoroti ar pasipinigauti.

Žymiai didesnę žalą patyrė T. Š., nes jis dėl padarytų sužalojimų praėjo žymiai ilgesnę reabilitaciją, jam, jaunam žmogui buvo implantuoti dantų protezai, dėl kurių jis patiria nepatogumus, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, tačiau neperžengiant civilinio ieškinio ribų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą (BK 93 str. 1 d. 3 p.).

T. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą (BK 93 str. 1 d. 3 p.).

A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš Ž. K. priteisti 4042,13 Lt (keturis tūkstančius keturiasdešimt du litus 13 ct) turtinės ir 1000 Lt (tūkstantį litų) neturtinės žalos A. Š., gimusiai (duomenys neskelbiami), gyv. (duomenys neskelbiami), įpareigojant turtinę žalą (4042,13 Lt) atlyginti per 3 (tris metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

T. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš Ž. K. priteisti 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos T. Š., gimusiam (duomenys neskelbiami), gyv. (duomenys neskelbiami).

Ž. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. Š. priteisti 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos Ž. K., gimusiam (duomenys neskelbiami), gyv. (duomenys neskelbiami), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.