Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-10-30 · Civilinė byla Nr. 2-783/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2008-10-30
Bylos Nr.
2-783/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Atsakovas
AB DnB NORD banko
Ieškovas
„West Energy LLC“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-783/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2008 m. spalio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo „West Energy LLC“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas West Energy LLC pateikė teismui prašymą iki ieškinio padavimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams A. U. ir AB DnB NORD bankui vykdyti įsipareigojimus bei išieškojimo veiksmus pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1023, sudarytą tarp atsakovų A. U. ir AB DnB NORD banko. Nurodė, kad ruošiasi pareikšti ieškinį atsakovams dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana). Teigė, jog atsakovas A. U. neįvykdė įsipareigojimų ieškovui pagal 2005 m. vasario 7 d. Verslo valdymo paslaugų teikimo sutartį Nr. WE-AU 05/02 ir yra skolingas 993 600 Lt. Siekdamas išvengti prievolės įvykdymo, atsakovas su AB DnB NORD banku sudarė ginčo sandorį, tuo pablogindamas savo finansinę padėtį bei prisiimdamas papildomus skolinius įsipareigojimus. Esant grėsmei, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti nebeįmanomas, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo bei spręsti šį klausimą nepranešus atsakovams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi prašymą tenkino, uždraudė atsakovui A. U. vykdyti atsakovo AB DnB NORD banko reikalavimus sugrąžinti prieš terminą visą atsakovo A. U. paimtą ir negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius bei kitas sumas, mokėtinas pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1023, sudarytą tarp atsakovo A. U. ir atsakovo AB DnB NORD banko, bei uždraudė atsakovui AB DnB NORD bankui vykdyti išieškojimą iš atsakovo A. U. įsipareigojimų pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1023, sudarytą tarp atsakovo A. U. ir atsakovo AB DnB NORD banko, įvykdymui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad ieškovas ketina pareikšti ieškinį dėl didelės vertės sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas nusprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas gali jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą perleisti tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas AB DnB NORD bankas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti nutartį atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei pareikalauti iš ieškovo sumokėti 1 250 000 Lt užstatą galimiems DnB NORD banko nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad:

1. Teismas neįvykdė CPK 148 straipsnio reikalavimų, skundžiamoje nutartyje nenustatė ieškovui termino ieškiniui paduoti, iš procesinio dokumento nesimato, kad yra sumokėta pusė žyminio mokesčio. Be to, pagal CPK reikalavimus ieškovas privalo pagrįsti tiek savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek jas taikyti iki ieškinio pareiškimo. Minėti klausimai skundžiamojoje nutartyje nėra aptarti, o prašyme išdėstyti argumentai sudaro pagrindą prašymą atmesti.

2. Išieškojimo tvarka yra numatyta CPK XXXVI skyriuje. Pagal CPK 558 straipsnio nuostatas kreditorius pirmiausia turi kreiptis į hipotekos teisėją, kuris priima nutartį ir nustato skolininkui 1 mėnesio terminą grąžinti skolą. Tik suėjus 1 mėnesio terminui ir hipotekos teisėjui priėmus nutartį, kreditorius gali pateikti ją vykdyti antstoliui, kuris atlieka vykdymo veiksmus. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad suėjus prievolės įvykdymo terminui, išieškojimas iš įkeisto turto realiai gali prasidėti tik po kelių mėnesių. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas nėra prisiteisęs skolos iš atsakovo A. U. , todėl jis negali pretenduoti į vykdymo procese areštuotą turtą, tuo labiau į įkeistą.

3. Teismas pritaikė ne tas laikinąsias apsaugos priemones, kurių buvo prašoma, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka bendrųjų įstatymo reikalavimų. Skundžiama nutartis nėra aiški, nes joje nėra nurodytas turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimą. Nutartyje nėra nurodytas draudimo mastas, todėl atsakovas negali dėl to pateikti savo argumentų. Be to, teismas nustatyta draudimą sieja su turto statusu (įkeistas turtas), o ne su pačiu turtu, o tai iš esmės yra klaidinga. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra reikalaujama uždrausti nukreipti išieškojimą į A. U. priklausančią (1/2) turto dalį, tuo tarpu teismas priėmė nutartį uždrausti nukreipti išieškojimą į visą turtą. Kadangi ieškovas prašo taikyti tam tikrus apribojimus turtui, jis privalo pateikti įrodymus, kam šis turtas priklauso ir kokios vertės jis yra.

4. Pagal CPK 145 straipsnio nuostatas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas neturi viršyti ieškinio sumos. Ieškovas nurodė, kad A. U. skola jam sudaro 993 600 Lt, tačiau dėl nežinomų aplinkybių jis ketina pareikšti ieškinį dėl 5 478 000 Lt vertės A. U. įkeisto turto, nors pagal ketinamo reikšti ieškinio (actio Pauliana) pobūdį, kreditorius gali ginti savo teises tiek, kiek tai būtina skolininko mokumui atstatyti. Be to, pagal CK 6.66 straipsnį, actio Pauliana ieškiniui pareikšti yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko šis terminas buvo praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiama teismo nutartimi teismas nusprendė ir dėl kito turto bendrasavininko A. M. teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6. Teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra suderinta su Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie nenumato vieno kreditoriaus pirmenybės prieš kitą kreditorių į skolininko turtą dėl to, kad vienam iš kreditorių yra mažiau ar daugiau nevykdoma prievolė arba priklausomai prievolės sutarties atsiradimo datos. Savo prašyme ieškovas nepateikė įrodymų, dėl ko A. U. turėtų būti draudžiama vykdyti prievoles bankui. Ieškovas taip pat nutylėjo, kad sutarties su atsakovu A. U. sudarymo metu jis dalies žemės sklypų neturėjo, o juos įsigijo banko suteikto kredito lėšomis. Be to, atsakovas turi ir kito turto užsienyje, į kurį ieškovas gali nukreipti išieškojimą, tačiau dėl nežinomų priežasčių jis to nepadaro.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrų suvaržymų taikymu, todėl teismas, parinkdamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, turi įsitikinti, kad prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka reikalavimo esmę, užtikrina sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų nepritaikius būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kredito sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Ieškovas padavė ieškinį, kuriuo reikalauja pripažinti negaliojančiomis 2006 m. birželio 22 ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. kreditavimo sutartis, taikyti restituciją, įpareigoti banką grąžinti atsakovui A. U. visą sugrąžintą kreditą, sumokėtas palūkanas, papildomas palūkanas, delspinigius, o atsakovą įpareigoti grąžinti kreditą. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovas reikalauja taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovams A. U. ir AB DnB NORD bankui vykdyti įsipareigojimus bei išieškojimo veiksmus pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1023, sudarytą tarp atsakovų A. U. ir AB DnB NORD banko. Ieškovas prašymą dėl jo nurodomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo motyvavo tuo, kad nepritaikius šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovo A. U. (skolininko) yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal kitą 2005 m. vasario 7 d. Verslo valdymo paslaugų teikimo sutartį. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, pastarasis kreipėsi į teismą dėl sandorių (kreditavimo sutarčių), kurie, ieškovo manymu, turėjo įtakos atsakovo nemokumui, pripažinimo negaliojančiais. Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tai yra kad tiek bankas, tiek atsakovas A. U. grįžtų į ikipaskolinius santykius, grąžintų vienas iš kito gautas sumas. Iš bylos dokumentų matyti, kad iš banko gauta paskola buvo panaudota, atsakovas A. U. kredito grąžinti negali, todėl prašo vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto.

Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pinigų pagal pripažintas negaliojančiomis sutartis grąžinimo (restitucijos). Ieškovas reikalavimo išieškoti iš bankui įkeisto turto ar priteisti jam šį turtą šioje byloje nereiškia. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas priimtų ieškovui palankų teismo sprendimą ir pripažintų negaliojančiomis kredito sutartis, kredito sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ieškovui sukeltų teisines pasekmes tiek, kiek būtina jo teisių pažeidimui pašalinti, nes ieškinys yra pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pastebėtina, kad ieškovo reikalavimas taikyti restituciją grąžinant šalis į ikipaskolinius santykius (grąžinti vienai iš kitos gautas sumas) neatitinka ieškinio pagrindo. Ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ir reikalavimai turi būti suformuluoti atsižvelgiant į jį. Todėl atkreiptinas dėmesys, kad pareiškus ieškinį minėtu pagrindu turi būti tikslinami ieškinio reikalavimai.

Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ieškinio tenkinimo atveju neužtikrina šio sprendimo įvykdymo, nes ieškovo reikalavimas yra pripažinti kredito sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – atsakovui A. U. grąžinti bankui visą kreditą, kurio jis bankui negrąžino, o bankui grąžinti A. U. kreditą, kurį jis bankui yra grąžinęs. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudžiama A. U. grąžinti bankui kreditą. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ne tik kad neužtikrina būsimo teismo sprendimo (tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas) įvykdymo, bet priešingai – prieštarauja ieškinio reikalavimui A. U. grąžinti bankui kreditą.

Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą ir pripažinus ginčijamas sutartis negaliojančiomis bei pritaikius restituciją, teisinės pasekmės ieškovui atsirastų tiek, kiek būtina jo teisių pažeidimui pašalinti. Taigi tuo atveju, jeigu laikinoji apsaugos priemonė uždrausti bankui vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto nebūtų pritaikyta ir bankas išieškotų iš šio turto, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, kadangi kredito sutarčių šalimi yra bankas, kurio pagrindinė veikla yra susijusi su finansinėmis operacijomis ir kuris disponuoja didelės vertės turtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio subjekto veiklos specifiką, sprendžia, kad nėra grėsmės, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo pritaikyta restitucija negalės būti įvykdyta.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Atsakovas atskirajame skunde taip pat kelia klausimą dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Kadangi šia teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikinamos, teisėjų kolegija dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo West Energy LLC prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Centrinei hipotekos įstaigai.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Konstantinas GurinasDanutė Milašienė