Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-20 nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 4 MGL (150,64 Eur) bauda, bausmes atlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2018-05-22, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, koridoriuje rankomis sugriebęs mažamečiui D. T., gim. 2007 m., už rūbų pečių srityje, pastūmė jį, dėl ko nukentėjusysis trenkėsi į sieną ir toliau taip laikydamas mažametį purtė jį ne mažiau kaip 6 kartus, po ko, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kambaryje sugriebęs rankomis nukentėjusįjį už kaklo, trenkė jo galvą 3 kartus į sieną ir tokiu būdu sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad buvo neblaivus, nesuvaldė savęs, buvo susinervinęs dėl išpilto alkoholio į kriauklę, šaukė ant nukentėjusiojo, jį purtė ir pastūmė į lovą, taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2018-07-02 duotus parodymus apie tai, kad 2018-05-22 nuo pat ryto, maždaug nuo 10.00 val. pradėjo vartoti alkoholį – degtinę, apie 21.00 val. atvažiavo pas draugę T. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje kartu su sūnumi D. T.. Atėjęs prie T. R. durų, jis garsiai beldėsi, kadangi neveikė skambutis. Galimai neapsikentusi triukšmo, T. R. įsileido jį į butą, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, aplinkybių dėl ko įvyko konfliktas negali pasakyti, nes dėl girtumo neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, jog galėjo rankomis sugriebti draugės sūnų D. T. už rūbų pečių srityje ir jį pastumti, ko pasėkoje jis trenkėsi į sieną, esančią koridoriuje, po ko, toliau laikydamas jam už rūbų purtė jį ne mažiau 5-6 kartus, o vaikui pasprukus, jis nuėjęs į kambarį sugriebė rankomis jam už kaklo ir galimai tyčia jo galvą 2-3 kartus trenkė į sieną. Kiek atsimena, ant vaiko jokių sužalojimų nematė, bet jis buvo išsigandęs. Labai gailisi, kad prieš mažametį galėjo panaudoti fizinį smurtą, viską padarė neapgalvojęs, būdamas neblaivus.

Iš nukentėjusiojo D. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad S. G. pažįsta apie 2 metus, jis ateina dažnai, kartais su mama T. R. vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau jis dažniau vartoja alkoholinius gėrimus. Jie su mama yra draugai. 2018-05-22 būnant bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su mama, apie 22.00 val. bendro naudojimo laiptinėje pradėjo triukšmauti S. G., norėdamas, kad mama jį įsileistų į butą, su kojomis daužė duris, laužė rankeną norėdamas įeiti į butą bei išėmė durų akutę. Mama bijodama dar didesnio triukšmo jį įsileido. S. G. atėjus į butą, pastebėjo, kad jis yra stipriai neblaivus, nes nepastovėjo vietoje, sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paklausė S. G., ko atėjo, o šis atsakydamas vartojo necenzūrinius žodžius. Būnant koridoriuje, S. G. sugriebęs jam už drabužių, ties pečių sritimi, vieną kartą pastūmė jį, dėl ko jis atsitrenkė į sieną, po to S. G. sugriebęs jį rankomis ties pečių sritimi pradėjo purtyti, maždaug 5-6 kartus purtė, mama bandė užstoti, šaukdama ant S. G., bandė jį išstumti pro duris, tačiau jai nepavyko, S. G. mamą stūmė į sieną, o jis tuo metu pabėgo į kitą kambarį. S. G. atėjo į tą kambarį ir, sugriebęs jį už kaklo iš nugaros, jo galvą specialiai, tyčia trenkė į sieną tris kartus. Tuo metu jis juto fizinį skausmą, skaudėjo. Po smūgio į sieną jam svaigo galva, jautėsi blogai. Netrukus mama išėjo iš buto tikslu, kad ir S. G. išeitų. Kai S. G. išėjo, jis paskambino močiutei A. D.. S. G. smurtavo pirmą kartą. Smurtauti galėjo dėl to, kad dieną prieš įvykį, jam atėjus į namus, jis S. G. kuprinėje rado daug degtinės, kurią išpylė į kriauklę. Mano, kad S. G. dėl to labai supyko ir grįžęs 2018-05-22 vakarą smurtavo prieš jį (25-26 b. l.).

Iš liudytojos T. R. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad su sūnumi D. T. gyvena jos mamai A. D. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną, apie 21.00 val. atėjo jos pažįstamas S. G., kurį ji pažįsta apie 2 metus, su juo susipažino per senus pažįstamus. Jis atėjo, būdamas neblaivus, pradėjo spardyti bei rankomis daužyti buto duris, vartojo necenzūrinius žodžius bendro naudojimo laiptinėje, todėl, kad ji nenorėjo jo įsileisti. Tačiau, neapsikentusi triukšmo ji įsileido S. G.. Jam įėjus į butą, prašė jo nusiraminti, tačiau jis vis tiek buvo agresyvus. Pasidėjo savo kuprinę buto koridoriuje, o sūnus D. T. atsitraukęs kuprinę ištraukė degtinės butelį, ant kurio buvo užrašas „Bajorų“, tačiau butelyje alkoholio buvo jau nedaug ir nuėjo išpilti į virtuvėje esančią kriauklę, o S. G. tuo metu buvo išėjęs į balkoną parūkyti. Grįžęs iš balkono, ieškodamas butelio kuprinėje ir neberadęs, suprato, kad jos sūnus išpylė jo alkoholį, nes tai yra ne pirmas kartas, kada sūnus išpila S. G. atsineštą alkoholį. Susinervinęs, kad nebegalės nusipirkti alkoholio, S. G. pagriebė abiem rankomis jos sūnui D. T. už drabužių, ties pečių sritimi ir panaudodamas jėgą nusivedė-nusitempė į kitą kambarį, šaukdamas ant vaiko „kokią teisę turi lįsti į jo kuprinę ir išpilti alkoholį“. Nusivedęs į kambarį, panaudodamas jėgą, jis metė vaiką kambaryje ant lovos, ko pasėkoje vaikas nukritęs ant lovos susitrenkė galvą į sieną. Ji bandė atitraukti jį nuo vaiko, tačiau jis ją nustūmė atrėmęs rankas jai į krūtinę, po ko ji nukrito ant žemės ir jis ją pradėjo spardyti, o jai bandant atsistoti kumščiais ne mažiau 3 kartų sudavė į galvos sritį - pakaušį. Tačiau dėl patirto fizinio skausmo S. G. pretenzijų ji neturi, ant kūno sužalojimų jokių nėra. Ikiteisminio tyrimo dėl fizinio skausmo sukėlimo nepageidauja. Įvykio metu sūnus patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo (16-17 b.l.)

Iš 2018-06-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūrint D. T. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, jam buvo nustatytas galvos ir kaklo sumušimas. Nesant išorinių traumos požymių nėra pagrindo kvalifikuoti jo sveikatos sutrikdymo mastą (45-46 b. l.).

Iš 2018-05-28 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas CD diskas su vaizdo įrašu iš įvykio vietos (61-64 b. l.).

Iš 2018-05-22 alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZA-1926 kvito matyti, kad S. G. 2018-05-22, 23.28 val., nustatytas 2.20 promilių girtumas (67 b. l.).

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis S. G. 2018-05-22, apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koridoriuje rankomis sugriebęs mažamečiui D. T., už rūbų pečių srityje, pastūmė jį, dėl ko nukentėjusysis trenkėsi į sieną ir toliau taip laikydamas mažametį purtė jį ne mažiau kaip 6 kartus, po ko, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kambaryje sugriebęs rankomis nukentėjusįjį už kaklo, trenkė jo galvą 3 kartus į sieną ir tokiu būdu sukėlė mažamečiui fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo S. G. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis S. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau teistas, tik už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, kita vertus, jis prisipažino nusikaltęs, dėl to gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, šiuo metu gydosi priklausomybės ligas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus ne pačią griežčiausią BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšių – baudą, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis jos dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 89,21 eurų turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo D. T., kurį sužalojo kaltinamasis S. G., gydymu, atlyginimo. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, kurių turiniu nėra pagrindo abejoti, be to, kaltinamasis sutiko su ieškinio suma.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę S. G. sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą S. G. privalo sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Sumokėjus kvitą būtina pateikti teismui.

Kaltinamajam S. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo S. G. 89,21 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus ir 21 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.